istorija

Taip buvo: tušinukų viduriukai

Tie iš mūsų klaviatūros barškintojų, kurie dar neužmiršo, kaip rašyti ranka, tam daugiausiai naudoja turbūt tušinukus. Paprasta ir efektyvu. Išrašei, pakeitei širdelę, vėl rašai. Arba išvis išmeti, nes naują gauti/įsigyti ne problema. Tai va prisiminiau, kaip tas atrodė sovietmečiu, kai rašėme parkeriais rašalu (bo rašymas tušinuku labai gadino raštą), o Read more…

By grumlinas, ago
istorija

Birželio 8 istorinis įvykis ir trumpas komentaras

1946 – Vatikano radijo lietuviškų laidų skyrius atnaujino transliacijas Nujooo, prisimenu iš vaikystės-paauglystės, kaip senelis vakarais klausydavosi balsų iš balos. Labiau mėgo „Amerikos balsą iš Vašingtono“, nei Popiežiaus atstovus, nors ir buvo sąžiningas praktikuojantis katalikas. Iš pradžių balsai buvo pažymėti lempinėje radijoje raudonų dažų taškiukais ant stiklo su radijo stotimis Read more…

By grumlinas, ago
glupstvos

Taip buvo: sovietmečio mitai

Beieškodamas sadistinių sovietinių eilėraštukų, radau ir porą sovietmečiu klajojusių mitų. Kas tie mitai? Nagi „100% iš patikimų šaltinių garantuoti“ pasakojimai apie įvairius gyvenimo aspektus. Taigi, keli kuriuos prisminiau ir radau internetuose: 1. Kolorado vabalus į TSRS užmetė vakariečiai per Baltijos jūrą, kad tie vabalai suėstų bulves ir taip sukeltų badą. Read more…

By grumlinas, ago
istorija

Taip buvo: apie „stukačius“

Internetuose kartkartėm pasitaiko įdomių atvejų, kai aršūs diskutantai pereina į asmenybes ir viens iš jų, aiškiai pralaimėdamas, nutaria atsikeršyti, paskųsdamas kitą diskutantą dėl kokio šūdniekio paslaugos tiekėjui. Aišku, tas kitas blokuojamas kažkuriam laikui ir taip jam bent pagadinami nervai. Ta intencija prisiminiau, jog sovietmečiu tokius skundikus vadindavome "stukačiais" - nuo rusiško žodžio "стучать" - "belsti". Galbūt, lietuvių kalbos gestapas tam siūlytų naudoti kokį "belduką" ar "seksotą", bet mano kartai žodis "stukačius" labiausiai atspindi tokio žmogėno esmę. (daugiau…)

By grumlinas, ago
istorija

Taip buvo: kepta duona ir rūkytos kiaulių ausys

Užvakar su trejetu kolegų-blogerių apsilankėme Volfas-Engelman bravore Kaune (ex-Ragutis). Šiaip viskas fain, apžiūrėjome gamybą, padarėme alaus degustaciją, apie visą tai reiks kada atskirą postą surašyt, bo tikrai patiko. Tai va, bedegustuojant alų, kažkaip iškilo užkandos prie alaus klausimas. Šiandien kur bebaliavojant tų užkandų-užkandėlių visokių pridaroma, o va bandėme prisiminti, ką Read more…

By grumlinas, ago
auto

Taip buvo: 34 metai už vairo [3 dalis]

Pirmasis nuosavas auto

Lietuvai jau patapus nepriklausoma, kokiais 1992aisiais, kai Vagnorius labai mylėjo biudžetininkus ir jiems visokeriopai kėlė algas, mano brangiausioji ėmė neblogai uždirbti. Tad 1992ųjų pavasarį Aleksote mes už jos vieną atlyginimo dydžio sumą įsigijome pirma mūsų gyvenime automobilį. Tiesa pasakius, tai nebuvo AUTOMOBILIS, tai buvo tiesiog ZAZ-968 Zaporožec, liaudyje vadinamas "muiline" dėl savo formos. Mašina šiaip pakenčiama, nors dabartiniu supratimu labai jau minimalistiška. Pradėjus juo važinėti, išlindo bjaurokas defektas - starterio problemos - kai nori - užsiveda, o kai nenori - ne. Bandėme tą starterį su vienu švogeriu remontuoti, bet rezultatas nebuvo ypač džiuginantis. Tai kai kada būdavo, kad mano brangiausioji turėdavo mažumėlę stumtelti mūsų pepelacą iš vietos, kad jis užsikurtų. Pravažinėjome šituo agregatu virš pusmečio, iki žiemos. Peržiemojęs jis išvis nelabai norėjo kurtis, o man tuo metu prasidėjo labai rimtas projektas, tad aš vis atidėliojau ir atidėliojau aparato tvarkymą, kol tas reikalas taip ir liko nesutvarkytas. 1994aisiais mes išsikėlėme iš bendrabučio į butą, o pepelacas liko bendrabučio kieme. Prastovėjo jis ten gal metus-pusantrų, kol vieną gražią dieną mano bendradarbis jį pasiėmė į kaimą išardymui dalimis ir panaudojimui ūkyje. Nostalgijos aš jam nejaučiu, nes rūpesčių jis kėlė :( Tačiau mūsų šeimos istorijon jis įėjo :) [singlepic id=8597 w=500] Tamsiai žalios spalvos "muilinė" buvo mūsų pirmasis automobilis (daugiau…)

By grumlinas, ago
auto

Taip buvo: 34 metai už vairo [2 dalis]

