Feed on
Posts
Comments

Žandarų DėeSas

Speciali Citroën DS versija, išleista 1968 m. specialiai Prancūzijos žandarmerijai. Forsuotas iki 150AG variklis, speciali šviesos signalizacija ir ryšių įranga.
Fotkės surankiotos iš internetų.
DS_gendarmerie1
DS_gendarmerie2
DS_gendarmerie3
DS_gendarmerie4
DS_gendarmerie5
DS_gendarmerie6
DS_gendarmerie7
DS_gendarmerie8


Tik nereikia apie debilą žandarą DeFiunesą 😉

Keli Citro-kadrai

Tiesiog keli kadrai iš mano kaupiamo Citro-šiukšlynėlio 😉
tumblr_p4i1h49drx1saizdko1_1280
TA_for_kids
8666897036_5e1392d5ca_b
tumblr_p5u5vss82p1saizdko1_540
tumblr_p45689xYkR1saizdko1_1280
tumblr_p617a1hJgy1saizdko1_1280
6e9fefd587eadf54c6bf324c916f5c4b

Neseniai rašiau apie pasivažinėjimą Panemuniais, fotografuojant Teutonų ordino piliavietes. Tarp jų aplankiau ir vietą, kur pagal Wikipediją stovėjo Kristmememlio pilis: „Nemuno dešiniajame krante, greičiausiai apie 1,5 km į pietryčių nuo dab. Skirsnemunės bažnyčios, prie Talkoto upelio žiočių“. Ten ir nuvažiavome, kur rodė lietuviškas topografinis M1:50000 žemėlapis (vakariausiu keliuku nuo Panemunės plento link Nemuno).
TOP50LKS-1996


Tačiau kolega Gediminas iš feisbuko visai logiškai paklausė, ką gi fotkinau, jei anot tos pačios Wikipedijos; „Pilies vietoje buvusias dviejų kalvelių liekanas 1946 m. nuplovė Nemunas.“
Teko pasikrapštyti pakaušį ir pabandyti paieškoti senų žemėlapių, kur situacija būtų bent kiek aiškesnė.
Pirmas – 1892 m. sudarymo rusiškas M1:84000 (dvivarstis) žemėlaspis.
084K_RU-1892
Ir čia matome labai įdomų dalyką – nors Talkoto upelis ir neatvaizduotas, bet matomai tuomet jis įtekėjo į nedidelį įlankėlę Nemune apie puskilometrį labiau į rytus, nei dabar (į tą pačią įlankėlę įtekėjo ir pro tuometinį Skirыnemunės dvarą iš šiaurės sruvenęs kitas upelis). O tai reiškia, kad Nemuno krantas čia yra labai judrus.


Ką ir pamatėme 1940 m. atnaujintame (naudojant 1892-93 m.) sovietiniame M1:50 000 žemėlapyje; Nemunas „nustūmė“ tą įlankėlę į vakjarus.
100K_SU-1941


1946 m. M1:25000 sovietiniame žemėlapyje matome, kad tos įlankėlės nebeliko, o Talkoto upelis varo tiesiai į vakarus.
025K_SU-1946


Uždėjus ant TOP50LKS dabartinę Nemuno vagą iš Lietuvos georeferncinio pagrindo (mėlynas plotinis užliejimas), matome, kad Nemunas paskutinius 20 metų gana stabilus. Kauno HE vistik vertėjo statyti.
TOP50LKS+GDR10LT


Na ir apibendrinant sukroviau ant TOP50LKS visas 3 ankstesnių žemėlapių krantų linijas.
TOP50LKS+all
Išvada nedžiuginanti. Jeigu tos 1946 m. nuplautos kalvelių liekanos nebuvo kartografuotos ir kasinėtos, surenkant įrodymus, kad tai tikrai Kristmemelis – tai šansų rasti Kristmemelį nedaug.
Aš asmeniškai linkęs tikėti, kad Kristmemelis buvo ant tos nedidelės pakilumėlės į pietus nuo centre esančio ežeriuko (kuris kažkada greičiausia buvo Nemuno įlanka. Cariniame ir sovietiniuose žemėlapiuose čia pavaizduotas skardis rodo aktyvią kranto eroziją, ir greičiausiai ten buvusi pilies kalva ir nugriuvo į Nemuną. Dabar ši vietą sausumoje, bet potvyniai ten sujaukė visus žemės sluoksnius.
Na bet čia mano filosofijos 😉

