Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 339

Beprotiška savaitė: geresniajai pusei operuota koja, aš tarnybinėje komandiruotėje Rygoje, nuo drėgmės suka visus sąnarius… Tai tik vakar prisėdau kažką papaostinti… O kadangi savaitgalis – tai labai įvairios citromiargynoz 🙂

02d8a5027f
7c7d70978b
8db9950542
8e6fd9404f
26bc6e9940
29a88d0184
31b96a5b5d
34e4505e2b
81b5fea388
107
271a50cdc4
389bb32c58
406e91d020
685c13e6eb
3762804126
bfa3f5294a
c03646cd62
c7644cfa15
c9564788ca
d4ad5972db
d822be31df
dbe7430982
df164e7dd4
tumblr_my3
68ee32556c

Tags:

365 žodžiai – 333

Keletas senų citroeninių fotkių, šįkart ne citromiargynoz 😉

Prisiminiau, kad kažkada esu surašęs André Citroën biografiją, tai dar keletas įdomių fotkių iš internetų.

Dvigubas ševronas
Javel gamykla, 1915
André Citroën
Trans-Sacharos ekspedicijos vadovai Louis Audouin-Dubreuil ir Georges-Marie Haardt su André Citroën, 1923
Andre Citroen & wife
André ir Georgine Citroën
André Citroën jūrų kelionėje
Javel gamykla, 1927
Édouard Michelin ir André  Citroën, 1928
Du didžiausi konkurentai – Louis Renault ir André Citroën ~1937m.
André Citroën ir Henry Ford
1940 French capital’s last hours of freedom as Hitler closes in
1940 metai, į Paryžių tuoj įžengs Hitlerio kariuomenė

Tags:

365 žodžiai – 331

Nors darbe esame gerokai užsikasę naujų žemėlapių priėmimu, o po darbo vis sėdžiu prie savųjų dvarų, kartkartėmis per delfius susipažįstu su Lietuvos gyvenimu. Kuris, tiesą pasakius, labai keistas. Ok, kasdieninis gyvenimas be didesnių keistenybių – ruduo, šalta, drėgna, kažkur ten plikšala prikrėtė nuotykių teises kartu su awto įsigijusiems vairuotojams, bet šiaip tai viskas sukasi tai blogiau, tai geriau, bet vidurkis gaunasi normalus.

Baisiausia, kai aš pasižiūriu į tuos šūdpolitikius, kurie imituoja mūsų valdžią. Kolchoznikai bando žeminti praeinamumo į Seimo viešbutį kartelę, kad ten galėtų patekti jau visiški prieglušiai ir bomžai, kaip sykis organizuojantys naują partijėlę, kur telkiasi jau visiški nuopezos. Daugiau šūdpartijėlių atstovų – didesnis jovalas, kuriuo galima lengviau manipuliuoti. Anūko partija užsiima chytrais manevrais, tik įtariu, kad viskas baigsis tuo, jog gudri višta šikną išsidilgins. Vyriausybė išvis patapo kažkokių fantastiškų prietrankų prieglauda, visiškai nesukančia galvos dėl reputacijos: tai žiūrėk viena ministrė įsižeidė, kad jai praeinant, kažkas nepasistoja, tai kitas ministras, papietavęs už sau pavaldžių įstaigų pinigus, asfaltuoja kelią link nevykėlio kandidato į prezidentus namų. Ir visi lopetomis meta šūdą ant ventiliatorių.

Aukštas-ir-gražus bando kažką moralizuoti, bet panašu, kad jį visi just ignore, bo pas mus, panašu, niekaip neišeina atsisakyti iš ruskių perimtos valdymo metodikos – tvoji kumščiu snukin ir tada paaiškini, ko nori. Nes demokratinis zyzimas viso to kolchozinio, komunistinio ir koloradinio brudo, kuris dabar valdžioje, visiškai neveikia. Jie jau suvokia, kad atėjo vienai kadencijai, tad stengiasi pasigriebti ir pasidaryti sau, ką tik įmanoma, kol dar prie valdžios lovio. Vienžo, skausmas ir liūdesys, žvelgiant į visą tą elitą.

