Feed on
Posts
Comments

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės 100mečiui, prisiminiau dieduškos Iljičiaus pasirašytą 1920m. taikoa sutartį su Sovietų Rusija, pagal kurią Lietuvai buvo pripažintos etninės žemės, užimančios didesnį plotą, neiu dabartinė Lietuva. Ir jei ne lenkų agresija bei Želigovskio „maištas“, sukūręs Dumbasą Lietuvoje, šiandien būtume gerokai didesnė valstybė. Nors va etniniu požiūriu gerokai mažiau monolitiška.
Smalsu pasidarė, kaip atrodytų tos Lietuvos’1920 sienos dabartiniame pasaulyje. Teko gerokai paieškoti padorios kokybės tarpukarinio skenuoto Lietuvos žemėlapio su prarastosiomis žemėmis, paskui jį prisirišau ir nubadžiau rytines sienas. Vietomis grubokai, bet ir pradinis emėlapis buvo 1:500000, o ir sudarytas senobiniais metodais. Reiks ateityje pabandyti patikslinti kai kurias įmanomas vietas, pasinaudojant sienos paršymu ar radus tinkamų žemėlapių.
Bet kokiu atveju gavosi gana įdomiai – Minskas būtų visai šalia Lietuvos, o va apsipirkti į Lenkiją tektų važiuoti į Bialystoką, bo ir Suvalkai, ir Augustavas būtų mūsų 😉


Lietuva1920


Seni žemėlapiai kai kada pateikia įdomių stagmenų, apie kurias nesusimąstome kasdieniniame gyvenime. Bent jau taip nutinka man. Peržiūrinėdamas tyarpukario lenkiškus topografinius Vilniaus krašto žemėlapius, vis randu įdomių (bent jau man) dalykų, priverčiančių šiek tiek susimąstyti.
Prieš pusantrų metų rašiau apie mudviejų su brangiausąja kelionę į Grabijolus ir jų apylinkes. Fainas kaimelis, btw, dar kartą rekomenduoju aplankyti.
Besilankant atkreipiau dėmesį į anapus Neries esančius sodybos likučius.

Kažkaip tuomet neužsifiksavo Vikipedijoje pateiktas įdomus faktas:
Tarpukariu Grabijolų kaimą nuo kito Neries kranto skyrė Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija, ėjusi upės viduriu. Tuo metu Grabijolų dvare buvo pastatytas lenkų pasienio postas, o Grabijolų kaime, didžiausiose valstiečių sodybose patalpas nuomavosi Lietuvos pasienio policija. Abiejų krantų pasieniečiai, norėdami pasirodyti, organizuodavo šventes savo upės pusėje.
Ir va dabar M1:25000 lenkiškame žemėlapyje tas faktas nukrito į savo vietą.
P29-S40-D_KOL._OJRANY_RUSKIE_WT_1935-
Taigi, ką matome žemėlapio fragmente iš Mapster?
Kairiajame Neries krante (apačioje) lietuviškieji Grabijolai, aukščiau jų – lenkų Sienos Apsaugos Korpuso sargybinė (Stražn.K.O.P.). Pagal žemėlapį tai būtų tie matomi sodybos griuvėsiai. Nzn, ar čia Vikipedija, ar žemėlapis biškį netikslūs, nes pats Grabijolų dvaras, teisingiau, palivarkas (Fw. Grabialy) yra kiek į vakarus.
Tarp kita ko, netgi kelių prie sargybinės (trikampis) konfigūracija per 80 metų nepakito, ką galima pamatyti lietuviškuose ortofotožemėlapiuose 😉
Grabijolai


Tie patys sodybos/sargybinės(?) gruvėsiai iš dešiniojo Neries kranto.