Apie esminį įvykį

Praėjusi savaitė buvo ypač svarbi mūsų familijos gyvenime. Abu su brangiausiąja pasijamėme atostogų ir išvykome į londonus pas dukrą. Tik šįkart visas kelias ir baigėsi londonuose, nes mūsų familija ten pasipildė nauju nariu: 49 cm ilgio, 3,5 kg svorio Tatum-Sky Lena Feeney 😉
Yep, tapau seneliu 🙂
Tatum-Sky kelios valandos
31870230_1620616064722202_6011690471812759552_n


Tatum-Sky trys dienos
31949916_1623810107736131_5013842515229409280_n

Tags:

Kažkada, rimtai pasidarbavęs, susivedžiau teutonų pilių vietas į GoogleMaps. Gavosi neblogai, bo galima susiplanuoti jų aplankymą.

Tai vieną šeštadienį su kolega išsiruošėme Panemuniais aplankyti tų pilių, kurios kažkada buvo Lietuvoje. Šiiap jų buvo nedaug – 5 palei Nemuną ir 1 Ventėje. Jų nėra išlikusių, tik piliavietės, ir tai dar neypač.


Pirma sustojimas – Seredžiaus II piliakalnis, kur kažkada stovėjo teutonų pilis Dubysenburgas. Pagal žemėlapius tipo yra privažiavimas, bet neapasižiūrėjau iš anksto ir laiku, kurioje vietoje reikia pasukti, tai padariau tik bendrą vaizdą nuo plento. Jokios nuorodos ar informacijos. Sekantį kartą, važiuojant pro šalį, bandysiu privažiuoti.
20180421_094735 Stitch


Antras sustojimas – Veliuonos II piliakalnis, kur teutonai pastatė Bajerburgo pilį (vieną iš kelių šiuo pavadinimu). Vėlgi jokios nuorodos ar informacijos, privažiavimas lauko keliuku, bet ne žemagrindėms awto 😉 Piliakalnis sutvarkytas, įrengta poilsiavietė.
20180421_100323 Stitch
20180421_100344


Trečias sustojimas – Kristmemelis tarp Skirsnemunės ir Jurbarko. Labiausiai įslaptintas objektas – vėlgi jokios informacijos ar nuorodų, pati vieta – tiesiog šabakštynas – reikia gerai žinoti, ko ieškai.
20180421_110321 Stitch


Dar dviejų Bajerburgų aplankyti šįkart nepavyko:
– lauko keliukas į Jurbarko Bajerburgą buvo užverstas krūvomis kažkokių statybinių atliekų – gal ruošiasi jį truputį aptvarkyti?
– lauko keliukas link Maštaičių Bajerburgo buvo šlapias duobėtas molis, tad nutariau palaukti sausesnių orų, bo traktoriaus ieškoti nesinorėjo.

Tags:

Citro-šunys

Kolega Voldemaras paprašė manęs pagooglinti „citroen+dog„. Mhmmmm, rezultatai kur kas nykesni, nei katinukų atveju, bet šisbeitas yra 🙂 Nežinau kodėl, bet šunys ir 2CV sudaro pagrindinį turinį šia tema.
martin-sijbesma-2-cv-citroen-woman-dog-art-gallery-amsterdam-netherlands-BFA6KF
jack-russel-terrier-in-front-of-citroen-ds-vintage-car-rally-at-zeche-H4AM46
dog_1
8072599262_f7229555ef_k
401a7a6418e3b4a556da31476685afec
9ac599a06d0313476b58a9b65416abd2
7b36b06b8f5a7652b2cdc01ea8f14af5
5a491e768df8abe5e28bb337980c79bd

