Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 263

Kol orai neblogi ir dienos pakenčiamo ilgio – tebekeliaujame. Šįkart savo kelionei pasirinkome Tytuvėnų kryptį.

Pirmas sustojimas – ties Betygalos neobarokine Šv. Mikalojaus bažnyčia. Apsišovėmė datuodami – iš išorės – statyta XVIII-XIX amžių sandūryje, o iš tikrųjų – 1930 m.

20190921_102718
Betygalos Šv.Mikalojaus bažnyčia

Šiluvoje aplankėme Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią, naujai įrengtą Šviesos koplytėlę, tačiau tik užmetėme akį į Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką (buvo uždaryta).

20190921_110805
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia
20190921_111406
Koplyčios viduke. Kairėje – akmuo, ant kurio apsireiškė Marija
20190921_111544
Šiluvos šventovės Šviesos koplytėlė
20190921_112459
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika

Iš Šiluvos pasukome link Lyduvėnų. Tradicinis žvilgsnis į Lyduvėnų geležinkelio tiltą ir ant šono pastatytos degtukų dėžutės stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_120512
Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
20190921_120643
Lyduvėnų geležinkelio tiltas

Kelio Kelmė-Tytuvėnai pašlaitėje, leidžiantis į Dubysos slėnį, stovi neypatingai išsiskirianti Maironių koplytėlė, kuros viduje yra akmuo su vaiko pėda. Koplytėlę matėme, akmens – nea, bo durys užrakintos. Šalia koplytėlės įrengtas toks tarsi kryžių parkelis, kiek toliau -sutvarkytas šaltinis su skaniu vandeniu. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_122624
Maironių koplytėlė
20190921_122723
Koplytėlės vidus per mikro-langelį
20190921_122959
Aplink koplytėlę

Visai netoli koplytėlės yra gražus Pagryžuvio dvaras. Matosi, kad buvo prižiūrėtas, tačiau dabar uždarytas ir nebegyvas. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_124103 Stitch
Pagryžuvio dvaro rūmai – fasadinė pusė
20190921_124327 Stitch
Pagryžuvio dvaro rūmai – nefasadinė pusė

Kadangi jau praalkome, tai pirmas žygis Tytuvėnuose buvo į piceriją „Pierro Pizzeria„, kur picas kepa tikras pagyvenęs italas, pakenčiamai kalbantis lietuviškai. Iš išorės picerija neypač, viduje irgi tokia labai jau paprasta, tačiau picos puikios. Kai dar važiuosime pro Tytuvėnus – būtinai užsuksime. Perspėjimas – dirba tik penktadieniais-sekmadieniais! Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_125922
Pierro Pizzeria
20190921_130042
Pierro dirba

Sekantis sustojimas – Tytuvėnų bernardinų vienuolynas, kuriame aplankėme Švč. Mergelės Marijos bažnyčią ir Kristaus kančios laiptų koplyčią. Paėjau dar iki Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvės padaryti fotkės. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_135821
Tytuvėnų Kristaus kančios laiptų koplyčia ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
20190921_135703
Kristaus kančios laiptų koplyčia
20190921_140541
Kristaus kančios laiptai
20190921_140211
Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė
20190921_135958
Visur tos debiliškos spynos, tik Tytuvėnuoxse joms pastatė spec-arką

Važiuodami pakelėje pamatėme nuorodą „Akmenės akmuo su kolytėle„. Kadangi jau buvome aptingę, tai tik privažiavome ir nufotkinome iš awtamabylio.

20190921_142849
Akmenės akmuo su koplyčia

Priešpaskutinis aplankytas objektas – kažkada buvęs puikus Burbiškių dvaras. Skausmas ir liūdesys, matant į ką pavirsta kultūrinis paveldas. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai

20190921_150042
Burbiškių dvaro rūmai
20190921_150153
Burbiškių dvaro rūmų viduje

Na ir štai pasiekėme paskutinį tądien numatytą aplankyti tikslą – Žibulių (Igižių) dvarą. Vėlgi – bejėgiškumo jausmas matant, kaip griūva tikros vertybės, kai lėšos skiriamos visokiems šūdvaldovrūmiams.

