Search

Grumlino palėpė

Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali

365 žodžiai – 134

Toliau švarinu juodraštyną:

Keletas beprasmiškų faktų:

Angliškas žodis „Stewardesses“ yra ilgiausias, kurį galima surinkti klaviatūroje tik kaire ranka.

Pakutenta žiurklė juokiasi.

Pelėdos negali judinti akių.

Valgantys citrinas gyvena ilgiau.

25% žmogaus kaulų yra pėdoje.

Mažiausias kaulas yra mūsų ausyje.

Leo Fenderis, elektrogitaros išradėjas, buvo saksofonistas ir nemokėjo groti gitara.

Kosmose žmonės dažnai praranda skonio ir kvapo pojūčius.

Ir keletas „indėniškų“ minčių iš internetų tiesiog apmąstymui:

Ramybė patenka į žmonių sielas, kai jie suvokia savo santykius, vienybę, Visatą ir visas jos galias, ir kai jie supranta, kad Visatos centre gyvena Didžioji Dvasia, ir kad šis centras yra visur, tai yra kiekviename iš mūsų. Jei norime pažinti ramybę, turime pažiūrėti į save. Norėdami tai padaryti, privalome išmokti nurimti. Turime nutildyti protą. Turime išmokti medituoti. Meditacija padeda mums surasti ir atpažinti tą Visatos centrą. Kai pradėsime ieškoti ramybės, suprasime, kur tai yra mumyse.

365 žodžiai – 133

Parašiau šį įrašą šiandienos išvakarėse, pasidedu atminimui.

Didžioji intriga prasidėjo – skaičiuojami rinkimų ir referendumų rezultatai. Įdomu, ar tai, ką pamatysime prieš eidami miegoti, išsilaikys iki ryto? Jei tautos remiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės dar turi šansą įvykti, tai kolchoznikų suorganizuotas seimūnų skaičiaus mažinimas neišdegė. Nors abiejuose UŽ daugiau.

Prezidento rinkimuose kol kas veda Nausėda, Skvernelis garbingoje antroje vietoje, Šimonytė uždaro lyderių trejetą – viskas kaip ir buvo apklausose. Kiti 6 kordebaleto dalyviai tolimame fone. Įdomu, ar išsilaikys šitas išsidėstymas iki ryto, ar vistik Šimonytė prasiverš į priekį? Pamąstymai: jei antras turas Nausėda prieš Skvernelį – preziMentas turi didesnius šansus laimėti, nes kolchoznikų elektoratas sugeba mobilizuotis; jeigu Nausėda prieš Šimonytę – nugali bankininkas, nes didžiausia Šimonytės problema – konservatoriška kilmė – litowcai jų nekenčia bo „Landzbergis kolūkius sugriovė ™“.

Aš tikiu Nausėdos prieš Šimonytę variantu.

Aišku, pamatysim intrigos atomazgą rytoj. Ir tada bus aišku, ar čia džiaugtis, ar liūdėti.

365 žodžiai – 132

Du draugai

Šiaip mūsų Čipsas yra mano geresniosios pusės katinas ir su manimi nelabai bendrauja, nebent reikalauja maistelio. Bet ateina metas, kai nori-nenori, tenka glaustis ne prie tų, prie kurių nori, o prie tų, kurie yra po ranka, tfu, letena. Taip nutiko ir Čipsui – jo Mamytė išvažiavo į londonus kurį laiką pagloboti anūkės, o jam teko likti su manimi. Po dienos-kitos ans susitaikė su situacija ir iš savanoriškos tremties svetainėje prisistatė pas mane į kambarį „Glostyk, tipo!“ Nu paglosčiau ir pakasiau, tiko ir patiko, tai dabar jau sunku jo beatsiginti – atsigulus ant sofkos paskrolinti mobiliako, tuoja pat užšoka ant manęs ir čia gyvena. Nosimi stumia mobilką į šoną, nes jo malonumai svarbesni už maniškius. Patogiai išsitiesęs ant manęs, kasomas/glostomas murkia-murkia – tokia ta paparasta katiniška laimė. Tai va taip mudu ir gyvename savotiškoje simbiozėje.

