Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 291

Citromiargynozz!!!

2CV1
C3A1
C3P
C4P
C42
citroen-girl-china-7
DS1
Pixie Lott with Citroen DS3 Racing
DS33
DS34
AUTO - WTCC MACAU 2014
2CV2
C3A2
C4GP1
C41
DS2
DS32
DS35
WTCC2
2CV3

Tags:

365 žodžiai – 289

Toliau rėplioju savo tinklalapiu link jo pradžios, tvarkydamas įrašus apie mūsų familijos keliones. Tuo pačiu peržiūriu, ką gi kažkada rašiau. Kai kas ir šiandien nuskamba teisingai ar netgi aktualiai, o kai kas aiškiai kertasi su mano dabartinėmis pažiūromis. Nieko nepadarysi – laikas bėga, pasaulis kinta ir mes keičiamės. Į gerąją pusę? Nežinau, norisi tikėti, kad į gerąją. Bet kokiu atveju – kintame.

Gerokai stebina, kiek daug pavienių, tačiau suskirstytų tematikomis fotkių tuomet dėjau kasdien. Dabar kažkaip dedu didelėmis serijomis, dažniausiai kelionių aprašymus. Gal reiks pabandyti vėl atgaivinti tematinį fotografavimą – visai nieko kadrų gaudavosi, ir šiandien nemažai jų žiūrisi su malonumu. Serijos „Čia Lietuva“, „Raštai ir pavidalai“, „Vakarėja, jau vakarėja“ – kyla pagunda iš jų suformuoti albumus Flickr’yje.

Šiandien nebetraukia kasdieninis rašymas. Gal pradeda veikti senas internetų priežodis: „Jei gali nerašyti – nerašyk!“? Kažkada skleidžiau daug triukšmo internetuose, šiandien tenkinuosi stebėtojo vaidmeniu. Klasikinis lurker‘is 🙂 Lai rašo tie, kas iš to gyvena ar tie, kas jaučia pareigą visam pasauliui skleisti savąją žinią. Kita galima priežastis – kadangi darbe internetai labai apriboti, tai per pertraukėles kai kada užmetu žvilgsnį tik į neblokuojamus visokius tipo delfius ir kaskart suprantu, kad didžiąją dalį interentų dabar sudaro tik pilkasis triukšmas. Savo informacijos šaltinius perskaitau tik namie ir lieka neypač daug laiko rašinėliams.

Aišku, norėdamas gali vėl pradėti generuoti žodžius, tik va ar yra prasmė? Stebiu internetus ir matau, kad gyvenimas juose kuo toliau, tuo labiau tampa instant – nebėra skaitytojų, teliko komentuotojai, kuriems metami trumpi įrašai. Jei įrašas ilgas – dažniausiai rašytojas iš to ir gyvena. Matau tą iš keleto senų internautojų pavyzdžių – kas sutrumpėjo, o kas pailgėjo būtent dėl finansinių sumetimų. Nebejaučiu poreikio ar būtinumo rašyti savęs išreiškimui – tiesiog dažniausiai dėstau kelionių įspūdžius, kadangi jie gali kažkam praversti, keliaujant po Lietuvą.

Bet kokiu atveju va tokia kelionė savimi pačiu link tinklalapio pradžios ir įdomi, ir pamokanti.

Tags:

365 žodžiai – 287

Nežiūrint to, kad iš estijų parsibeldžiau namo naktį iš penktadienio į šeštadienį, kelionės yra šventas dalykas, o suplanuotos kelionės dukart šventesnės. Šįkart pasirinkta tėvo Stanislovo kunigautos Paberžės kryptis.

Pirmas stabtelėjimas – prie Labūnavos dvaro sodybos antrojo bokšto. Jei pirmasis bokštas gana gerai žinomas turistautojams, tai prie antrojo reikia žinoti kelią. Na, o kaip minus-bonusą šį kartą teko pastūmėti šlapiame griovelyje užbuksavusį mūsų autobusiuką.

20191012_093504
Labūnavos dvaro sodybos antrasis bokštas
20191012_093736
Labūnavos ruduo

Kadangi senokai buvome Kėdainiuose, tai užsukome į Kėdainių senamiesčio aikštę. Atradimas – vidinis kiemelis, skirtas renginiams. Daug įdomių skulptūrų. Mano geresniosios pusės įspūdžiai.

20191012_100314
Kėdainių senamiestis
20191012_100406
Įėjimo į vidinį kiemelį arka
20191012_100448
Vidinis kiemelis

Kadangi jau patekome į Kėdainius, tai aplankėme ir buvusios Kėdainių dvaro sodybos minaretą.

20191012_102822

Sekantis sustojimas – Sirutiškio dvare. Kažkada buvę puikūs rūmai, dabar apnykę, tačiau bent uždengtu stogu. Mano geresniosios pusės įspūdžiai/

20191012_105515
Sirutiškio dvaro sodybos rūmai
20191012_110030
Sirutiškio dvaro parke

Vienas iš suplanuotų kelionės įvykių buvo koldūnų aka virtinių degustavimas užeigoje „Raganė“ šalia Sirutiškio dvaro. Pasiėmiau gruzdintų koldūnų rinkinį, vos įveikiau pagal kiekį. Buvo labai skanu.