Čia jau kaip ir norėjau atsisveikinti, bet įtariu, kad skaitytojai nustebę paklaus: „Ei, o kur apie judėjimo laisvę?“ Yep, va mintis apie judėjimo laisvę ir sukėlė tas žemėlapio fragmentas.
Kažkada iki 1PK per Nerį čia buvo medinis tiltas, sudegintas karo pradžioje. Jis nebuvo atstatytas, ir tada man kažkaip nekilo mintis, kodėl? Juk jis gerokai sutrumpintų kelią iš Grabijolų ar per Grabijolus link Meižionių, o toliau link Kernavės ar Dūkštų? O neatstatė jo todėl, kad tuo metu čia ėjo siena tarp dviejų priešiškų valstybių ir jokios judėjimo laisvės čia nebuvo. Tad ir tilto nereikėjo. Na o paskui pasikeitė kelionių kryptys ir psio – tiltas liko tik atsiminimuose.
Taip kad judėjimo laisvė yra toks dalykas, kuris sunkiai atsiranda, bet gali lengvai pranykti. Aišku, šiandien prie tos buvusios sodybos/sargybinės nesunkiai privažiavome (jei nesukti galvos dėl šunkelio per mišką), bo sienų nebeliko. Ir galėjome pažvelgtį į Grabijolus taip, kaip į juos kažkada žvelgė lenkų pasieniečiai.


Kaslink judėjimo laisvės tarp Lietuvos ir Lenkijos. 15 sienos perėjimo punktų skaitytojų pasirinkimui 😉

Kai dabar vis populiarėja elektromobiliai ir hibridai, prisimenu, jog Citroen anuomet nemažai dirbo būtent šitoje srityje. Vienas iš tokių konceptų, skirtų važinbėjimui mieste, buvo 1992 m. Citela. Aišku, dizianas tuomet gal ir labai konceptualus, bet man šiandien toks lengvai košmariškas. Anyway, jei būtų priėję iki serijos – važinėtų gatvėmis ne tik Smartai ar džiovinti mersiukai, bet ir Citelos. Ir tai būtų gerai.

Apie pokyčius

Dabartinis darbas mane vėl sugrąžino arčiau tskant grynosios kartografijos, nemažai „pakeliavau“ po Lietuvą naujau sudaromu žemėlapiu. Ir kažkaip susidomėjau valsčiumi, kažkada buvusiu administracinio Lietuvos padalijimo vienetu – dabartiniu supratimu nei tai didele apylinke, nei tai mažu rajonu. Netgi atsimenu, kad vaikystėje, paklaustas, kur gimiau, išpildavau: „Pakruojo rajone, Linkuvos valsčiuje, Gataučių kaime“, nors tuo metu valsčių nebebuvo, juos transformavo į rajonus ir apylinkes.
Pasidarė įdomu, kiek gi tų valsčių buvo ir kaip jie išsidėstę. Susiradau pirmojo tarpukario Lietuvos administracinio padalijimo 1919 m. informaciją ir vakarais pamažu subadžiau tuos valsčių centrus į žemėlapį.
Lietuva1919
Kokias įdomybes matome?
Klaipėdos kraštas dar ne Lietuvos sudėtyje, ten buvo valsčių analogas amtas, tik jie buvo mažesni.
Vilniaus krašte lietuviai valsčių nustatyti dar nesiryžo, nes dėl jo vyko stumdymasis su lenkais, kuris Lietuvai baigėsi 20 metų trukusiu „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ Esu nusidigitavęs Vilniaus krašto sieną, uždėjau, matosi, kokią teritoriją tvirtai kontroliavo lietuviai (ten pristeigta valsčių), o kokią – lenkai.
Užtai drąsiai nužymėti valsčių centrai Seinų krašte – tuomet tą kraštą valdė lietuviai, lenkai juos išstūmė vėliau. Viename lenkų saite radau visą komplektą to susistumdymo žemėlapių, fainas vaizdas.
Latvijos teritorijoje pastebime agresiją – lietuviai valdo Subatės ir Aknystės valsčisu. Taip, ir latviai gana ilgai ginčijosi su lietuviais, kol vistik juos išgrūdo iš šitų valsčių. Ten ilga istorija, kaip lietuviai buvo pasinaudoję latvių silpnumu.
Kiekvienos apskrities valsčių centrai pažymėti vienos spalvos nameliais, tad matosi, kad tuometinis susikirstymas buvo nelabai panašus į dabartinį.
Kaslink įdomybių, kurių nesimato šitame žemėlapiuke, tačiau matosi jo padidintoje versijoje (pagrindas – 1996-2004 m. 1:50000 topografiniai žemėlapiai iš www.geoportal.lt), tai kaip pakito tuomet buvę valsčių centrai. 1919 m. tai miesteliai ir bažnytkaimiai, tuo metu savotiški valdžios centrai. Valsčiai po keliolika buvo apjungti į apskritis, tik jos anuomet buvo mažesnės – valdžia buvo arčiau žmonių, bet ir žmonės lėčiiau keliavo.
Dabar gi, peržiūrint topožemėlapį, matosi, kaip viskas pakito: dalis miestelių išaugo iš valsčių centrų į rajonų centrus. Dalis apskričių centrų, nors ir vystėsi, tačiau teliko rajonų centrais. Dalis mažųjų miestelių iš esmės liko nepakitę, pavirto apylinkių centrais. Tačiau va kai pažiūri į bažnytkaimius, tai tam tikra jų dalis, deja, degradavo iki eilinių kaimelių, net ne apylinkių centrų.