Yra suvokimas, kad tau liko ne tiek daug metų, kad galėtum kovoti ir kovoti, kad norisi ir pagyventi likusį laiką. Aišku, eini balsuoti, kai kada pabumbi internetuose, bet darosi tiesiog gaila gyvenimo, kurį galima gyventi kažkaip prasmingiau, nei spragsint dėl eilinės mūsų politikierių glupstvos. Yra jaunimas, kuriam gyvens taip, kaip pastatys į vietą visą tą iš kažkokių pakampių surankiotą dumblą, visiškai nebesiskaitantį su padorumu.

Tai va kokie pabumbėjimai susirinko per kažkiek laiko, praleidžiamo ramiai savo krištolo bokšte, užsiimant darbu Tėvynės labui (be bajerių, bo dirbu Lietuvos Kariuomenėje) ir laisvalaikiu daromais dvarų tyrinėjimais.

Tags:

365 žodžiai – 328

Citromiargynoz mėgsta ducyvius 🙂

2cv-girls-02
2cv-girls-03
2cv-girls-04
2cv-girls-05
2cv-girls-06
2cv-girls-07
2cv-girls-08
2cv-girls-09
2cv-girls-10
2cv-girls-11
2cv-girls-12
2cv-girls-16-
2cv-girls-19-
2cv-girls-34-
2cv-girls-36-
2-cv-girls-102
2-cv-girls-103
2-cv-girls-104
2-cv-girls-105
2-cv-girls-106
2-cv-girls-108
2-cv-girls-110

Tags:

365 žodžiai – 326

Atėjo laikas priešpaskutinei mūsu keliauninkų kompanijos kelionei šių metų (paskutinė bus Naujamečio išvyka) ir mūsų autobusiukas pasuko į pietus, link Dzūkijos.

Visos fotkės albumėlyje.

Pirmas sustojimas – prie Alytaus Baltosios rožės pėsčiųjų tilto. Privažiavome ne iš paradinės pusės, bet užtai nereikėjo lipti ant aukšto pylimo. Deja, lapkričio paskutinė dekada ne pats smagiausias laikas vaikščioti lauke, o kai dar virš Nemuno pučia šaltas vėjas, tai išvis nekas. Priėjome prie tilto prieigų ir supratome, kad visą grožį apžiūrėsime kitais metais, šviečiant Saulutei.

20191123_101529
Ko tik žmonės nepalieka miške!
20191123_102329
Baltosios rožės tiltas
20191123_102523
Metalo laužo surinkimo punktas

Kadangi mūsų kelionės jau įgijo kulinarinį akcentą, tai šįsyk užsukome vėlyvų pusryčių/ankstyvų pietų į „Dzūkijos dvarą„. Mums su brangiausiąja tai jau trečias apsilankymas, ir šį sykį vėl labau skaniai pavalgėme.

20191123_105834
Dzūkijos dvaras
20191123_113645
Dzūkų bandos ir tušinta vištos kulšelė baltame padaže

Sekantis sustojimo punktas – Naujieji Valkininkai, prie labai gražiai atnaujintos geležinkelio stoties. Gaila, ji buvo tradiciškai užrakinta. Šalia stoties labai įdomi skulptūrinė kompozicija, jau apniokota vandalų.

20191123_124922
Naujųjų Valkininkų geležinkelio stotis
20191123_124709
Iš kairės į dešinę: sraigė (vaizduoja kelininkus) jau be rago, geležinkelietis jau be žibinto, medikė su meškučiu (vaizduoja miškininus0 ir mokytoja jau be knygos

Kadangi dalis keliauninkų nebuvo matę Ūlos akies versmės, pasukome ten. Iš praėjusių kelionių kažkaip įsivaizdavau, kad nusileidimas prie jos ne toks status, tad šį kartą dėl maudžiančios operutos kojos man teko susilaikyti nuo versmės aplankymo. Esu ją matęs, tad širdies labai neskaudėjo.

20191123_132853
Infomedis
20191123_133118
Laipteliai žemyn
20191123_133244
Ūlos upės slėnis

Planuose buvo Zervynų kaimo aplankymas pasivaikščiojant po jį, bet oras vaikščiojimams tikrai buvo neypač, tad tiktai pravažiavome kaimo gatvele ir susiplanavome dar vieną sekančių metų kelionę. Sekantis sustojimas buvo prie Švendubrės Velnio akmens. Privažiuoti prie jo galima, tik kiek klaidoka, bet mes tai padarėme. Raigardo slėnis rudenį įspūdžio nepaliko.