20190921_153248
Žibulių (Ilgižių) dvaro rūmai

Ką gi, kelionė buvo puiki, nežiūrint to, kad visą pusdienį krapnojo, o išsipagadyjo ir atšilo tik popiet.

Aplankytų vietų žemėlapis GoogleMaps

Tags: ,

365 žodžiai – 261

Kasdieninis rašymas vis strigčioja, bo atsiranda visokių darbų-darbelių, kurie turi aukštesnį prioritetą, negu rašyti gilias mintis apie viską. Taip ir dabar – sumanėme biškį atsinaujinti butą, tai nusipirkome naujus baldus. Atvežė, sunešė, o surinkti juos man ne naujiena – kažkada jaunam teko jų nemažai surinkti su pusbroliais, kuomet panašaus amžiaus giminaičiai kūrė šeimas ir kūrėsi gyvenimą. Tai pamažu ir renku, prisimindamas jaunas dieneles. Greit nebeišeina – dirbu vienas, plius operuotas kelias nelabai mėgsta tūpt-stot-klūpot tipo veiksmus, na ir pirdikulitas turi savo nuomonę apie darbą susirietus. Anyway – patinka man tas darbas, tai renku.

Kitas darbelis, kurį sau susigalvojau – surinkti vienon vieton nuorodas į savo tinklalapio įrašus apie mūsų familijos keliones. Vis užklausia kas nors, ar šen-bei-ten buvome, kokie įspūdžiai, ką galima pamatyti. Tai pradėjau laiko kelionę savo tinklalapiu atgal. Žiūriu ir pildau puslapį „[kelionės]“. Darbelio yra – ne visada įrašuose rašiau kelionių datas, bet laimei, Flickr’yje nuotraukų albumai datuoti. Nusiropščiau nuo 2019ųjų iki 2016ųjų, dabar krapštau 2015uosius. Šiaip laiko reikalaujantis, bet smagus ir įdomus darbas. Apart meškeriojamų kelioninių įrašų nuorodų, pasižiūriu ir į tai, ką postinau. Blemba, koks aktyvus rašytojas buvau kažkada 🙂 Kasdien po 2-3 įrašus, nežinau, ar dabar taip sugebėčiau. Tiesiog ateina momentas, kai suvoki, jog atsirado kiti interesai, o para teturi tas 24 valandas ir tau reikia jas protingai paskirstyti.

Aišku, matau, kad dalis kelionių fotkių taip ir liko nepublikuotos. Įmečiau kokią fotkę ir psio, o pilnam įrašui tuomet nepriėjo rankos, paskui užsimiršo. Gal ir būtų įdomu kai kuriuos mūsų familijos senus žygius paviešinti, bo artėja žiema, gal mažiau savaitgaliais keliausim. Aišku, slegia ir keliasdešimt aplankytų-apifotkintų, bet neaprašytų dvarų krūvis, Vienžo, reikia dieną ilginti.

Sena fotkė iš serijos „Lietuvos keliai“

Tags:

365 žodžiai – 258

Šįkart man (ir turbūt nemažai žmonių) mažai žinoma tema – Pagėgių-Smalininkų siaurukas. Wikipedija šiek tiek apie jį rašo lietuviškai ir biškį daugiau vokiškai.

Naršant internetus, kažkada kažkaip akis užkliuvo už termino „Smalininkų siaurojo geležinkelio stotis“. Buvau Smalininkuose prieš kažin kiek metų ir dar kartą užpernai, bet ten labai lankėme Technikos muziejų ir visai pmiršau tą stotį. Tai pasidomėjau tuo siauruoju geležinkeliu. Visai indomus dalykas. Tada aišku persibadžiau jo trasą ir stoteles nuo pokarinių (1946-1950) sovietinių 1:25000 topožemėlapių. Įdomiai ten su tuo siauruku – vietomis tiltų nebėra, vietomis trasa išardyta – vienareikšmiškai jis jau buvo nebegyvas. Norėjau per GoogleMaps ir Google StretView pasižiūrėti, gal kokius objektus pavyktų apžiūrėti. Apart minėtos Smalininkų stoties ir tilto griuvėsių Viešvilėje, praktiškai nieko gerai matomo nebelikę. Tai teks tą trasą aplankyti, na ir dar gal pabandyti smulkesnių tiltų griuvėsių paieškoti (iš pradžių aerofotonuotraukose) kada nors smalsumo dėlei.