20191012_114050
Gruzdintų koldūnų rinkinys + kokteilis = 10.5 Eur

Diena buvo nekokia, lijo-dulksnojo, tačiau mes atkakliai yrėmės link tikslo ir jį pasiekėme. Paberžė, kur kunigavo tėvas Stanislovas. Labai įdomi vieta. Mano geresniosios pusės įspūdžiai.

20191012_123334
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
20191012_123553
Tiltas su ratais
20191012_123652
Suolelis su kapinių tvorele
20191012_124349
Už mūsų ir jūsų laisvę

Linkavičių-Slabados dvarą radome ne iš karto – pasislėpęs ant stataus kalno, jokių nuorodų. Kažkada buvęs įspūdingo dydžio, dabar, apgyvendintas socremtiniais, pamažu nyksta. Mano geresniosios pusės įspūdžiai.

20191012_131612
Linkavičių-Slabados dvaro rūmai
20191012_131206
Linkavičių-Slabados dvaro svirnas
20191012_132031
Linkavičių-Slabados dvaro tarnų namas

Jau būnant Paberžėje, navigacijoje užmačiau Pašilių stumbryną. Ką gi, beliko tik jį aplankyti, kadangi buvo nepakeliui, bet netoli. Mano geresniosios pusės įspūdžiai.

20191012_133924
Pašilių stumbrynas
20191012_134413
Stumbras

Važiuodami į Pašilių stumbryną, pastebėjome nuorodą „Akmuo Rapolas„, tai grįždami į savo maršrutą aplankėme. Mano geresniosios pusės įspūdžiai.

20191012_141333
Kelias link Rapolo akmens
20191012_141913
Akmuo Rapolas

Alankyti Česlovo Milošo muziejų buvusio Šetenių dvaro svirne nepavyko – viskas uždaryta, tylu-ramu. Labai graži vieta, verta aplankyti.

20191012_145545
Šetenių dvaro svirnas
20191012_145731
Šetenių dvaro parkas

Na ir paskutinė aplankyta vieta – Apytalaukio-Zabielų dvaras, kažkada nuostabus, dabar keliantis liūdesį. Mano geresniosios pusės įspūdžiai.

20191012_151304
Apytalaukio-Zabielų dvaro rūmai

Nuoroda į aplankytų vietų GoogleMaps žemėlapį

Tags: ,

365 žodžiai – 286

Važiuoju vakar Nuokalnės gatve link Varnių tilto, kažkas skambina. Numeris lietuviškas, bet nežinomas. Ok, tiek jau to atsiliepsim, nors paskutiniu metu mane užkniso ruskojezyčni skambintojai iš Estijos, bandantys įsiūlyti man kokį nors monkės biznelį. Šiaip, vos juos išgirdęs „Zdravstvyjtem u vas est’ vremia pogovorit'“ aš ne visai mandagiai kalbu lietuviškai. Kai kurie atšoka iškart, kai kurie dar bando prasimušti pro mano gražiakalbystę, bet tada atsijungiu aš.

O kitame radijo bangų gale vienas labai-labai senas pažįstamas, gerai žinomas siuruose citro-fanų sluoksniuose, dar kartą geriausi linkejimai ir jo geresniajai pusei 🙂 Pasirodo, aš jau antra savaitė dingęs iš internetų eterių, ir jam pasidarė neramu, gal kas nutiko. Tiesą pasakius, net graudu pasidarė, kad aš kažkam tikrai reikalingas, apart mano artimiausios familijos ir karštaimylimodarbelio. Padėkavojau už rūpestį, biškį pasišnekėjom.

Tiesiog taip jau natūraliai gavosi, kad visą praėjusią savaitę praleidau tik biškį už suomius prastesnių estų žemėje, labai įdomiame DGWIG seminare. Važiavau į Taliną tarptautiniu autobusu, vienžo egzotika buvo pilna. Reiks kada įspūdžiais pasidalyti, nes pasaulis gerokai pakito, kai aš paskutinį kartą naudojausi tarpmiestiniu autobusu prieš ketvirtį amžiaus. Pats seminaras labai specifinis, nes susirinko žmonės, gerai žinomi tik siauruose karinio kartografavimo ratuose. O ir man buvo įdomu pamatyti tuos, pagal kurių surašytas instrukcijas bus kartografuojamas pasaulis.

Na o savaitę iki išvažiavimo tai vienas, tai kitas dalykas trukdė rašyti – žėk, tai reikia rinkti naujas spinteles, skirtas atnaujinti mūsų svetainei, tai kažkoks kitas darbelis, o kartais tiesiog grįžti iš karštaimylimodarbelio ir tiesiog TYNGYSY. Grįžau iš Talino pusę pirmos nakties, o kitą dieną laukė ekskursija pro Kėdainius link Paberžės, tai dar sekanti diena buvo tik snaudimas, nes viešbutyje niekaip neišsimiegojau ir seminare laikiausi tik ant arklinių kavos dozių. Anyway, viskas įveikta, medžiagos keliems įrašams yra, belieka kažkaip susikaupti ir rašyti.

