Feed on
Posts
Comments

Apie fotografiją

Žvelgiant į internetus užplūdusius selfius, kažkaip su gailesčiu suvoki, kad epocha, kai fotonuotrauka buvo viena iš meno rūšių, praėjo. Šiandien tai viso labo būdas bandyti iššokti virš minios, bet kai visa minia šokinėja – nieko iš to nesigauna.
Apie ką aš? Apie tai, turbūt:

Dr. Drahomir Josef Ruzicka, 1918, Pennsylvania Station, New York City


P.S. Į fotomenininkus netaikau, jei ką ;)

Čia kelio pradžia

Penktadienį sumąsčiau, kad reiktų nuvažiuoti ir nusifotkinti mano antraštės nulinį kilometrą pakeliui iš Babtų į Kėdainius. Šeštadienio rytas pasitiko lietumi, bet kartu mano geresniąja puse vistik išvažiavome – lietuviškas užsispyrimas, žynoce ;)
Taigi, nufotkinau nulį pavasariniame lietuje :D


P.S. O kodėl tas nulis? Gal todėl, kad man pakolkas svarbios kelionės, o juk kiekviana kelionė turi kelio pradžią :)
Hiperbolė – Kelio Pradžia

Tags: ,

Šiaip tos atostogų šiltuose kraštuose (jei tai ne apžvalginės kelionės) fotkės iš esmės panašios, tai kiek abejojau, ar verta fotografuoti viešbutį Egipte “AA Grand Oasis” Šarm el Šeikche, kur mudu su mano geresniąja puse praleidome 12 dienų. Ale kadangi giminės beigi artimieęji reikalauja ne tik papasakoti, kur buvome, bet ir parodyti – padarėme vieną dieną fotosesiją, paslampinėdami po teritoriją.
Trumpai apie viešbutį:
Tolokai nuo miesto centro, užtai visai šalia oro uosto, tad transfer’as be problemų
Kažkada buvo tikros 5*, dabar biškį pašiuro, bet 4,5* vertas
Pagrindinis trūkumas: viešbučio restoranas riboto dydžio, tad norint pavalgyti, gaunasi 3 variantai:
1. Ateini prieš 10 minučių ir įeini kartu su pirmąja partija
2. Ateini biškį vėliau ir lauki eilėje, kol atsilaisvins staliukas
3. Ateini po kokios valandos ir įeini be eilės
Mumi pusryčiams taikėme 3 variantą, miegodami iki 9 val., vakarienei ir pietums (kai nevalgydavome pliaže) – 1 variantą – sėdi registratūros salėje, gurkšnoji kokteilius, naršai po internetus ir lauki maistelio meto
Kitas trūkumas – interneto-beveik-nebuvimas. Juda nėščio tarakono greičiu, GMail naujienų nuskaitymas 10-15 min., Twitter – iki pusvalandžio, internetiniai puslapiai praktiškai nejuda.
Maistas neblogas, labai įvairus, grill-kepimo taškuose per tas 12 dienų nepasikartojo
Davę registartūros berniukui 10 USD vietoje nupirkto kambario su vaizdu į sodą, gavome vaizdą į jūrą, plius kaip sykis pusiaukelėje tarp viešbučio centrinio pastato ir paplūdimio. Svarbu, bo tarp pastarųjų 10 min. ėjimo.
Paplūdimys – pakopomis išdėstyta erdvė su mediniais gultais ir pavėsinėmis. Smėliuko nėra, pagrindinis patekimas vandenin – tokiu 20m ilgio plūduriuojančiu pontonu su laiptukais gale, bo prie pat kranto prieina rifas. Juo vaikšioti negalima, nes tame akmenyje yra duobių, kuriose gali nusisukti koją, plius gali sulaužyti koralus. Tvarką stebi pastoviai ant pontono stovintis ir pažengėjams švilpiantis berniukas.
Tad vienoje pontono pusėj išvis vandenyje už kokių poros metrų nutiesta neperžengimo virvė, o kitoje, kur truputį giliau, gali bandyti per potvynį išplaukti į jūrą. Bo kai atoslūgis – gali į koralus pilvą prasirėžti, kurie velniškai aštrūs. Tuo įsitikinau porą kartų: vienąkart, neatsargiai prabraukiau per koralus koja – liko tarsi apdraskyta katinų; antrą kartą, plaukojant pačia jūros/koralų riba per atoslūgį, nuo praplaukiančio laivo atėjusi banga mestelėjo mane ant koralų ir analogiškai prasivariau ranką. Kitą sykį, išplaukdamas per atsolūgį, prasidrėskiau plaukiojimo batą. Vienžo, adrenalino biškį buvo.
Mūsų atostogų metu kaip sykis vyko Egypt Economic Development Conference, tai toms dienoms jūra buvo uždaryta pasiplaukiojimui jachtomis ir kateriais, joje plūduriavo keli egiptiečių kariniai laivai, o ore pastoviai skraidė koviniai sraigtasparniai AH-64 Appache. Šiaip fain, kai virš viešbučio teritorijos toks pepelacas pragriaudžia :D Kaip paaiškėjo vėliau, greta mūsų buvusiame viešbutyje Four Seasons buvo apsistoję dalis toje konferencijoje dalyvavusių valstybių vadovų, tai matyt todėl toks dėmesis ir mums.
Pagrindinė viešbučio gyventojų masė, mums atvykus, buvo rusakalbiai (kokie 70%, viešbučio berniukai visi šneka rusiškai), paskui jie išvažiavo, padavė nemažai lenkų, paskui vėl užvežė rusakalbių. Buvo nemažai britų, skandinavų, olandų, pasitaikė armėnų, gruzinų. Lietuvių palyginti nedaug. Mus viešbučio berniukai laikė lenkais. Kodėl – nzn :(
O šiaip tai gražu, labai žalia/gėlėta ir tvarkinga, pastoviai triūsia keli sodininkai, jokių šiukšlių nei takuose, nei pliaže, nes vėlgi pastoviai triūsia tvarkytojai.
Jei reiktų dar kartą ten keliauti – keliaučiau ;)


