Search

Grumlino palėpė

Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali

Tag

PL-foto

Laimingų 2018ųjų!

2018ieji
Na, ir klasika:

Ne sezono metas

20171216_124957

Lenkijos keliai

20171216_124538

Laikas

20170624_133517

Citrojoninės’2017, antroji diena

Antrąją Citrojoninių dieną turėjome grįžti namo, tačiau buvo numatyta (ne)pakeliui aplankyti keletą įdomybių.
Pirmasis objektas – Nakomiadų (Nakomiady) rūmai. Nuostabus atrestauruotas pastatas, veikianti keramikos manufaktūra (ryte buvo dar uždaryta), sutvarkyta aplinka, yapč gražūs gėlynai, prie kurių įrengtas ir daržas, kuriame auginamos daržovės viešbučio restoranui.
20170625_121210
Continue Reading →

Citrojoninės’2017, pirmoji diena

Šiemet vėl įvyko tradicinės Citrojoninės, ir jau penktą kartą Lenkijoje, nes lietuviškojo kaimo turizmo viarslinykai laikosi principo „dirti aviai kailį, o ne ją kirpti“. Šįkart pasirinkome stovyklavietę „Piękny Brzeg“ prie Šventaičio ežero šalia Unguros (Węgorzewo). Lenkų verslininkų garbei reikia pasakyti, kad jie moka dirbti su klientais. Pradėjome derybas dar žiemą, užsakydami 3 šešiaviečius namelius ~55EUR/namelis/nakčiai. Jau prieš važiuojant prireikė dar vieno namelio, tą pavyko irgi užsakyti, tačiau, pasirodo, lenkai patrumpino žieminių (mažesnių) kainų galiojimo laiką savaite ir už namelį būtų tekę mokėti brangiau. Tačiau vietoje pavyko susitarti, kad kaina bus tokia pati, kaip ir ankstesnio užsakymo.
Stovyklavietė puiki, apsigyvenome prieš kokius metus pastatytuose nameliuose: 2 kambariai po 2 lovas, salionėlis-virtuvėlė su išlankstoma dviviete sofa, dušas-tualetas, televizorius, veranda su staliuku+kėdutėmis, grilius.
Penktadienį suvažiavome, vakare pailsėjome/pavargome bendraudami, šeštadienį išvažiavome į apžvalginę ekskursiją.
Pirma aplankyta vieta – Kalo kolona, skirta pažymėti Dievą užrūstinusių dviejų porų ištvirkėlių nukneckinimui. Raudonų plytų stulpas, ant kurio kiekvieno pusės pamokanti istorija, užrašyta lenkų, lietuvių, vokiečių ir lotynų kalbomis. Rasti ją nėra labai lengva, nes aiškios nuorodos nėra, tačiau ji nurodyta GoogleMaps. Tiesiog važiuoji Jasna gatve iš Unguros, kairėje prasideda miškelis, o jam pasibaigus matosi keliukas į kalnelį. Tada kertame ant stabdžių ir galima pamatyti apvalų metalinį stulpelį su tikrąją istorija (pasirodo, tiesiog ten buvusiose kapinėse buvo nužudytos dvi jaunos poros) ir takelį ant kalvelės, kur stovi kolona.
20170624_113137
Continue Reading →

Šeštadienio citroenai

Kadangi praėjusį savaitgalį liankų žemėje sudalyvavome Citrojoninėse’2017, tai ir įrašo apie citroenus nebuvo. Ale užtai Padangiuxas visu grožiu atsiskleidė Rešliaus pilies fone. Kelionė buvo puiki+įdomi+turininga, o reportažas apie matytas grožybes bus greitu laiku.
20170624_174404


Na o dabar kelios atsitiktinės fotkės iš mano citro-kolekcijos.
B14
TA
2CV
H
DS
GSA+CX
citroen1975
Xantia

Užkarpatės Odisėja VI: 04-30, sekmadienis

Išaušo paskutinis mūsų Užkarpatės Odisėjos rytas ir išvažiavome namolio. Pakeliui sustojome pavalgyti, tačiau pirmąkart Lenkijoje maistas buvo nekoks ir ant tos užeigos (net nerašysiu jos pavadinimo) ateičiai padėjome kryžių.
Kelias buvo smagus, važiavosi lengvai. Apvažiavome Liubliną (vėlgi negaliu atsidžiaugti apvažiavimu, nes anksčiau yra tekę kelis kartus irtis per patį miestą), pasiekėme Bialystoką. Be abejo, apsipirkome „Auchan’e“ ir pamažu grįžome namo. Vakaras buvo puikus, kelionės pabaiga nuostabi.
Fotkės šįkart vien iš videoregistratoriaus, bo nestojome specialiai fotkinti.


