Grumlino palėpė

Ukrainiečiai dabar konstatuoja faktą:
Turime dvi naujienas: gerą ir blogą.
Gera naujiena – Timošenko netapo prezidente.
Bloga naujiena – prezidentu tapo Janukovičius.

©grumlinas

Tokia mintis atėjo į galvą, perskaičius Ado rekomenduotą Monikos Bončkutės straipsnį “Nori privatumo? Išmesk kompiuterį, iš kurio monitoriaus jus stebi ,,Didysis brolis“”.
Tiesą pasakius, privatumo problema virtualiame pasaulyje yra balansavimas tarp to, ką mes norime pasakyti, ir tarp to, ką mes galime pasakyti. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso tų svarstyklių pusiausvyra. Aišku, galimas totalus bandymas atsiriboti nuo virtualiojo pasaulio, bet kurio galo tada mes lendame į tą virtualų pasaulį? Kažkokia informacija vistiek taps vieša, svarbu turbūt tik tai, kad jos paviešinimas nepakenktų mūsų pačių ineteresams. Aišku, galima pastoviai nutylėti diskutuojamais aktualiais klausimais, bet vėlgi – kurio galo tada mes lendame į tą virtualų pasaulį? Galų gale yra pažiūrų ir informacijos laisvė, nors ją kuo toliau, tuo labiau stengiasi apriboti įvairios struktūros. Tai ir valstybinės institucijos, cenzūruojančios kai kuriuos joms nemalonius dalykus, ir religinės-partinės-grupinės organizacijos, siekiančios atimti iš oponentų galimybę reikšti savo alternatyvias pažiūras, ir tarptautinės monopolijos, stebinčios savo ekonominių interesų “pažeidimus”. Vienžo, internautas kai kada atsiduria vargšo triušio, į kurį pikiruoja bent keli ereliai, vietoje. Ir tada lieka tik du būdai išlikti – arba turėti saugų urvelį pasislėpti, arba tikėtis, kad tie ereliai susidurs

Taip kolega liuka apibūdina man grupę Kasabian. O gal tikrai kažkas tame yra? Bent jau man jie pasirodė įdomūs, nors kažkaip anksčiau esu praskipinęs šitą grupsą

Kasabian – Underdog

Na štai, jūsų dėmesiui – antroji AC biografijos dalis – Prancūzijos Fordas

©grumlinas

Neperseniausiai giminiečiai manęs paklausė, kaipgi aš orientuojuosi politikoje, jei nežiūriu durnadėžės ir neskaitau klaikraščių. Susimąsčiau, kaipgi čia yra iš tikrųjų, Ir iš miglų pradėjo formuotis suvokimas, kaip nepersistengiant žinoti esmines politikos naujienas.

Kaip jau esu minėjęs, praktiškai neskaitau klaikraščių ir gliancinių žurnalų. Pirmieji iš esmės tik meta š*dą ant ventiliatoriaus priklausomai nuo užsakovo, antrieji diskutuoja apie mūsų šūd-elito “problemsus”. Tiesiog abu informacijos srautai neša niekinį kiekį vertos įsiminti prasminės informacijos, tad nėra jokios prasmės jais naudotis. Jei man prireikia “geltonosios” informacijos – yra krūva rusiškų “geltonųjų” portalų tipo dofiga.net ar ziza.ru. Aišku, pamatęs vieną iš jų, esi pamatęs juos visus, bet kaip kramtuškė smegenims jie geriau, nei lietuviški. O blemba, tiesą pasakius, tokių lietuviškų portalų ir nežinau, nes visokie delfi, lrytas ir alfa turi ambicijų būti “rimti”. Į lietuviškus portalus patenku, kai randu nuorodą kokiame mano skaitomame bloge ar mano brangiausioji man atsiunčia kokią vertingą nuorodą. Arba kai prasideda rimti įvykiai pasaulyje, kai reikia gretinti du propagandos srautus, kaip kad Rusijos-Gruzijos karo metu ar konflikte dėl Kosovo.

Su durnadėže situacija iš esmės panaši. Yra keli kanalai, kuriuos žiūriu: pažintiniai – Travel, Discovery ir jo klonai, History, Animal Planet, National Geographic – ir muzikiniai – VH1, MCMtop, Liuks (MTV nežiūriu, nes ten per daug š* malimo ir trūkčiojančių negrų ar afro-amerikiečių, kaip jie save įvardina ) Bespragsėdamas kai kada sustoju pasižiūrėti žinias per CNN, BBC. Ant rusiškų ar lietuviškų kanalų sustoju retai, nes lietuviškos žinios iš užsienio plokščios kaip mūsų “tv-linksmintojų” pokštai, o iš Lietuvos tendencingos ar vėlgi juodai negatyvios. Ten turi būti kažkas ypatingai įdomaus, kad nenuspragsėčiau toliau. Šiaip nežiūriu jokių lietuviškų ar rusiškų “pramoginių” ar “sensacinių” laidų – nemėgstu būti nei linksminamas per jėgą, nei tuščiai durninamas.