365 žodžiai – 131

Manęs visiškai nedomina dabartinių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidento postą kalbos ir diskusijos. Kadangi šiek tiek domiuosi politika, jie visi man žinomi ir nieko naujo nebeišgeneruos. Galbūt, jei vidutinis žmogas per durnadėžę težiūri tik kašę, jį gali nustebinti kandidatų kalbos ir nusikalbėjimai, bet man visa tai girdėta skaityta, nes praktiškai nebežiūriu judančių paveikslėlių. Jų nuolatos vienu ar kitu aspektu pilni internetai, tad nuomonę apie juos turiu. Taip, ji išankstinė, tačiau manęs visiškai nedomina dabar pasipylę populistiniai kliedesiai, skirti dūmų uždanga uždengti ankstesnio politinio gyvenimo klaidas ir klystkelius 😉 Taip, ji tendencinga, nes aš juos ilgokai stebiu ir matau, kurie jų už Lietuvą, o kurie – tiesiog utėlės ant Lietuvos kūno. Taip kad man bus labai lengva pasirinkti, už ką balsuoti, nežiūrint to, kad nei vienas iš jų nėra svajonių prezidentas, o tiesiog šįkart renkame mažiausią blogybę.

365 žodžiai – 130

Kai kuriuos angliškus išsireiškimus sunku išversti, bet būna tokie įdomūs 🙂

STRESSED spelled backwards is DESSERTS.

Two wrongs do not make a right … but three lefts do.

My reality check bounced.

A.S.A.P. means Always Say A Prayer.

If the left side of the brain controls the right hand, then only left-handed people are in their right mind.

A bus station is where a bus stops. A train station is where a train stops. On my desk, I have a workstation… I wonder if that means…?

Coffee. Chocolate. Men. Some things are better rich.

Once you’ve climbed the ladder of success, you’re over the hill.

When cheese gets its picture taken, what does it say?

If „pro“ is the opposite of „con,“ is progress the opposite of congress?

Why does your nose run and your feet smell?

I’m really easy to get along with once people learn to
worship me.

365 žodžiai – 129

Eidamas namo, dar negalvojau apie tai, ką reiks parašyti šiandienos įrašui. Ir pašto dėžutėje radau kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Valdemar Tomaševski reklaminę skrajutę „Už krikščioniškas vertybes! Už socialinį teisingumą ir sąžiningą politiką!“ Pažiūrėjau internetuose, kaip jam sekėsi anksčiau prezidento rinkimuose: 2009 ~5%, 2014 ~8%. Outsaideris, tskant, surinkęs tik tutejšų balsus. Kai žmogas deda visas savo pastangas tik dergti visose vietose, jis neturėtų tikėtis kažkokių geresnių rezultatų. Šiaip indomus jo pateiktas Lietuvos gyventojo portretas: „ir lietuvis, ir baltarusis, ir rusas, ir lenkas, ir žemaitis, ir dzūkas, ir kaimo, ir didmiesčio gyventojas, ir jaunas, ir pensininkas, ir dirbantis viršvalandžius, ir ilgesnį laiką neturintis darbo, ir besimokantis, ir daugiavaikės šeimos tėvas.“ Toks universalus jovalas, nors pati programa iš esmės pritaikyta vidutiniam gyventojui ir užkabintų nemažą elektorato dalį, jei ne problema – lietuviai niekaip nemato lenko savo prezidentu 😉

365 žodžiai – 128

Mano a.a senelis, 8 vaikų tėvas, visus juos leido mokytis į gimnaziją. Ateina naktį miškiniai: „Tu neleisk vaikų mokytis pas ruskius, bus laisva Lietuva – galės mokintis“ O senelis į tai: „Kai bus laisva Lietuva – jai reikės mokytų žmonių. Leidau ir leisiu“. „Na žiūrėk, mes tave perspėjom, galim ir pykštelt“. Kitą dieną, įskundus vietiniams raudonšikniams, atvarė stribai ir senelį prie sienos: „Pas tave naktį banditai buvo, tu jiems padedi, mes tave pykštelsim“. Senelis išdėstė viską, kaip buvo, nurimo raudoniukai. Kitą naktį vėl žalieji beldžiasi, vėl senelį auklėja. O ryte vėl stribai kieme… Po kelių tokių naktų nėrė senelis miškan ir pusmetį slapstėsi nuo abiejų pusių… Bet va nemėgo tik raudonųjų: partizanus vadino partizanais, o liaudies gynėjus stribais…