Šiokie tokie apibendrinimai
Pravažiuota ~2300 km, tiksliai neskaičiavau. Kuro piltasi du kartus po ~3/4 bako (nerizikavau likti tuščiu baku), Lenkijoje ir Ukrainoje, kainos maždaug kaip Lietuvoje.
Apie nakvynės ir maisto kainas rašiau ankstesniuose įrašuose. Tačiau norintiems keliauti pigiau: ukrainoje nakvyne galima nesunkiai rasti parai žmogui apie 6 EUR, pietūs apie 3 – 5 EUR. Važiuojant reikėtų turėti ir kreditines korteles, ir grynųjų EUR nestambiais banknotais. Tarp kitko, „Privatbank“ bankomatai nepriėmė mano Master ir Maestro kortelių, bet kažkokio kito bankelio bankomatas priėme. Dar vienas ypatumas – „Helikon“ viešbutyje kortele apsimokėjau už nakvynę, tačiau kai norėjome nusipirkti iš druskos luito padarytų lempų, bankas neleido naudoti ką tik panaudotos Master kortelės, teko naudoti Maestro – įtariu, apsauga nuo kortelės ištuštinimo, jei ją pavogtų. Pinigai realiai nuskaitomi po kelių dienų.
Ukrainos sieną, ko gero, geriausia kirsti Slovakijoje. Važiavome per Užhorodą, bet yra dar viena sienos perėja kiek šiauriau, per Ublą Slovakijoje.
Aplankytos visos numatytos vietovės, identifikuotos lankytinos vietos kitai kelionei: Užhorodo ir Mukačiovo pilys, Mukačiovas, Lvovas, bent pora dienų kalnuose, pora dienų Spa procedūrų terminiuose baseinuose.



Kelionės schema

Pirmoji vasaros diena

Vakar buvo pirmoji vasaros (kalendorinės, na bet vistiek vasaros) diena. Mudu su brangiausiąja po darbo ta intencija nutarėme mažumėlę prasivažiuoti. Iš pradžių mintis buvo pažiūrėti kelią į Kazlų Rūdą per Pažėrus – nesame juo niekad važiavę. Puikiai sutvarkytas kelias, fantastika. Kazlų Rūdoje kilo mintis prasukti ratą apvažiavimu sunkvežimiams per Antanavą, kol remontuojamas kelias Ąžuolų Būda – Kazlų Rūda, ir pamažu grįžti namo. Jooo-nujooo… Ne veltui sakoma, kad tūkstančio mylių kelias prasideda, vos tik žengus per slenkstį. Kiek pavažiavus už Kazlų Rūdos, kilo mintis nufotkinti vieną iš aplankytų, bet nenufotografuotų LT-PL sienos perėjimo punktų (Vygreliai – Sudawskie). Tai ir nuvažiavome, ir nufotkinome. Į savo nulinių kilometrų kolekciją įsidėjau dar vieną tašką. Paskui skani agurkų striuba ir puiki kepta seliava užeigoje „Pod jelonkem„, prasivažiavimas lenkų keliais, mini-šopingas Suvalkuose ir tik tada namo.
Aha, nuostabusis podpiwek’as „Po elniuku“ dar negaminamas, dar ne sezonas, bet yra puiki duonos gira. Nu ir šakotis, nusipirktas į namus.
Vienžo, būkit atsargūs, vasara svaigina 🙂