77400784_490166251841650_5928827470202535936_n
Zervynos (ačiū Jolantai)
20191123_144907
Velnio neštas ir pamestas
20191123_145023
Į kuprą įsmeigtas kryžius
20191123_145629
Raigardo slėnis rudenį

Neplanavome aplankyti Druskininkų, tačiau mūsų merginų prašymu prasukome, apžiūrėjome, Na ką, gražėja tie Druskininkai kasmet.

78390184_2935313733169019_516248905701130240_n
Pravažiuojant Druskininkus (ačiū Erikai)

Kadangi jau temo, tai nuskubėjome į Merkinę, prie namelio ant vištos kojelės. Deja, uždarytas, tad tik pafotkinome ir namelį, ir saulėlydį.

20191123_155033
Vištakojis namelis
20191123_155105
Paskutiniai saulės spinduliai

Vietų apžiūrėjimas buvo baigtas, liko dar vienas kulinarinis taškas – „Šilo kopa„. Labai rekomenduojama vieta. Kadangi autobusiuke vis kažką kramsnojame, tai užsisakiau tik karštą įvairių sulčių gėrimą ir keptą kiaulienos gabalą. Fantastika – ir maistas, ir aptarnavimas, ir aplinka.

20191123_164928
Šilo kopa
20191123_160943
Karštas gėrimas
20191123_163403
Kiaulės šmotas
20191123_164839
20191123_164845

Aplankytų vietų žemėlapis GoogleMaps.

Ką gi, apibendrinant mūsų šaunios keliauninkų kompanijos šių metų keliones. Pagrindinė geros kelionės prielaida – sava kompanija, be zirzlių. Keliavome beveik kas mėnesį; atstumai 400-600 km. Kelionės laiką riboja tiek atstumas, tiek šviesus paros metas, tad geriausia keliauti kokiais gegužės-rugsėjo mėnesiais, kai nereikia rūpintis, kada čia sutems. Visuomet reikia nusimatyti tašką pavalgymui. Aišku, jį galima rasti „ant fukso“, bet vis tik geriau kažką žinoti. Laiką tiek važiavimui, tiek lankymui, tiek valgymui reikia planuotis. Važiuojant situacija gali keistis, tačiau grafikas labai padeda.

Objektai lankymui turi būti įvairūs, nebent kelionė labai tematinė. Vieniems labiau patinka dvarai, kitiems – bažnyčios. Kompromisą galima rasti visada, čia jau kelionės planuotojo darbas. Per tuos keletą bendrų kelionių metų pradedi jausti, kas tikrai patiks visiems. Verta žymėtis aplankytus objektus žemėlapyje, tada aiškesnis kitų kelionių planavimas.

Geriausia važiuoti viena transporto priemone – ir parkuotis paprasčiau, ir bendravimas kelionėje intensyvus bei informatyvus.

Tai va tiek minčių.

Tags: ,

365 žodžiai – 324

Toks keistas jausmas, kai pagalvoji, kad iki Kalėdų teliko mėnuo su uodegėle, o tada neužilgo ir Naujametis. Metai prazvimbė praktiškai be sustojimo, net nepajutau, kaip vėl įšokome į „iš tamsos į tamsą“.

Nežinau, kiek tai susiję su amžiumi, tačiau toks įspūdis, kad paros trumpesnės, negu buvo. Aišku, jei neturėtumei ką veikti ir laisvalaikis apsiribotų gulėjimu ant sofos prieš durnadėžę su skardine alaus, tai gal tas laikas ir sulėtėtų, tačiau man jis kažkoks toks tekantis tarp pirštų, kad jo vis trūksta ir trūksta. Kelionės, mano paties laisvalaikinės veiklos – ir net nelabai lieka laiko tiesiog pagulėti ant sofos, klausantis muzikos.

Artėjant Naujamečiui, bus tiesiog įdomu peržiūrėti, kuo gi buvo įdomūs metai, tačiau jau dabar matau, kad labai daug keliauta, bus kokios 20 kelionių, tiek mudviejų su brangiausiąja, tiek su malonia keliauninkų kompanija. Tai čia tik aprašytos, o kur dar tiesiog trumpi išvažiavimai, kai tiesiog važiuoji ir fotografuoji akimis, nes ne visada fotkė atskleidžia tuo momentu tave apėmusį jausmą.