IMGP0423
Galerija Flickr’yje

Tags:

Dienelės pabaiga…

Vakar, baigęs trumpą poatostoginę darbo savaitę, važiavau iš karštaimylimodarbelio į Gedimino g. prie Nekropolio pasijamti savo geresniosios pusės. Baršausko g. jau nuo “Molo” prieš “Statoil” degalinę visos trys eilės pilnos, juda lėtai. Nesukam galvos, slenkam. Pasimato sankryža prie Architektūros-ar-kaip-jis-ten-dabar instituto, matosi, kad ji užsikimšusi. Mhmmm, bus avarija… na bet nieko, važiuojam. Prislenkame prie snakryžos, kaip sykis žalia, įslenkam į sankryžą. Už nugaros matau porą greitukių, švyturėliais ir sirenomis besiskinančių kelią pro awto-minią. Aš joms netrukdau, bo jau kitoje sankryžos pusėje, greitukės nusuka link ligoninės. Hmmm, pora… kažkas kažkur rimtai atsitiko…
Už sankryžos atsiveria niūrokas vaizdas nuo kalno žemyn – abi eilės iš esmės stovi, kartkartėmis pariedėdamos pirmyn, atleidus stabdžius. Taip riedame, kol pasimato, jog Tunelio gatvės posūkyje tarp sankryžos Radvilėnų pl//Tunelio g. ir Dainų slėnio sukasi mėlyna diskoteka iš kelių lampečkų. Mjooo, nujooo… slenkame toliau. Pasimato, kad diskotekoje dalyvauja keliukai, greitukė ir dvi ungiagesių-gelbėtojų awto. Vyksmas rimtas, tsakant… Praktiškai abi juostos užblokuotos dviejų sudaužytų awto. Priartėjus pasimato, kad antroje juostoje stovi Renault Scenic be nosies, o skersai kelio – golpelis irgi be nosies. Jų apvažiavimui liko pusė pirmosios juostos, tad dešiniais ratais po vieną awto iš kiekvienos eilės lipam ant bordiūro ir apvažiuojam. Paskui kelias tuščias, galima minti gazas-dugnas, bet kažkaip nesimina… Vakare pasižiūrėjau įvykio aprašymą. Mjooo, nelaikykit manęs rasistu, bet golpas kai kada jau nebe gyvenimo būdas, bet diagnozė…
OK, pasijamu savo geresniąją pusę nuo Nekropolio, važiuojam į Jonavos g. “Prizmą” apsipirkti, bo vakar baigėsi mūsų kato šlaipas maistas, ausis nugrauš. Apsipirkę, Jonavos gatve važiuojame link Varnių tilto. Nu ir šetau – pravažiavus Kalpoko g., kažkur ties Kapsų g., priešingoje Jonavos g. pusėje matome vaizdingai išmėtytus 3 awto be nosių. Laimei, be aukų.
Susitarę jie šiandien, ar ką? Aišku, nestojau, nesmaksojau, bo pamąsčiau, kad reikia mint namo, kol pats nepatekau į panašų vyksmą.
Parvažiavome gerai, katinas, iškart suėdęs visą pakelį šlapio maisto, atleido mūsų griekus, viskas buvo čiki.