Iš įdomesnių dalykų – ten buvo eksplotuojami specialūs siauruko garvežiai Lenz-Typ i – tokie dviejų ašių fainulkos. Prie Pagėgių-Smalininkų geležinkelio buvo prijungta elektrifikuota Tilžės-Mikytų trasa, kuria važinėjo Tilžės tramvajaus vagonai.

Pabandžiau surankioti šiek tiek fotkių apie siauruką – skystokai, nes tuomet, kaip ir daugelis dalykų dabar, tai buvo įprastinis reiškinys, nevertas įamžinimo. Šiandien gi į tai žiūrime su susidomėjimu ir netgi nostalgija – juk tai laikai, kai gyvenimas buvo paprastesnis, kai gyvenimo tempas nebuvo toks agresyvus.

Siaurukas funkcionavo iki 1944 m. rugsėjo-spalio, kai artėjanti sovietų armija privertė Rytprūsių gyventojus bėgti į vakarus.

Siaurukas anuomet gabeno nemažą transportavimo krūvį, tiek keleivių, tiek krovinių. Įsivaizduoju tuos trumpus sąstatus (pora-trejetas keleivinių vagonų, bagažo vagonas, keletas krovininių platformų), neskubiai pūškuojančius laukais ir miškais. Teko Lenkijoje pravažiuoti buvusio medienos transportavimo siauruko trasa, paversta turistine atrakcija – labai savotiškas jausmas, kai pasaulis pro akis slenka tikrai neskubiai,

Lenz-Typ i
Triebwagen 32 der Kleinbahn aus Mikieten
Tilžės tramvajus važiuoja elektrifikuota Tilžės-Mikytų trasa
Mikieten_Haltepunkt
Tilžės tramvajaus sustojimas Mikytuose
Traukinys1
Traukinys
Motzischken_Ansichtskarte
Tiltas per Jūrą ir Mociškių siauruko platforma
Siauruko tilto Viešvilėje liekanos
Bahnhof_Schmalle
Smalininkai: traukinys ir stotis

Pagėgių-Smalininkų siaurukas GoogleMaps

Tags:

365 žodžiai – 256

Pažvelgus į naujai rašomo posto antraštę, suvokiau, kad iki Naujamečio liko mažiau 109 dienų. Laikas bėga, dienos trumpėja, tad mūsų šaunios kompanijos kelionių metu šviesaus laiko grožybių apžiūrėjimui lieka vis mažiau. Tačiau mes vistiek keliaujame. Šįkart kelionė vedė į šiaur-ryčiausią Lietuvos kampą ir netgi toliau, į Latviją. Kelionė buvo ilga pagal kilometražą, tačiau geras bendravimas ją gerokai sutrumpino. Šiaip tokias keliones reikia rengti su nakvyne, jei nori apžiūrėti daugiau objektų, tačiau nakvynė mums nesigavo.

Kadangi visi norėjome pamatyti Stelmužės ąžuolą, tai visų pirma nuvažiavome į Stelmužę. Sustojome prie Stelmužės dvaro Vergų bokšto, apžiūrėjome. Pats Stelmužės ąžuolas rimtai paramstytas ir gana gražiai atrodo. Susimokėję po eurą, aplankėme ir Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčią. Labai graži ir įspūdinga vieta, rekomenduoju. Tarp kitko, bažnyčios rūsyje yra gravimetrinis punktas. Netoli bažnyčios paskutinių Stelmužės dvaro savininkų Valujevų kapas.

20190914_115654
Stelmužė, Vergų bokštas
20190914_120443
Stelmužė, ąžuolas
20190914_120837
Stelmužė, bažnyčia
20190914_121018
Stelmužė, bažnyčios viduje
20190914_122033
Stelmužė, dvarininkų Valujevų kapas
20190914_122124
Bažnyčioje įrengtas gravimetrinis punktas

Sekantis sustojimas buvo jau Latvijoje, Egiptėje, prie liuteronų kirchės likučių.