Citro-katinai

Kažkaip susimąsčiau, kas būtų, jei pagūglinčiau „citroen+cat„. Tiesą pasakius, rezultatai neįspūdingi, bet vistiek keli vaizdai gavosi neblogi, ypač iš hiveminer.
cat-asleep-on-the-roof-of-a-citroen-2cv-in-a-sleepy-dordogne-village
citrocat5
citrocat4
citrocat3
citrocat2
citrocat1

Lietuviška Sachara

Kažkada sovietmečiu buvo toks išsireiškimas: „Lietuviška Sachara“, kuris reiškė Neringos kopas. Berods, dabar jis kažkaip išnyko iš kalbos. Bet Sachara Lietuvoje tikrai yra!
Šiuo metu priiminėju naujus lietuviškus topografinius žemėlapius. Pamažu, lapas po lapo vizualiai-virtualiai keliauju per visą Lietuvą, ir vis nenustoju stebėtis, kokių įdomių gyvenviečių pavadinimų yra. Išradingi buvo mūsų protėviai, kai kada suteikdavę tokius vardus, kad dabar net žiopteli 🙂 Kažkada nustebau, radęs Madagaskarą, bet dabar jį nurungė greta esantys pelkė Sachara ir Sacharos miškas 😉 Taip, taip, į vakarus nuo Kavoliškio, jei kam įdomu.

SacharaLT

Citroelegancija

Citroenai ir moterys papildo viens kitą 🙂
tumblr_p4lwp9kEp71saizdko1_1280
tumblr_p59nfhqsWY1saizdko1_540
tumblr_p581fcWgoO1saizdko1_1280
tumblr_p6adnwXA5X1saizdko1_1280
tumblr_p5xpnovJMO1saizdko1_1280
tumblr_p4fzpttg6A1saizdko1_1280
tumblr_p5xpod0Pen1saizdko1_1280
tumblr_p4568kspHk1saizdko1_1280

Važiuodami pro Zapyškį (kuris šiaip turėtų vadintis Sapiegiškiu), visi pastebime kažkur palei Nemuną besidriekiančiose pievose stovinčią Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią. Ir turbūt ne vienam kyla klausimas: „Kokio galo ji stovi pievose, o ne miestelyje?“
ZapyskioBaznycia


Pažvelkime į 1996 m. topografinį M1:50 000 žemėlapį su uždėtais OSM keliais, hidrografija ir pastatais. Na taip – gyvenvietė sau, bažnyčia sau. O nemunas bėga savo vaga.
1996+OSM


Wikipedijoje yra užuomina apie šitą keistenybę: „XX a. iki pastatant Kauno HE miestelis ne kartą kentėjo nuo potvynių – 1934, 1946, 1951, 1958 m. Iš dalies tai lėmė, kad gyvenvietė persikėlė į viršutinę terasą.“
Susidomėjau tuo dalyku ir priėjau išvados, kad iš tikrųjų potvyniai niokojo miestelį ir anksčiau, ir gerokai agresyviau.
Pažvelkime į ~1860 m. topografinį Lenkijos Karalystės M1:126 000 žemėlapį su uždėtais OSM keliais, hidrografija ir pastatais. Ir čia matome, kaip Nemuno vaga stipriai pasislinko į pietus ir iš esmės sunaikino pusę miestelio ir, matomai, užliedavo likusią dalį. Tad nenuostabu, kad miestelėnai susikraustė, kur aukščiau, o bažnyčia liko savo vietoje.
1860+OSM


Tai va, ką galima pamatyti sename ~170 metų senumo žemėlapyje 🙂


UPD.
Radau dar vieną, šįkart carinės Rusijos M1:84000 (dvivarstį), žemėlapį. Išleistas 1916 m., tačiau nėra jokių Kauno tvirtovės įtvirtinimų, tad sudarymas ne anksčiau 1885 m., ir greičiausiai tai tiesiog pakartotinis tiražas. Jame jau matosi dabatinės miestelio struktūros pradžia, o ir Nemunas iš esmės dabartinėje vagoje.
1890+OSM

Older Posts »