Tags:

Būdamas egiptuose-kur-beveik-nėra-internto, nutariau atlikti tipo socialinį eksperimentą. Kadangi šiaip apie politinius įvykius daugiausiai sužinau iš internetų (ir tai yra abipusiai šaltiniai), šįkart nutariau vakare viešbutyje po vakarienės, skaitydamas istorines knygeles Kindliu, fone leisti programą “Vremia”,kad ir ausys būtų užimtos. Nedidelei sunaikintų nervų ląstelių kompensacijai pasiskaitydavau tuos savo kelis antirusiškus kanalėlius Twiteryje.
Na ką gi. Beveik pora savaičių yrA pakankamas laikas padaryti šiokią tokią išvadą: Rusiška televizija yra propagandonai. To ir reikėjo tikėtis, tačiau teorija buvo patvirtinta faktais. Tipinė “Vremia” laida:
Prezidentas Putinas – gėrio karys, Kijevo chunta, Kijevochunta, Pabaltijyje skriaudžiami rusakalbiai/NATO užgrobė Pabaltijį, Kijevochunta, kenčiantis Donbasas, Kijevochunta, Kijevochunta, Obama – blogietis, Kijevochunta, sportas, orų prognozė.
Jei sovietmečiu “Vremia” dar galėjai pavadinti propagandine-informacine laida, tai dabar ji teliko propagandine. Nes tokio kiekio negatyvo pylimas ant Ukrainos atrodo įtartinai. Nebent esi 85% zombių kolektyvo narys. Tada nesistebiu tuo, kokius pokalbius su rosijanais apturėjome viešbutyje, bet apie tai kitą kartą.

Na pagaliau namie :) Ačiū tiems, kas susirūpino, kur dingo senas niurzglys, ale su manim viskas gerai – nenumirojau, o ir eskalupai nesupjaustė, nors pas juos apsilankyti teks. Tiesiog kai kada patenki į vietas, kur ryšys problematiškas, ir tada atsiduri kokiuose 80uosisuose, nors tai nėra taip blogai. Anyway – šiemetinės ilgosios atostogos buvo Egipte, Šarm-el-Šeiche. Važiuodamas tikėjausi prasto interneto ryšio, bet buvau optmistas – jo beveik nebuvo. GMailo atnaujinimas ~10-15 min., Twiterio keli mano skaitomi kanalai ~0,5val., peržiūrėti G+, FB ar Palėpę – ratukas ant mobiliako sukasi forevah :( Užtai džiaugiausi, kad pasijamiau Kindlių, tai elektroniškai pasiskaičiau biškų istorinių knygelių. Dabar bandau peržiūrėti, kas ten susikaupė mano skaitomuose internetuose, paskui bandysiu kažką surašyti/sudėlioti fotkių iš atostogų, nors kažko ypatingo nebuvo – tiesiog ILSĖJAUSI. Ir tai buvo GĖRIS.
Vienžo, spamo srautas į Palėpę turėtų sugrįžti :D

Anot NATO generolo Ben Hodges:
Ukrainoje – ~12.000 Rusijos “savanorių”
Kryme – 29.000 grupuotė
Rusijoje prie Ukrainos sienų – 50.000 grupuotė
Va taip va…


P.S. Dėl asmeninių priežasčių porą savaičių būsių nelabai aktyvus internetuose, prabočykit arba pailsėkit :(

Mane visuomet stebina rusiškų šansonų mėgėjai, teigiantys, jog tai labai giliamintška muzika, pilna meilės pasauliui. Yep, baisu, kad rusų kalėjimai pilni išsilavinusių, talentingų ir gerų žmonių, kuriančių šią muziką.

Apie pasimetimą

Panašu, kad ateityje, rašant apie fašizmą, reikės aiškiai nurodyti – ar tai vokiškasis fašizmas, ar rusiškasis.

Older Posts »