20190914_124716
Egiptės liuteronų kirchės likučiai

Į Zaraso ežerą visų geriausiai pažvelgti nuo unikalaus apžvalgos rato. Nuostabus vaizdas!

20190914_130240(0)
Zaraso ežero apžvalgos ratas
20190914_130522
Autoportretas

Kadangi jau buvome praalkę, tai pietauti nuvažiavome į Šlyninkos vandens malūne įrengtą užeigą. Malūnas veikiantis, mala miltus, nusipirkome ir jų. Maistas skanus, kainos OK.

20190914_132241
Šlyninkos vandens malūnas
20190914_132923 Stitch
Malūno viduje
20190914_133055
Vandentaka
20190914_133106
Malūno ratas
20190914_135212
Kiaulienos ir sūrio suktinukai

Pro Visaginą tiesiog pravažiavome kilpomis, apžiūrėdami miestą. Na ką – moderniai suprojektuotas miestas, gražiai tvarkomas, bet jauti, kad jis pasmerktas mirti, kai Ignalinos AE bus pilnai uždaryta. Sustojome ir prie Ignalinos AE. Vieta įspūdinga, bet man asmeniškai nemaloni.

20190914_150850
Ignalinos AE

Pro pačią tikrąją Ignaliną, kuri nutolusi nuo Ignalinos AE gerus 30 kilometrų, pravažiavome apžiūrinėdami, o paskui pasukome link Ginučių malūno.

20190914_161608
Ginučių malūnas
20190914_161820
Ginučių malūno vandentaka
20190914_161906
Ginučių malūnas

Buvo numatytas Ladakalnio ir Labanoro aplankymas, bet užsiožiavo mūsų 2018 metų gamybos išsinuomotas autobusiukas – atsijungė pavarų perjungimo svirties traukutės. Šiaip ne taip sutaisėme ir nutarėme, nebandydami likimo, važiuoti namolio.

Atnaujintas aplankytų vietų žemėlapis.

Tags: ,

365 žodžiai – 253

Grįždamas namo iš karštaimylimodarbelio, šįkart pamąsčiau apie putlerį. Šiaip pagrindinis pavojus jau nebe putleris, nes priešu mums tampa pati Rusija, kuri pasirinko kelią prarajon. Kažkada tikėjome – va, Rusiją valdo vagių šaika, kurią personifikuoja diktatorius putleris. Deja, tos mums bent jau neutralios Rusijos, kuri buvo prieš keliolika metų, nebėra. Ir nėra ko tos šalies vadinti „Rusija“, nes ji degradavo į „ruskiją“, kur šimtaskeliasdešimt milijonų ruskių savanoriškai pavertė putlerį savo caru, nes jis juos tenkina. Tenkina savo ambicijomis „Rusija – virš visko“. Jiems puiku, kad iš Ukrainos atimtas Krymas. Jiems puiku, kad vis aštrėja konfliktas su Vakarais. Jiems puiku, kad imigrantų krizė žlugdo Europą. Jiems tiktų, jei nusijuokę „Iskanderai“ ir „Armatų“ armados paverstų viską į vakarus nuo ruskijos griuvėsiais ir branduolinėmis dykvietėmis. Jiems tiktų, jei visus liberastus-dermokratus iškartų ant stulpų.

Man baisiausia tai žlugimas iliuzijos, kad vistik po ruskijos kiautu tebėra opozicinė Rusija. Nė velnio! Vien ko verti didžiųjų „opozicionierių“ Chodorkovskio ar Navalno pareiškimai, kad jooo, Krymas užgrobtas neteisėtai, bet tokie faktai ir su jais reikia skaitytis. Ar savo laiku Navalno euforija, kai Rosijanija užpuolė Gruziją? Ar ruskijos „opozicinių“ partijų prašymas Ukrainos valdžiai leisti rinkiminę agitaciją Kryme? Piesiec kubu.
Vienžo, ruskija pasirinko traukinio be stabdžių režimą ir varo pirmyn. Kažkur bus praraja, bet pakolkas nuprotėjęs mašinistas kažkaip sugeba prašokti stotis, o greičio euforijos apimti keleiviai, mosikuodami vodkos stakanais, džiaugsmingai šaukia: „Ura, ura, ura!“


Turiu keletą pažįstamų eks-alkoholikų, kurie išsigydė nuo ilgametės priklausomybės, bet ruskių atveju noro gydytis nepastebiu. Aišku, galimas ir priverstinis gydymas, bet čia pacientas turi branduolinį vėzdą, tad jį priversti išsipagirioti ir pradėti gydytis yra gana rizikinga.