Tai kaip gi sužinoti, kas darosi pasaulyje? Mažai kas tiki, kad man pilnai užtenka pagauti pasaulio esminius įvykius iš M1+ radijo 200 sekundžių žinių. O taip yra iš tikrųjų – pasaulyje kasdien būna tik keli esminiai įvykiai, tad ir tėra viso labo keli pranešimai, verrti dėmesio. Čia rimtai – neverta terštis galvos aibe šūdniekių. Kitų radijo stočių neklausau – juodai nie cierpię ten varomų visokių intervu-konkursų-pliurpimų-reklamų, kai tuščiai malamas š*. Netgi M1+ perjungiamas į budintį CD, kai tik sugalvoja kokius nors pašnekėjimus. Kodėl? Gal todel, kad nematau prasmės klausytis to, kas manęs visiškai nedomina. Šiame gyvenime man neliko labai daug laiko, tad bent jį noriu praleisti su malonumu sau.

Taigi, realus informacijos šaltinis lieka internetai. Čia užtenka tuirėti keletą netinginčių skaityti naujienas ir besidalinančių savo atradimais kolegų ir juos užsiregistruoti. Tokių yra keletas: rokiškis, maumaz, ryst1966, scania gti, troy. Be abejo, naudingos polit-info yra ir pas kitus blogerius, čia tik keli pagrindiniai. Iš šių puslapių patenki ir kitur, o iš tų – dar toliau, bet esmė aiški – pro šitą filtrą praktiškai nepraslysta tai, ką verta sužinoti apie įvykius Lietuvoje ir kažkiek pasaulyje

Pagrindinis informacijos apie įvykius pasaulyje ir Rusijoje – rusiški blogeriai. Kodėl? Jie labai jautriai reaguoja į bet ką, kas paliečia Rusiją (o ji mane domina kaip kaimynas, kurio išvengti nu niekaip neišeina) ir mėgsta (dažniausiai piktadžiugiškai) prakomentuoti įvykius Vakaruose. Tarp tokių pažymėčiau tarlith_history, warsh, ibicvs, m_yu_sokolov. Tik reikia turėti oemnyje šių blogerių politines pažiūras, kurios ne visos mums yra priimtinos. Taip pat labai gerai atspindima padėtis Rusijoje ir pasaulyje per užsienio spaudos vertimus. O islamiškosios problemos, kurios mane irgi ganėtinai domina, gerai atspindimos pas hojja-nusreddin. Be abejo, visi šie blogeriai rašo ne vien apie politiką, tačiau būtent jie man padeda atsifiltruoti pagrindinį informacijos srautą – tai, kas šiuo metu pasaulyje esmingiausio, ir pateikia nuorodas į atitinkamus šaltinius. Tų šaltinių dauguma rusiški, tad nerusakalbiams lietuviams ten nelabai ką veikti Aišku, tikriems Lietuvos patreotams gali kilti klausimas, kaip iš rusiškų šaltinių galima susidaryti teisingą pasaulio vaizdą? Galima, galima – aš turiu 35 metų trukmės propagandinės informacijos košimo per skepticizmo filtrus patirtį , tad gana greit pagaunu, kur pučiama propaganda. Ir su giliu liūdesiu galiu pasakyti tik tiek, kad mūsiškių ir vakarietiškų mass-media pateikiamas pasaulio vaizdas formuojamas žymiai paprasčiau ir žymiai bukesnei auditorijai, todėl jis mane ir nervyja.

Na, o apie kompiuterastijos naujienas ir bėdas turbūt visų geriausiai informuoja vienastoks.

Hmmm, kas dar? Nu turbūt nieko. Svarbiausia yra suvokti, kad vienu užpakaliu visų kampų neapvarysi, tad ir nereikia persistengti

Tai va, prireikė man pasižiūrėti vieno baliaus fotkes, sudėtas Snukiaknygėje aka Feisbuke. Tad šiandien teko susikurti sau ten akountą. Indomus aiškus dalykas, kai registracijos metu kryžminės paieškos būdu ir tau friendų priieško, ir tave į friendus pasiūlo. Nespėjau atsipeikėti, kai apturėjau virš desėtkos friendų, ttuoj anta dešimtis jų usirinks.
Aišku, nifiga nepagavau minties, ką tame Feisbuke naudingo beigi prasmingo nuveikti galima, ale pirmieji įspūdžiai aiškūs – laikui deginti pats tas dalykas

©grumlinas

Radau labai įdomią statistiką apie 2009uosius metus Internete. Šiaip labai įdomūs skaičiai apie pagrindinius dalykus, bet įdomiausias trubųt “oyragas” su naudotojų pasiskirstymu

Truputį netikėtas pasiskirstymas IMHO Aš kažkaip Š.Ameriką aukščiau pzicionavau, kol nesuvokiau, kad tai tik dvi valstybės teįtrauktos – JAV ir Kanada. O va Azija su savo kiniškai-indiškais naudotojais, kad ir sudaro didžiulę naudotojų masę, tačiau turbūt nelabai įtakoja jo vystymosi kryptis