Esu nekart rašęs, kad labai daug laiko suėda mano kol kas amžinasis projektas – Lietuvos dvarų žemėlapis. Subadyti dvarus nuo žemėlapių pasirodė kur kas lengviau, nei juos sutvarkyti taip, kad mano darbu galėtų pasinaudoti kiti. Niekad negalvojau, kaip stipriai per pusantro šimtų metų pakito mūsų gyvenvietės, kokia sudėtinga jų pavadinimų paieška. Bet čia tur būt kaip visur – kai kažką daro kitas, o ypač dar savo darbo specas – viskas atrodo taip paprasta. Bet kai tenka kažką daryti pačiam – tu suvoki, kiek tau dar reikia mokytis ir tobulėti.

Dar vienas dalykas, kuris reikalauja kasdieninės laiko dozės – mano Live Journal stebimų blogerių įrašų skaitymas. Nors bendra rašymo apimtis ten sumažėjo, tačiau tai vistik yra geros valandos sąnauda. Iš kitos pusės – puikus informacijos mane dominančiomis temomis šaltinis. Aišku, mane ištiko bėda – pradėjau dažniau skaityti srautą Feisbuke ir matau, kad tai tapo nemažu laikagraužiu. Aišku, tai vėlgi tam tikras informacijos šaltinis, bet didžioji dalis turinio ten tiesiog arba tuščias šlamštas, arba buka reklama.

Tai va, truputėlį pamąsčius, paaiškėja, kad gal ne laikas greičiau bėga, o tu pats save įvarai į noro padaryti kuo daugiau spąstus. Dar nežinau kaip, bet tuo reikia susirūpinti.

Tags:

365 žodžiai – 322

Pabandžiau kokią savaitę neskaityti delfių ir panašių šūdportalių – tipo izoliuotis nuo to, kas vadinama lietuviška tikrove. Iš esmės pasisekė – kažkiek info prasprūsta per feisbuką, kai jį skrolini, bet tai tik klykiančios antraštės. Na ir liko M1+ 200 sekundžių žinių, bo jeigu bus paskelbtas karas – derėtų apie jį žinoti. Nežinau, kiek giliai ir gerai pavyko atsiplėšti nuo to dosniai metamo ant ventiliatoriaus šūdo, bet kad pasijutau žymiai švaresnis – faktas.

Per tą laiką, rankiodamas į vieną vietą nuorodas apie mudviejų su brangiausiąja keliones, nukeliavau savo tinklaraščiu net iki 2009 metų. Liko dar pora metų ir būsiu prie Palėpės šaknų. Labai įdomus dalykas – matyti save kintantį. Per tą desėtką metų gerokai pakitau: kai kurios glupstvos išgaravo, nors įtariu, kad jų vieton atėjo kitos, bet tai bus aišku vėl po kokių dešimties metų. Kažkada galingas įrašų srautas išseko – yra metas, kai generuoji gana neblogą turinį be didesnių pastangų, bet ateina metas, kai tiesiog nebesirašo ir tiek.

Pasižiūrėjau, kad kažkada publikavau po vieną įvairiomis temomis gana daug neblogų fotkių. Dabar gi tai pamiršta, nes kai darau reportažus, renku jų didelius kiekus. Gal po Naujųjų Metų reikės pamažu peržiūrėti savo fotoarchyvą ir iš jo kažką iškapstyti viešinimui. Gal tai privers mane fotografuoti ne tik mano taip mėgstamus dvarus, bet ir kažką aplinkui save, nes visai nustojau žvalgytis į šalis. Surambėjimas kažkoks gaunasi.

Taip, dabar esu užsidegęs sutvarkyti didžiulį kiekį iš įvairių kartografinių šaltinių sukauptos žaliavinės medžiagos apie Lietuvos dvarų išsidėstymą, bet nesitikėjau, kad realiai uždusiu. Juolab, kad iškilo neįtikėtinai daug problemų su dvarų įvardinimu lietuviškais pavadinimais – tiesiog ne tik kad neretai nėra patikimos informacijos, bet kai kada išvis nėra jokios informacijos. Taip kad pagrindinis mano užsiėmimas ilgam bus kapstymasis, lyginant skirtingą medžiagą, o tai, aišku, nepridės laiko kitiems užsiėmimams.