Tags:

365 žodžiai – 251

Vakar, bevažiuodamas namolio iš karštaimylimodarbelio, vėl filosofavau pats su savimi ir suvokiau, kad begales kartų mes suvokiame, kad mes nežinome, ko norime, bet aiškiai žinome, kad to neturime. Čia gali būti viskas – ir daiktai, ir valgis, ir žmonės… Materialus pasaulis, vienžo. O va nematerialiojo pasaulio trūkumus mes jaučiame ko gero aiškiau – taip neretai mums trūksta artimųjų meilės, šiltumo, gerumo.

Įsibėgėjęs mąstyti, sugebėjau netgi perfrazuoti garsiąją Einšteino mintį apie kvailumą ir Visatą: skirtumas tarp genialumo ir kvailumo tas, kad genialumas turi ribas. Toks biškį savotiškas senos išminties variantas, užakcentavęs žmonių savybes. Nes neretai, kad ir kaip tu vertintum aplinką, visuomet bus vienu debilu daugiau, negu skaičiavai. Tą žino visi vairuojantys – gali atidžiai stebėti kelią, iš anksto prognozuoti kitų automobilių manevrus, žmonių elgesį kelyje, bet staiga ir netikėtai degalinės aikštelės viduryje sustoja koks šūdgolpis, atsidaro durelės ir pabyra ilgomis sukniomis pasidabinusios kaimietės, nes joms čia buvo patogu sustoti. Glušumas 99 lvl, toks neretas provincijoje.

Kai tenka susidurti su visokiais žmonėmis, daugelis iš jų giriasi savo fotografine atmintimi, ir tik vienetai prisipažįsta turį auksinės žuvytės tipo smegenis, kai atsimenama kokias penkias minutes. Tačiau mano liūdnoji patirtis rodo, kad neretas iš tų fotografų tiesiog pamiršta į tą savo atminties fotoaparatą įsidėti juostą. Rodos aiškini, aiškini, jie linksi, kad viską suprato ir viską puikiai atsimins, bet po dienos-kitos vėl krečia tas pačias nesąmones, nuo kurių juos ką tik atmušei. Ir tu žiūri nustebęs neviltyje.

Ir va tada tu suvoki, kad ne vien tavo gyvenimo pakilimai ir nuosmukiai daro jį sudėtingą. Visų pirma tai idiotai, kurių kiekis neretai viršija visas leistinas ribas.

Tags:

365 žodžiai – 250

Na, šįkart gavosi kaip reta didelė skylė tarp įrašų, bet ką jau padarysi – savaitgaliui jau penktadienį išvažiavome pas gimines Žemaitijon. Iš mobiliako ilgų teksatų neparašysi, o ir kažkaip nesirašo per tokias mikro-atostogas, tai tiesiog ramiai pratinginavau.

Penktadienio vakaras tiesiog pratingėtas-praplepėtas, bet šiaip tai fain tiesiog be temos šokinėti nuo temos prie temos 🙂

Šeštadienį pasidarėme naudingą darbą – kadangi į svečius pas mus pradės atvažinėti anūkė, tai reikia kėdutės į mašiną. Ir oplia – Klaipėdoje radome pirkti padėvėtą labai neblogą viso labo tik už 35Eur, tai pašokome, paėmėme, dabar turėsime. Po kėdutės pirkimo, grįždami per Priekulę, žinomame ir nekart patikrintame žuvies kioskelyje užsipirkome puikios rūkytos žuvies, tai bus nedidelė šventė mūsų kaime. Toliau pavažiavome iki Drevernos, mažumą pasivaikščiojome, apžiūrėjome vasaros namelius su mintimis galbūt čia kada praleisti kokią savaitę. Tokia totali ramybė, kad niekur važiuoti nesinori, tiesiog va taip sėdėtum ir smaksotum į Kuršmares.