Planuoju susibadyti ir 1940 m. valsčių centrus, kai Lietuva iš esmės atsistojo į savo dabartines ribas.
O šiaip tai gaila, kad niekur nepavyksta rasti bent kiek normalesnės kokybės tarpukario Lietuvos administracinių žemėlapių, kad išsibraižyti apskrięių ir valsčių ribas.

Maskuotė 99 lvl

Buvo toks degalinių tinklas Lukoil. Valdomas iš Maskvos, bet normalus iš esmės, kurą ten kartkartėm užsipildavau, netgi vienas ex-grupiokas ten dirbo kažkokiu nemažu viršinyku. Bet atėjo Ukrainon krymnašas ir Lukoilas stojo į putlerininkų ir krymnašistų gretas. Aš uždėjau jiems asmeninį boikotą ir nuo to laiko niekad nesu naudojęsis jų paslaugomis. Nu nebent porąkart sustojau pamyž…, tfu, vienžo į tualetą, kad neterščiau Lietuvos kraštovaizdžio. Tarp kitko, esu girdėjęs, kad kai kurios firmos, turėjusios pas juos ilgalaikes degalų tiekimo sutartis, jas nutraukė po krymnašo įvykių.
Anyway, atėjo metas, ir ant Lietavos pasirodė beveik naujas degalinių tinklas Viada. Aišku, buvo pažymėta, kad tai naujas Lukoilo įvaizdis, nu bet pamąsčiau, kad jie nutarė užmaskuoti savo rosijanišką kilmę, ir šiaip progresas. Kol vienąkart pravažiavau pro restylintą Lukoil->Viada degalinę. Nu „красный – значит, красивый“ – spalva iš neutralios baltai-raudonos patapo agresyviai raudonai-balta. Lenda bolševizmas, ką tu padarysi. O emblema man kažką taip priminė. Kol supratau, ką: nagi tą elnią ant GAZ emblemos. Nu jei jie tikėjosi savo rosijaniškas šaknis paslėpti – tai taską sufeilino totaliai. Bent jau man tokia rosijaniškų šaknų saviidentifikacija kelia žvengą ir panašu, kad asmneninis boikotas tęsis toliau.

2cv help
2cb farm
2cv green race
dyane+cow
2cv+milk
2cv blue race
2cv+cow

Vytautas Kernagis – Šaukiu aš tautą

Tags:

Žemės trauka

20180107_122657

Tags:

Lietuvos keliai

20180107_135353

Tags:

Rasalavi Citroenai

Yra tokia lietuviška spalva – „rasalava“, kurią mes vadiname tai „ružava“, tai „pinkava“. Nu ir žiūrime, kaip ji dera prie Citroenų 😉
PinkTA
Pink2CV
PinkDS
PinkAmi
PinkCX
PinkMehari

« Newer Posts - Older Posts »