Grumlino palėpė

Mums labai dažnai sunku suprasti, kaip du žmonės gali žiūrėti į tą patį dalyką ir matyti kažką visiškai skirtingo.

Share on Facebook

Na ką, retro-futuristams ten lobių kasyklos – juk sovietmečiu mes prie to neprieidavome. 137 metus kaupta informacija…

Share on Facebook

Pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino jaunesnės dukros Tatjanos Jumaševos atsiminimai apie tėvą, jo valdymo laikotarpio problemas ir santykius su alkoholiu
 
Times Online – angliškai: “There was an alcohol problem but I think that when my father did drink it was because of the enormous stress he was under,” said Yumasheva in her first foreign media interview.
 
Golos Rossii – rusiškai: «У него была проблема с алкоголем, но, на мой взгляд, отец выпивал потому, что подвергался тяжелейшему стрессу, – отметила Юмашева в интервью, которое она впервые дала зарубежному СМИ.

Share on Facebook

…tai dar turite šiek tiek laiko, bet perdaug ilgai nedelskite – iš Vilniaus į šiaurę. Ai, tiesa – tai jums neturėtų perdaug kainuoti

GoogleMaps žemėlapis

Share on Facebook

Ne vienas iš mūsų, matydamas visą tą tradicinių vertybių žlugimą, kuris kasdien vyksta aplinkui, turbūt susimąsto, kas gi atsitiko. Šiaip nieko naujo ar ypatingo – visos aukštai išsivysčusios civilizacijos anksčiau ar vėliau žlunga dėl žmonių noro gyventi patogiai ir tik dėl savęs. Ne išimtis ir dabartinis Vakarų pasaulis, kurio dalimi mes tapome ir kartu su kuriuo vieningai riedame į tolerastijos ir liberastijos išraustą duobę.
Visa tai puikiai parašyta P.J.Buchanan‘o knygoje “Vakarų žūtis”. Mūsų “demokratinėje” Lietuvoje jis praktiškai nežinomas dėl jo, hmmm, labai jau netolerastiškų pažiūrų turbūt visais globalizmo šalininkų propaguojamos politikos klausimais.
Puiku, kad kolega 8_aukstas apsiėmė išversti kai kuriuos Bjukeneno knygos fragmentus, kuriuos rekomenduoju pasiskaityti. Galite su tuo sutikti, galite nesutikti – bet žinios visada praverčia. Na, aišku, ir laikas parodys, kas gi buvo teisus
Taigi, keletas ištraukėlių-nuorodų iš išverstus 3 fragmentus (tikiuosi, kad jų bus ir daugiau):

Kur dingo vaikai?

F. Skotas Ficdžeraldas kartą pastebėjo: “Turtingieji skiriasi nuo mūsų”. Į ką Hemingvėjus atsakė: “Taip, jie turi pinigų”. Tačiau turint pinigų, turtingieji turi mažiau vaikų negu neturtingi. Naudojant Okamo principą – paprasčiausias paaiškinimas dažniausiai būna pats teisingiausias -, – surizikuosime padaryti prielaidą, kad geriausias gimstamumo Vakaruose kritimo paaiškinimas bus paprasčiausias. Kai amerikiečių vargšai pasiekė vidutinės klasės lygį, vidutinė klasė prisišliejo prie turtingųjų, o turtingieji tapo superturtingais, kiekvieni iš jų priėmė tos visuomenės stilių, kurioje atsidūrė. Visi ėmė mažinti šeimas, pas visus staiga sumažėjo vaikų skaičius. Čia kyla prieštaravimas: kuo turtingesnė tampa šalis, tuo mažiau joje vaikų ir tuo greičiau jos tauta ima išmirti. Visuomenės, kurios yra sukuriamos turint tikslą užtikrinti savo nariams maksimumą pasitenkinimo, laisvės ir laimės, tuo pat metu ruošia šiems žmonėms laidotuves. Naujame šimtmetyje likimas galbūt kompensuos kiniečiams, musulmonams ir lotynų amerikiečiams visus tuos sunkumus, kuriuos jiems teko ištverti. Ir galbūt būtent šioms tautoms lemta artimiausioje ateityje tapti pasaulio valdovėmis. Argi nepasakyta šventame Rašte: “Palaiminti nuolankieji, nes jie paveldi pasaulį?”