Total relax
Kuršmarės ties Dreverna
Flora ir fauna
Drevernos nameliai, kaip juos pamatė mano geresniojipusė

Na bet buvome susiplanavę dar aplankyti ir Svencelę, tai teko pakilti ir važiuoti. Ten irgi buvo fain. Net fotkinti nesinorėjo, nes suvoki, kad neina/nemoki perteikti to ramybės ir atsipalaidavimo įspūdžio kuris ten tave užpuola. Mano geresnioji pusė fotkino nemažai, jai tas kažkaip lengviau gaunasi musėt.

Kuršmarės ties Svencele

Ten yra tokia (vienintelė) užeiga, nuo kuriuos stogo matosi puikus vaizdas į Kuršmares, tai kol (gana ilgokai) ruošė maistą (kuris buvo tikrai geras) labai smagiai praleidome laiką.

Kuršmarės mano geresniosios pusės akimis
Mano kava mano geresniosios pusės akimis
Belaukiant maistelio – taip mane mato geresnioji pusė

Grįžus pas giminaičius, dar pasidarėme naudingą darbą – išsivalėme savo pepelaco vidų, atai senokai jam ta šventė buvo nutikusi. Išorės neplovėme, ir tai buvo ypač protingas sprendimas, nes visą naktį pralijo.

Mumi geresniosios pusės akimis

O sekmadienį mikro-atostogos baigėsi, Panemuniais parmynėme namo, pakeliui papietaudami Kidulių vyninėje.

Šilinės atlaidai Švėkšnoje, anot mano geresniosios pusės
Kidulių vyninėje mano geresniosios pusės akimis

Tags: ,

365 žodžiai – 246

Kuo daugiau reikia rašyti žodžių, tuo labiau susidaro bent jau dienos trukmės tarpai tarp įrašų. Priežastis prozaiška – apart blogo, turiu visą krūvą kitų interesų, kurie kovoja dėl prioritetų 🙂 Ir neretai nugali mano dvarinėjimo pomėgis. Teisingiau, Lietuvos dvarų žemėlapio sudarymas, kurį pradėjau prieš kokius aštuonerius metus. Iš paprasto aplankytų dvarų pažymėjimo ant GoogleMaps jis pamažu virto geoinformacine duomenų baze, kur šiandien fiksuoti >5800 buvusių Lietuvos dvarų, pilių ir rūmų.

Darbas dar toli nuo užbaigimo – informacija sukaupta iš įvairių nelygiaverčių šaltinių, ją reikia sutvarkyti ir jei jau ne suvienodinti, tai bent apvienodinti. Šiuo metu vargstu prie dvarų pavadinimų tvarkymo: dvarus pradėjau kaupti nuo Kultūros vertybių registro su keliais šimtais registruotų dvarų, o paskui perėjau prie 1:84000 carinės Rusijos žemėlapių, nuo kurių ir sukaupta didžioji dalis dvarų. Papildymai eina nuo 1PK laikų Vokietijos bei tarpukario Lietuvos ir Lenkijos 1:100000 žemėlapių, na ir dar krūva visokios kitokios kartografinės medžiagos. Visa bėda, kad nelietuviškuose žemėlapiuose dvarai neįvardinti lietuviškai, tarpukario lietuviški žemėlapiai apima tik centrinę Lietuvos dalį, tad lietuviškų dvarų pavadinimų nustatymas užima nemažai laiko. Kad būtų įdomiau, tarpukario lietuviški vietovardžiai kai kada skiriasi nuo dabartinių.

Visos šitos kebeknės bonusas – neretai pavyksta patikslinti dvaro padėtį ar netgi atrasti naujų dvarų. Bet tam tenka kaskart kruopščiai peržiūrinėti žemėlapius ir kitokią medžiagą. Taip kad laisvalaikio sąnaudos šitai pramogai rimtai atsiliepia kitoms pramogoms.

Be abejo, norisi pasižiūrėti, kaip pavyktų tokią duomenų bazę vizualizuoti, tad pabandžiau paruošti bandomąjį žemėlapio 1:50000 lapą (vieną iš 130), panaudojant lietuvišką oficialų topografinį žemėlapį. Aišku, tobulinti reiks, bet iš esmės rezultatu likau patenkintas.