Kažkada atotrūkiu nuo kasdienybės man buvo hiperaktyvus Palėpės pildymas įrašų srautu, paskui LEGO konstravimas, kuris dabar apslopo (mano nuotaikos ir pomėgiai banguoja), dabar dvarinėju, bet vis kaskart grįžtu prie senų smagių užsiėmimų.

Tai va, kokios mintys kyla beskaitinėjant savo įrašų archyvą diena po dienos.

Tags:

365 žodžiai – 320

Na ką gi, priėjo metas aprašyti ir bendruosius šiųmetinių atostogų Egipte įspūdžius. Atrinkau kažkiek fotkių, o bendras albumas čia.

Egipto kurortas Taba buvo pasirinktas sąmoningai – nuo jo netoli iki Petros, o tai buvo vienas iš mūsų atostogų tikslų, turint omenyje, kad atstogavome su pusantrų metų anūke, o su tokiu vaikučiu labai neprituristausi. Tai pasirinkome topinę ekskursiją, o likusį laiką praleidome viešbutyje The Bayview. Visi pribambasai lėktuve, viešbutis*****, viskas įskaičiuota, vaizdas į jūrą, bla-bla-bla – X.28-XI.7 su atskridimu per Ejlatą Izraelyje (taip jau gavosi su lėktuvų grafikais) – ~700EUR/žmogui.

20191102_110241
The Bayview

Išvykome iš Kauno, kur dar oro uoste treniravome anūkę sėdėti vežimėlyje (ji to labai nemėgsta). Tačiau Egipte vežimėliu daugiau vežiojome mantą, nei anūkę.

20191027_104105
Treniruojamasis važiavimas

Kadangi numatytiems atostogų terminams lėktuvų reisų į Egipto Tabos oro uostą nebuvo, teko skristi per Ejlatą Izraelyje. Atvykimas visai nieko, kabinėjamasi nedaug, bet saugumo priemonės matosi. Susikrauni mantą į autobusą, važiuoji iki Izraelio-Egipto sienos. Ten išsikrauni mantą ir su ja pėsčiomis keliauji per sieną. Du dideli lagaminai ir prikrauta kuprinė ant nugaros nebuvo lengvas pasivaikščiojimas.

20191027_165552
Vakarinis skrydis
20191027_172045
Ejlatas (Izrelis) ir Akaba (Jordanija) naktį
20191027_192905
Naktinis Ejlatas

Už sienos vėl laukia autobusas, susikrauni mantą, susimoki po 25USD kažkokį Sinajaus ekologinį mokestį ir tada jau tikrai važiuoji į viešbutį.

Viešbutis tikrai puikus, vertas savo žvaigždučių. Kažkada buvo super-liuks, dabar tik liuks, bet mums labai patiko viskas: kambariai, aptarnavimas, maistas. Vienintelė problema – rytinio atoslūgio metu jūra labai negili, bet popiet viskas tvarkoje.

20191028_084451
Pusryčiai su svečiu
20191030_095840
Relaksas
20191030_130135 Stitch
Viešbutis nuo restorano terasos

Teritorija labai prižiūrima, nors kai kada neapsieinama be kazusų. Buvo pastatytos urnos rinkti atliekoms.

20191031_135647

Matyt, kažkas davė pastabą dėl užrašo „Peper“, tad po dienos jis buvo sutvarkytas.

20191102_105921

Viena iš netikėtų atrakcijų buvo Helovynas egiptietiškai.

20191031_192921

Pagrindiniai viešbučio gyventojai – lietuviai ir lenkai, ką iliustruoja buvusios ATR šalių vėliavos prie įėjimo.

20191102_110358

Na ir šiek tiek bendrų viešbučio vaizdų.

20191107_141632
Holas
20191102_110102
Holas
20191030_162230
O gretimame balkone tuo metu…
20191106_113735 Stitch
Čia ne sala, čia viešbutis iš jūros
20191101_185621
Mūsų gyvenimo ritmo reguliatorius
20191105_204225
Geriamas vanduo – tik iš butelių

Atostogos buvo puikios, tačiau jas labai sugadino išvykimas. Tedo kompanija, per kurią užsakinėjome atostogas, lengvabūdiškai numatė per trumpą laiką pereiti Egipto-Izrelio sienas ir patikrą Ejlato oro uoste. Izraeliečiai tikrina iš dūšios, tad kai praėjome patikrą, paaiškėjo, kad pagal Ryanair apskaičiavimus mes ją turėjome praeiti prieš 3 valandas. Laimei, mūsų buvo pilnas autobusas, tad lėktuvas kantriai laukė ir išskrido ketvirčiu valandos vėliau.