Tėvų/uošvių auto

1977ųjų birželį išsilaikęs teises, jas pasidėjau į stalčių. Priežastis buvo elementari - mūsų šeima tuomet neturėjo automobilio. Kas gyveno sovietmečiu, puikiai prisimena, jog lengvųjų auto negalėjai taip imti ir nusipirkti kokiame autosalone. Tiesą pasakius, ir autosalonų nebuvo - automobiliais prekiavo ATAC - automobilių techninio aptarnavimo centrai, liaudyje vadinami autoservisais. Prie jų buvo autoparduotuvės, kuriose ir galėjai įsigyti išsvajotajį keturratį draugą. Jei tik turėjai tam paskyrą, arba vadinamąjį taloną. Iki kokių 1980ųjų tie talonai realiai ir tebuvo automobiliams, tik po kokių 1982/83iųjų jie pasipylė siuvimo ir skalbimo mašinoms, spalvotiems televizoriams etc. Tiesa, automobilį dar buvo galima išlošti daiktinėje-piniginėje loterijoje, bet tai jau buvo sėkmės dalykas. Šiaip tokius laimingus laimėtojus, ypač laimėjusius GAZ-24 Volgas, medžiojo Užkaukazės gyventojiai, kurie turėjo gausybę pinigų ir troško įsigyti automobilį, kurių buvo deficitas. Užkaukaziečiai nedvejodami už loterijos bilietą, laimėjusį Volgą, plojo dvigubą-trigubą automobilio kainą. Tiesa, nedidelis kiekis dėvėtų automobilių klajojo rinkoje "pagal skelbimus", o jų kaina siekė iki pusantros oficialios automobilio kainos. (daugiau…)

By grumlinas, ago
auto

Taip buvo: 34 metai už vairo [1 dalis]

Besiruošdamas Kibiruxo techapžiūrai, pasižiūrėjau į savo vairuotojo pažymėjimą. Pasirodo, teises gavau 1977 metais. Gaila, kad ne pernai patikrinau - būtų buvęs gražus skaičius 33, bet ir 34 neprastai atrodo ;) Tai kilo mintis apžvelgti įsimintinesnius auto mano gyvenime. Šiaip jų buvo gal ir nemažai, bet tie, kuriais pavažiavau kartą-kitą ar buvau pavėžintas - neužskaitomi. Tad sąrašas gavosi gana neilgas - panašu, kad aš esu pastovumo šalininkas ;) (daugiau…)

By grumlinas, ago
istorija

Taip buvo: nusikalstamumas sovietmečiu

Grįžtant prie kolegos Rokiškio rašinėlio apie nusikalstamumą sovietmečiu, keletas asmeninių įspūdžių papildymui. Kadangi buvau ganėtinai pozityvus ir pasyvus, tai su milicija reikalų turėti neteko. Netgi už ilgus plaukus, kurie nebuvo tikrai ilgi, bet ilgoki. Mano gyvenamosios vietos Vilniuje nepriklausė prie problematiškų: vaikystė prabėgo LTSRS MA Aspirantų bendrabutyje prie Lukiškių kalėjimo ir "Krasnuchoje" (tuomet Raudonosios Armijos, dabar Savanorių prospektas), paauglystė/jaunystė Karoliniškėse, o po VISI baigimo išvykau į Kauną. Vėlgi rašysiu daugiau apie 1970-85 sovietmetį, kuris man buvo labiau klasikinis sovietmetis, nei Gorbačiovo laikai, kai TSRSas slydo bedugnėn. tik mes to dar nežinojome ;) (daugiau…)

By grumlinas, ago
istorija

Taip buvo: pirmas pamatytas doleris

Kolega Rokiškis sriautingu domkratu pavarė opusų seriją apie tai, kokis baisumas buvo sovietmetis. Nu buvo, buvo baisumas, bet žmonės kažkaip gyveno ir išgyveno. Nes kažkaip gyventi reikia, kapan gyvas nelįsi. Šiaip jis total-absoliut-teisus vienu atžvilgiu - paskutiniu metu kažkaip stiprėja tendencija nostalgiškai kniurkti "prie ruso geriau buvo", kas man sukelia nervų vėžį. Linksmiausia, kad tai rašo dundukai (tarp kitko, šis žodis mano laikais mokykloje buvo naudojamas dar tada, kai jį dabar masiškai naudojantis toks Račas dar po stalu stačias vaikščiojo), kurie patys sovietmečiu negyveno ir apie tai žino tik iš savo senelių/tėvų/dėdžių-tetų sekamų padavimų ir rusiškų internetų. Tarybukai ilgisi kažko, apie ką neturi žalio supratimo, nes jei juos ten perkeltų iš šiandienos laukinio kapitalizmo (kuris irgi manęs nežavi, bet apie tai atskira kalba gal kada nors bus), dauguma jų užkvyktų pasibaisėję taip savo idealizuotu sovietmečiu - tikrovė, ypač paskutiniu TSRS gyvavimo dešimtmečiu, buvo kur kas skausmingesnė, nei sėdėjimas ant kaktuso. Bet tai ganėtinai normalu - idealizuoti praeitį tipo "kai viskas buvo geriau", - tad ne apie tarybukus šis įrašas (ir taip perdaug jiems garbės). Aiškiai ir konkrečiai kalbėti apie tą laikmetį gali tie, kas su tuo susidūrė asmeniškai. Galbūt, jie kai kada ir idealizuoja tuos laikus, bet tai greičiau JAUNYSTĖS NOSTALGIJA, nei sovietmečio nostalgija. O jaunystės nostalgija yra bjaurus dalykas - ji skatina ir nevisai malonių dalykų ištrynimą iš atminties, ir niurzgėjimą tipo "Va mūsų laikais jaunimas tai buvo..." ;) (daugiau…)

By grumlinas, ago