Priekule

Tags:

365 žodžiai – 244

Antroji Šiaurės eskapados diena prasidėjo nuo pusryčių, po kurių aplankėme vieną iš Pasvalio įdomybių – Žalsvąjį šaltinį. Vanduo tikrai žalsvas, matosi, kad gilus, o smirda siera (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_090450
Žalsvasis šaltinis

Kadangi Joniškėlis netoli nuo Pasvalio, tai aplankėme ir Joniškėlio Karpių dvarą. Kažkada buvęs puikus, dar ir dabar įspūdingas (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_094120
Joniškėlio dvaro rūmai
20190901_093600 Stitch
Joniškėlio dvaro vakarų oficina

Pakeliui į Biržus užsukome į Likėnus pamatyti Smardonės šaltinių. Pasivaikščiojome per ledinį upeliuką akmeningu dugnu, gavosi Kneupo takelis. Pasižvalgėme po tikrai gražų Likėnų sanatorijos parką (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_103411
Smardonės šaltiniai
20190901_104638
Likėnų sanatorijos parko tvenkinys

Pagaliau privažiavome Biržus ir iškart į pilį. Džiugina tai, kad pagaliau daugmaž autentiškai atstatytas tiltas per pilies fosą. Kažkada buvo pakeliamas, dabar tik imitacija, bet fain. Aplankėme muziejaus ekspoziciją, yra tikrai įdomių eksponatų. Mane visada žavi visokie fortifikacijų maketai, tai širdis atsigavo prie Biržų pilies maketo. Kitas įdomus dalykas – tarpukario Vytis, kurio skydas mėlynu fonu, nesu matęs tokių (mano geresniosios pusės fotkės ir dar jos fotkės).

20190901_110815
Biržų pilies tiltas
20190901_111028
Biržų pilies rūmai
20190901_112324
Biržų pilies maketas
20190901_114054
Tarpukario vytis
20190901_115532
Romantiškas vaizdelis

Astravo dvaro rūmai jau eilę metų stovi ne tai kad apleisti, tačiau tikrai negyvi (mano geresniosios pusės fotkės) . Tad tiesiog apėjome, paskui aplankėme ir Astravo dvaro užtvanką.

20190901_123724
Astravo dvaro rūmai
20190901_125439
Astravo dvaro užtvanka

Nejučion atėjo pietų metas ir nuvykome į Rinkuškių „Alaus kelio“ restoraną, kuris nenuvylė, nors lankytojų aibė. Žmogui išeina ~15 Eur, bet tikrai verta.

20190901_135457
Gira. Tiesiog gira. Išgėriau litrą
20190901_135622
Kepta kiaulienos sprandinė

Po pietų laukė „Karvės ola„, prie kurios mane pozityviai nustebino stulpas su USB pakrovėju (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_142757
Pakrovėjas miško vidury
20190901_143019
„Karvės ola“
20190901_143149
Info stendas

Nuvažiavome iki Kirkilų apžvalgos bokšto, bet kai paaiškėjo, kad niekas nenori į jį lipti, pasukome link Mantagailiškio dvaro. Rūmai buvo kažkada labai gražūs, o dabar liūdni (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_144614(0)
Mantagailiškio dvaro rūmai
20190901_144435(0)
Mantagailiškio dvaro ūkinis pastatas

Ir štai paskutinis objektas – ant Nemunėlio upės, skiriančios Lietuvą ir Latviją, esanti Velniapilio uola. Uolą rasti nesunku, veda gerai įrengtas takelis, tačiau pabaigoje esantiems laiptams reikia dar bent trijų pakopų iki komforto (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_153208
Už Nemunėlio – Latvija
20190901_154429
Rodyklės apsisprendimui
20190901_154120
Velniapilio uola

Viso per tas porą dienų susukome >650 km.

Norintiems apžiūrėti mūsų pamatytas vietas – šių vietų žemėlapiukas GoogleMaps.