20191107_152017
Saugumas Egipte
20191117_160013
Ėjimų per sienas derlius

Tags: ,

365 žodžiai – 318

Vietoje žodžių – Citromerginos 🙂

DS01
2CV1
DS02
traction-avant1
DS03
2CV2
DS04
traction-avant2
DS05
2CV3
DS06
traction-avant3
DS07
2CV4
DS08
2CV5
DS09
DS10
DS11
DS12
DS13

Tags:

365 žodžiai – 317

Poilsiui nuo Egipto – istorija apie kiek netikėtą internetinio žemėlapio projektą.

Užėjo kada čia pas mane bendradarbis ir paklausė, kokią vietą pavalgymui „skanu+nebrangu+daug“ rekomenduočiau aplink Kauną. Pasiūliau kelis taškus, o paskui pamąsčiau, kad žemėlapiukas GoogleMaps visai gerai būtų. Na ir sudėliojau visus vertus dėmesio pavalgymo objektus, kuriuos esame aplankę su brangiausiąja arba su keliauninkų kompanija per praėjusių pusantrų metų.

Trumpai keletas žodžių apie kiekvieną iš jų:

130 km arba Link vakarų: viena mėgstamiausių vietų, nepatingime nušokti su brangiausiąja tiesiog pavakarieniauti be progos.

Bistrampolio dvaras: puiki kava ir pyragai, meniu atrodo neblogai.

Dzūkijos dvaras: puiki regioninė virtuvė, labai patiko dzūkiškos bandos.

Inkognito: kvailas pavadinimas gerai kaukazietiškai virtuvei.

Kibininė: priešais Senąją kibininę, jei ten pilna žmonių – gera alternatyva, nes kibinai puikūs.

Kuchmistrai: Zyplių dvaras, puiki stilinga virtuvė, rekomenduojame užsisakyti degustacijas didesnei kompanijai.

Kulių Karčema: didelės porcijos, labai greitas aptarnavimas.

Kurėnų užeiga: gera vieta pavalgyti, graži aplinka.

Kuršiai: puiki virtuvė, didelės porcijos, tik nedirba nesezono metu.

Vilkenta: garsioji Kidulių vyninė, puikus maistas, įdomūs lietuviški vynai, lankomės dažnai.

Medinė užeiga: netikėtas atradimas, labai patiko.

Pagėgė: kiek buvome sustoję pavalgyti važiuodami į Žemaitiją, niekad nenusivylėme.

Paryžiaus kaimo užeiga: geri šašlykai.

Raganė: daug įvairių skanių koldūnų.

Senasis grafas: tikrai gera užeiga.

Senoji kibininė: amžina kaip Trakai, visada puikūs kibinai.

Senoji Viduklės koldūninė: meniu kiek skurdesnis, nei Viduklės koldūnuose, bet koldūnai liuks.

Siesta: aukštos klasės restoranas, tad maistas geras, bet porcijos mažos.

Sotus vilkas: didelės porcijos, skanu, kainos geros.

Šaltinis: garsieji Kavarsko koldūnai, bet popiet cepelinų nebebūna, ir vietos labai mažai.

Šašlykinė: atrodo labai nekaip, bet šašlykai ir kiti kaukazietiški patiekalai puikūs.

Šlyninkos vandens malūnas: įdomi vieta, maistas geras, galima nusipirkti visokių liaudiškų maistelių.

Taujėnų dvaras: gėrėme tik kavą, bet meniu įspūdingas.

Upės kepyklėlė: puikūs ir kepiniai, ir šiaip maistas, labai rekomenduojame.

Viduklės koldūnai: nauja užeiga, gerokai nukonkuravusi senąją Viduklės koldūninę, didelis meniu, maistas geras.

Žarija: pakelės užeiga, stebinanti netgi patiekalais iš sraigių.

Žuvėdra: puikus biudžetinis restoranas su gražia aplinka.

Tai toks mūsų su brangiausiąja patikrintų per pusantrų metų ir aprobuotų maitinimosi vietų sąrašėlis.

Tags:

Older Posts »