Savo knygoje “Cezaris ir Kristus”, “Civilizacijų istorijos” trečiojoje dalyje, Vilas Diurantas tvirtina, kad Romos imperijos žlugimą lėmė visų pirma “biologinis faktorius”:
“Po Adriano Vakaruose pastebimas žymus gyventojų skaičiaus sumažėjimas… Septimijaus Severo įstatymas užsimena apie penuria hominum – vyrų trūkumą. Graikijoje gyventojų skaičiaus mažėjimas tęsėsi kelis šimtmečius Aleksandrijoje, kuri puikavosi savo gyventojų gausa, vyskupas Dionisijus 250-aisiais mūsų eros metais tesuskaičiavo vos pusę ankstesnio gyventojų skaičiaus. Jis su liūdesiu kalba apie žmogaus giminės mažėjimą ir neišvengiamą išmirimą. Tik barbarų tautos, tiek imperijos viduje, tiek už jos ribų, darėsi vis gausesnės”.
Kodėl mažėjo romėnų?
“Nežiūrint į įstatymišką persekiojimą, klestėjo vaikų žudymas… Seksualiniai žaidimai irgi slopino vaikų gimdymą; panašų efektą davė ir santuokų atidėjimas”
Žemiau Diurantas priduria:
“Greičiausiai įvairių apsisaugojimo būdų, abortų ir vaikžudysčių kombinacija… pasireiškė ne tik skaičiais, bet ir disgeniškai. Patys geriausi vyrai tuokėsi vėliausiai už kitus, gimdė vaikus vėliau už kitus, o mirdavo pirmieji”. Krikščionys vaikų turėjo, pagonys – ne; abortai ir vaikžudystės, mažinusieji pagonių skaičių, krikščionių buvo uždrausti ir prilyginami žmogžudystei. Krikščionys dažnai pagrobdavo žūčiai pasmerktus pagonių mažylius, krikštijo juos ir auklėjo pagal savo tikėjimą, padedant visai bendruomenei.
Kokia ironija! Šiandien nusilpęs, mirštantis krikščioniškas Vakarų pasaulis reikalauja iš trečiojo pasaulio ir musulmonų, kad tie pripažintų kontraceptikus, legalius abortus ir sterilizaciją. Bet kuriems galams toms tautoms sudaryti su mumis savižudišką paktą, jeigu jos ir taip paveldės iš mūsų, be laiko nuėjusių nuo scenos, visą Žemės rutulį?

Naujoji etika remiasi apsišvietimu ir pagarba kitiems. Užfiksuodama krikščionišką etiką įstatymų pavidalu, valstybė pažeidė žmogaus teises. Tačiau mūsų etika, paversta įstatymais, išplečia laisvės ribas ir gina skriaudžiamų mažumų teises.
Iš čia seka teiginys, pateisinantis seksualinį visaleidžiamumą: kadangi prezervatyvai ir abortai yra būtini, kad išvengti nepageidautinų laisvo sekso pasekmių – nuo herpio ir AIDS iki nėštumo, vadinasi jie turi būti prieinami visiems seksualiai aktyviems žmonių giminės atstovams (jeigu prireiks, nors iki vidurinės mokyklos penktokų).
<...>
Politikoje naujasis tikėjimas pasireiškia kaip globalizacija ir skeptiškas požiūris į patriotizmą, kadangi iš istorijos yra žinoma, kad pernelyg didelė meilė savo šaliai neretai sukeldavo įtarimų kaimynų atžvilgiu, ir, galiausiai, baigdavosi karais. Civilizacijų istorija – tai karų istorija, todėl naujasis tikėjimas ruošiasi sunaikinti nacijas ir nacionalines valstybes. Pritarimas JTO, užsienio pagalbai, sutartims dėl pėstininkų inų uždraudimo, branduolinio ginklo nenaudojimo ir karinių nusikaltėlių išdavimo, o taip pat skurdžiausių šalių atleidimas nuo skolų – štai “progresyvaus” žmogaus ir “progresyvaus” politiko požymiai. Kai tik atsiranda naujas nevalstybinis darinys – ar tai būtų Pasaulio prekybos organizacija, Kioto protokolas ar tarptautinis teismas prie JTO – revoliucija tuojau pat ragina perduoti valdžią iš atitinkamų nacionalinių organų į šių virštautinių ir viršvalstybinių darinių rankas.