Tags: ,

365 žodžiai – 243

Savaitgalį su giminaičių šeima nutarėme apvažiuoti šiaurinę Lietuvą – Biržų, Kupiškio ir Rokiškio apylinkes. Pasivažinėjome šeštadienį ir sekmadienį, labai patenkinti kelione.

Pirmas sustojimas buvo jau kažkada lankytame Bistrampolio dvare – išgerti kavos. Tuo pačiu apžiūrėjome elnius.

20190831_095523
Bistrampolio dvaro rūmai.
20190831_101710
Smalsuolis

Sekantis sustojimas – vėlgi nekart lankytas Palėvenės Komarų dvaras. Šįkart labai pasisekė – subendravome su dabartine dvaro savininke, pakvietė į vidų, šįbeitą papasakojo.

20190831_111717
Palėvenės Komarų dvaro rūmai
20190831_112419(0)
Bokšto viduje

Kupiškyje stabtelėjome prie Baltų vienybės medžio.

20190831_122138
Baltų vienybės medis
20190831_122345

Aplankėme ir Kupiškio Kristaus žengimo dangun bažnyčią (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_123048
Kupiškio bažnyčia
20190831_123311
Kupiškio bažnyčioje

Kupiškio bažnyčioje labai įdomiai atrodo visokiausios pagalvėlės klaupkose, neiškenčiau nepafotkinęs.

20190831_123622
20190831_123627
20190831_123636
20190831_123643
20190831_123648

Kadangi „Upės kepyklėle“ buvome prieš pusmetį sužavėti, tai vėl stabtelėjome kavos ir užkąsti. Užkandome tiek, kad valgyti nebesinorėjo iki vakaro.

20190831_124505
„Upės kepyklėlė“
20190831_131719
Mumi su želežine strutimi

Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia mus pasitiko išardytomis grindimis – vyksta jų kapitalinis remontas, matosi anksčiau buvusių bažnyčių pamatai (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_140458
Rokiškio bažnyčioje
20190831_140651
Mažasis pagalbininkas

Užtai apžiūrėjome Šv. Juozapo koplyčią, sulaukę, kol baigsis joje vykusios tuoktuvės (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_140805
Koplyčia
20190831_150954
Koplyčios skliautai

Mums pasisekė – susiradome gidą, su kuriuo apėjome visas įdomesnes bažnyčios vietas, t.t. lobyną (mano geresniosios pusės fotkės), ir netgi nusileidome į rūsį, kur palaidoti grafai Tyzenhauzai (mano geresniosios pusės fotkės), kas norėjo – užlipo į varpinės bokštą (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_143244
Grafo Tyzenhauzo sarkofagas
20190831_141445
Rokiškio mergaitė su Saulės kryžiumi

Trumpam užsukome į Rokiškio dvarą, tačiau baiginėjosi mūsų laiko limitas (dėl ilgų ekskursavimų Palėvenės dvare ir Rokiškio bažnyčioje), tai jo jau detaliai nebeapžiūrinėjome.

20190831_153120
Rokiškio dvaras

Vienas įspūdingiausių Lietuvos dvarų – Onuškio, kaip jo neaplankysi dar kartą? (mano geresniosios pusės fotkės)

20190831_160655
Onuškio dvaro rūmai

Kad jau tiek atvažiavome, tai giminaičiams parodėme ir Ilzenbergo dvaro vartus 🙂

20190831_162356
Įėjimas į Ilzenbergo dvaro parką

Pakeliui stabtelėjome prie nuostabios Čedasų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_165556
Čedasų bažnyčia

Priešpaskutinis aplankytas – visiškai apleistas Panemunio dvaras (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_171320 Stitch
Panemunio dvaro rūmai
20190831_171843
Panemunio dvaro rūmai

Na ir paskutinis tądien aplankytas dvaras – Salamiesčio. Nieko ypatingo.

20190831_180309(0)
Salamiesčio dvaro rūmai
20190831_180700
Salamiesčio dvaro alaus darykla

Na ir pagaliau vakarop pasiekėme šalia Pasvalio įsikūrusį kempingą Camping & Camper place Pasvalys, kur apsistojome nakvoti. Tarp kitko – likome labai patenkinti, rekomenduojame (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_191710
Mūsų namelis kempinge

(pabaiga bus)

Tags: ,

Older Posts »