Žvilgsnis iš Lietuvos
20170601_142914

Žvilgsnis iš Lenkijos
20170601_142956

0 km
20170601_143035


Užkarpatės Odisėja II: 04-26, trečiadienis

Antros dienos rytą, Lenkijoje, važiavome toliau. Pakelėje papusryčiavome kažkur miškuose esančime tipo bare. Išsišnekėjome su barmene – moteriškei liko pusmetis iki pensijos, mokosi vokiečių kalbą, ruošiasi važiuoti Vokietijon uždarbiauti. Dukra ten jau dirba. Kažkada labai daug važinėjo į Ukrainą aprūpinti barą produktais, kai ten maistas buvo žymiai pigesnis nei Lenkijoje, dabar nebeapsimoka.
Ukrainos sieną buvome numatę kirsti Slovakijoje, prie Užhorodo. Sienos tarp Lenkijos ir Slovakijos nėra, telikę tik buvę pasienio kontrolės/muitinės pastatai.
Vėlgi Lenkijoje keliai puikūs, per Žemuosius Beskidus (taip vadinasi Karpatai toje vietoje) pravažiavome be jokių problemų.
Slovakijoje nemažai gražių, nedidelių medinių cerkvių. Kadangi norėjome kuo greičiau pasiekti SK-UA sieną, tai tik trumpam stabtelėjome viename iš kaimelių ir padarėme kelis kadrus. Šioje kelionėje pagrindiniu fotografu tapo mano geresnioji pusė, aš tskant fotkinau tik kai kada.
Diena buvo puiki, temperatūra siekė iki +25C.
Slovakijos – Ukrainos siena priminė tuos laikus, kai kažkada iki Šengeno zonos važiuodavome į Europas. Eilė, patikrinimai, 1,5 val. pražudyto laiko.
Laifhakas: susitvarkykite mašiną, netgi betvarkėlę/berdačoką, nes kitaip pasieniečiams kyla krūvą klausimų: „O koldėl turite 5 degtukų dėžutes? O kodėl čia vienkartinės šakutės? O kodėl tiek daug vaistų?“ etc. itd. Plius neužmirškite gauti raudoną muitinės štampą ant popieriuko, kurį gavote įvažiuodami ukrainiečių pasieniečių įvažiavimo poste ir turėsite atiduoti išvažiavimjo poste. Ir nesvarbu, kad neturite ko deklaruoti muitinėje. Vienžo, 1,5 val. trukęs košmaras, nuo kurių esame jau atpratę, pilna apimtimi.
Apturėjome atrakciją – matėme, kaip iš Slovakijos į Ukrainą buvo deportuoti 3 ukrainiečiai. Kita atrakcija – milžiniška mikroautobusiukų vilkstinę iš Ukrainos pusės: pilni vyrų, kurie važiuoja „atosotogų“ į Europą. Pasišnekėjau su muitininke apie emigraciją pas juos ir pas mus.
Dar vienas laifhakas: būkite pasiruošę, kad ukrainiečiai angliškai nemoka, o rusiškai nebekalba iš principo. Tad mes bendravome lenkiškai-rusišku mišiniu, o jie mums kalbėjo čysta ukrainečių mova.
Pravažiavę sieną, bandėme aplankyti Nevickio pilį, bet, deja, kažkokios statybos užtvėrė bet kokį priėjimą/privažiavimą, tad numojome ranka. Pilies kalno papėdėje įasikūręs pretenzingas viešbutis „Kamelot“. Deja, jie mums užgiedojo beturį prabangiausią numerį už 130 EUR, tad mes išvažiavome toliau, kol pasiekėme sanatoriją „Termal Star“, kur apsinakvojome puikiomis sąlygomis už 28 EUR. Viešbutis tokiame pompastiškame stiliuje, bet turbūt taip jie supranta prabangą. Btw – Free WiFi irgi veikė puikiai.
Soti vakarienė dviem, vynas tekainavo 13 EUR. Linksmoji dalis – padavėjas tipo nemokėjo rusiškai, tai aš su juo kalbėjausi lenkškai. Apmokėjimą paėmė eurais, bo grivnų nespėjome išsikeisti.
Turėjome planų pasinaudoti SPA procedūromis, tačiau paaiškėjo, kad mus turėtų iš ryto apžiūrėti gydytoja (2 EUR) ir tik tada leisti procedūrintis. Mudu nutarėme, kad rytoj pabandysime paieškoti ne sanatorinio režimo terminių vandenų maudyklos, nes pakeliui matėme ne vieną šio turinio skelbimą.
Įdomus pastebėjimas – tiek slovakai, tiek ukrainiečiai stengiasi gyventi nuosavuose namuose, kurių dauguma statomi galu su dviem langais į gatvę, o kai kada namai pasukti nedideliu kampu. 11 val. taisyklė ar kaip?


Beje, apie karą Ukrainoje. Karo nesijaučia, matėme tik vieną geležinkelio sąstatą su tankais, o pakelėse daugybė plakatų, kviečiančių tarnauti kariuomenėje už ~230 EUR. Kai geras atlyginimas čia 150 EUR – gal ir nieko, bet kažkaip nekas, pagalvojus apie realią galimybę žūti.


Awesome Flickr Gallery Error - Yahoo

Will be right back...

Thank you for your patience.

Our engineers are working quickly to resolve the issue.

AT&T En Vivo

Volvemos enseguida…

Gracias por tu paciencia.

Nuestros ingenieros están trabajando rápidamente para resolver el problema.


Kelionės schema

Proudly powered by WordPress | Theme: Baskerville by Anders Noren.

Up ↑