O šią istoriją aš sužinojau tik 1977 metais, kai dėl nepatikimumo buvo atmesta mano kandidatūra stojimui į Patriso Lumumbos universitetą Maskvoje 🙂

365 žodžiai – 127

Trolių Mumių išmintis iš internetų (4 dalis)

46. Kiekvienas, nepaisant to, ar jis yra mažas, ar ne, turi teisę kartais pykti.
47. Net ir liūdniausi dalykai nustoja būti liūdniausi, jei į juos žiūrite juos teisingai.
48. Gyvenimas yra gražus.
49. Jūsų planai neprivalo būti nepaprasti, kad galėtumėte būti nepaprastai laimingi.
50. Daugeliu atvejų pabaiga – tai pradžia!

51. Visuomet yra tokių, kurie lieka, ir tokių, kurie iškeliauja.

52. Juk yra dalykų, apie kuriuos nevalia galvoti, nereikia pernelyg giliai rausti.

53. Yra tokia daugybė daiktų, kurių nereikia pakelti, ir tokia daugybė priežasčių, kad jų nekeltumei.

54. Nieko nėra geriau, kaip puikiai jaustis, ir nieko nėra paprasčiau.

55. Negalima visą laiką būti maloniam ir mėgti draugiją. Paprasčiausiai visur nespėsi.

56. Mano viskas, ką regiu, ir aš tuo džiaugiuosi.

57. Dvi drovios akys po kupeta plaukų. Taip atrodo tie, kurių niekas nepaiso.

58. Niekuomet nebūsi tikrai laisvas, jeigu kuo nors pernelyg žavėsiesi.

365 žodžiai – 126

Vakar man kilo mintis, kad vistik vakarietiška ideologija turi vieną milžinišką trūkumą – ji yra pralaimėjimo ideologija, nes visada atiduoda pergalę priešininkams, kas jie bebūtų. Aišku, galime stebėtis, kodėl Vakarai dar egzistuoja, bet šįkart mistika neužsiimsime. O va tiems, kurie gyveno sovietmečiu, teko susidurti su agresyviai veikusia komunistine ideologija, kuri buvo pergalės ideologija. T.y., kaip prastai bebūtų soclageryje, visada bus rasta kuo pasidžiaugti ir parodytos kapitalistų problemos, kurios tuoj-tuoj nuvarys kapitalizmą istorinėn nebūtin, ir visa ta propaganda buvo pilama ant sovietinio žmogaus galvos per visus įmanomus mass-media kanalus 24/7 režimu. Komunizmo pergalė buvo apspręsta a priori, o lėtas, bet užtikrintas socializmo griuvimas buvo kryptingai ignoruojamas. Kol 1990aisiais neįvyko BUMPT! Nors, jei jau iš tikrųjų – ta ideologija niekas labai netikėjo, o tiesiog tai buvo apeigos – kaip kad į bažnyčią Nepriklausomoje Lietuvoje koks AMB ėjo.

365 žodžiai – 125

2015 metais prasukau testą ir nustačiau, kad man 33 metai. Nu nieko sau, pagalvojau – tuomet man buvo 56. Prasukau testą dabar dar kartą, gavau 34 metus. Fiziškai pasenau 4 metais, man jau 60, o testas pridėjo tik 1 metus. Plius dar nustatė diagnozę: „Didelis vaikas!“ Tai va ir nežinau, ar čia džiaugtis, ar liūdėti. Iš vienos pusės, būti viduje jaunu lyg ir puiku, tačiau iš kitos – išeitų, kad biškį esu nebrendyla.Aišku, turėdamas tiek užsiėmimų ir hobių, aš gal tikrai viduje esu mažvaikis, kuris nesugeba rimtai susikoncentruoti ties kažkuo ir užsiimti tik tuo: žiūrėk, vieną dieną aš digituoju dvarus nuo senų žemėlapių, kitą – konstruoju LEGO, trečią – važiuoju pamatyti kažką įdomaus Lietuvoje. Nors – būtent tokia įvairiapusiška interesų karuselė man patinka, nes ji leidžia į daugelį dalykų pažiūrėti kaip į naujieną gyvenime.

Proudly powered by WordPress | Theme: Baskerville by Anders Noren.

Up ↑