Share on Facebook

Taigi, pasivažinėjome miesto ir tarpmiestiniu transportu, bet va prisiminiau, kad anuo metu teko mažumėlę pakeliauti ir oro beigi vandens transportu. Ir kaip nebūtų keista, oro transportu keliavau kokių 5 metų. Pradėjęs dirbti tuometiniame LTSR MA Matematikos ir fizikos institute, tėvelis vasarą porai savaičių gaudavo kambarį Mokslų Akademijos vilos Palangoje. Koks ten kambarys – palėpė, iškalta net nedažyta klijuote/fanera, keturios lovos, bendra virtuvė apačioje. Bet tai jau būdavo atostogos prie jūros! Tik va, gimus seseriai, kelionė į Palangą tapo sudėtinga, nes su kūdikiu autobusu tuometiniais keliais buvo neypač… Tad buvo nutarta skristi “Aerofloto” lėktuvu Vilnius-Palanga. Šiuo maršrutu skraidė lėktuvas An-24. Prisimenu, kad sėdėjome pirmoje sėdynių eilėje, nes į ant priekinės pertvaros pakabintą tinklinį lopšį paguldė seserį. Skrydis buvo neilgas – tiek čia tos Lietuvos – pakyli, paskrendi ir leidiesi. Na bet man tai buvo kančia, nes užsiūbavo juodai, tad prireikė ne vieno popierinio maišelio… Ką dar prisimenu – tai, kad skrendant davė čiulpti tokių super-duper-paprastų saldainiukų ir atsigerti mineralinio vandens. Bet tai buvo vienintelis toks skrydis, nes kitais metais į Palangą važiavome iš mamos kaimo autobusais per Švėkšną ir Klaipėdą. Dabar gi iš Vilniaus į Palangą lėktuvu turbūt galima nuvykti tik per kokį Stokholmą?
Skaitykite toliau… »

Share on Facebook

Suvokiau, kad praėjo gana daug laiko, kol tapau tokiu žmogumui, kokiu noriu būti.

Share on Facebook

Dar viena graži bastioninio tipo pilis: Castel Sant’Angelo, Roma, Italija

GoogleMaps žemėlapis

Share on Facebook

Šiuometiniame Ženevos Autosalone Citroën pristattė konceptinį elektromobilį Survolt. Tik šįkart tai ne ramus šeimovežis, o bolido stiliaus lakstūnas. Apie variklį informacijos iš esmės nulis, tad belieka laukti tolimesnių žinių. O kol kas – labai fainas priekis, skirtas užsižiopsojusisu pėsčiuosius sukapoti į tam tikro dydžio gabaliukaus

Share on Facebook

Puikus dokumentinis filmukas, parodantis tuometinio transporto būklę, problemas ir net vairavimo stilių. Siūlau nekreipti dėmesio į foninę muziką “ne į temą”

P.S. Keturios dienos iki didžiojo žemės debėjimo, kai iš viso šito teliko nuolaužios… Kaip svarbu kai kada išeiti gatvėn su kamera…

Share on Facebook