Taip kad bandysim pasitaisyti ir nebegąsdinti savo draugų 🙂

Tags:

365 žodžiai – 273

Gaila išmesti sukauptas mintis. Angliškai, nes nesugebu išversti taip gerai, kad liktų pradinė keistamintė.

I can only please one person per day. Today is not
your day. Tomorrow is not looking good either.

I love deadlines. I especially like the Whooshing
sound as they go flying by.

I Refuse To Have A Battle Of Wits With An Unarmed
Person.

I Haven’t Lost My Mind. It’s Backed Up On Disc
Somewhere.

Cleverly Disguised As A Responsible Adult.

If We Quit Voting, Will They All Go Away? 9/64

She Who MUST be obeyed.

I thought I wanted a career. It turns out I just
wanted a pay check.

I love my cat. My cat does not care.

Everyone needs to believe in something. I believe in
chocolate.

If I throw a stick, will you leave?

A cubicle is just a padded cell without a door.

Never argue with an idiot. They drag you down to their
level then beat you with experience.

A closed mouth gathers no foot.

Don’t worry about the world ending today. It’s already
tomorrow in Australia.

Does it scare you that you are looking for wisdom from
a T-shirt?

I started out with nothing and I still have most of it
left.

Sarcasm is just one more service we offer.

If it wasn’t for the last minute, nothing would get
done.

I used to have a handle on life, but it broke.

Madness takes its toll. Please have exact change
ready.

What am I? Fly paper for freaks?

If I save time, when do I get it back?

Sometimes I wake up grumpy. Other times I let him
sleep.

What was the best thing before sliced bread?

The gene pool could use a little chlorine.

I may be fat, but you are ugly and I can lose weight.

I have plenty of talent and vision. I just don’t care.

Where there’s a will, I want to be in it.

Tags:

365 žodžiai – 271

Po kažkiek metų užmaršties vėl (eilinį kartą) atradau Kitarō. Kažkada, prieš kokius 30 metų labai klausiausi elektroninės muzikos (kiek jos buvo galima prieiti TSRSe), ir Kitaro man buvo fanatastiškas atradimas. Mano geresniosios pusės pusseserė tuomet draugavo su vienu tokiu dailininku iš Žaliakalnio (šiaip tai jis buvo sėdintis ant tėvų sprando laisvaz mianininkaz) ir mes pas jį nuėjome į svečius. Tada pirmą kartą gėriau gerai paruoštos žaliosios arbatos ir ji man visai patiko, nes iki tol tai buvo kažkoks nesusipratimas.

Taigi, mums uždėjo albumą Silk Road ir aš užsikabliavau. Rami plaukianti muzika vakariniam klausymui, o jei dar per ausines – tu išplauki ir lieka tik kelionė. Nuostabus dalykas relaksui.

Kitas albumas, nuo kurio aš irgi svaigau, buvo Toward The West. Jei Silk Road buvo tiesiog garso takelis japonų dokumentiniam serialui, tai čia jau studijinis albumas.

Vėlesni albumai žymiai solidesni, tačiau man to pradinio smūginio įspūdžio nebepadarė. Pirmas įspūdis yra didžiausias, nieko nepdarysi. Penkių dalių Sacred Journey of Ku-Kai įspūdingas, bet aš nejučiom vis pagaudavau save, kad tas stilius žinomas. Jis puikus, tačiau nėra to efekto „nučiataibent!“. Be abejo, išklausiau jį, patiko, ir vis dar kai kada pasileisdavau kaip foną vakare sėdint prie kompo.

Paskui savo foniniame klausyme kažkaip perėjau prie visokių dainų (aišku, rimti dalykai, tokie kaip „Akvarium“ arba mano paauglystės/jaunystės kultiniai roko grupsai, šiandien užgesę ar vos-vos žėruojantys), ir elektroninė muzika keliems metams užmigo. O va dabar, peržiūrinėdamas savo tinklaraščio senus įrašus, radau nuorodas į Kitaro. Ogerazz! Ištraukiau, nupūčiau dulkės, vėl klausysimės. 🙂

Va taip žmogus ir sukiesi savo įpročių/pomėgių cikle – kas kažkada, kai tavo pomėgiai dar formavosi, tau prikibo – tas ir išlieka. Ilgam. Ir kartojasi.

Tags: ,

365 žodžiai – 270

Velniava, visgi susidaro tarpai tarp įrašų, bet nieko nepadarysi – kai turi tūkstantį svarbalų, kažkas turi nukentėti. Kaip sykis pamažu keliauju laiko mašina savo tinklaraščiu, rinkdamas nuorodas į kelionių aprašymus – noriu viską sudėti į vieną puslapį. Prasukau jau 2012 metus. Dabar, kai parašau geriausiu atvejų po įrašą kasdien, net keista matyti po 3 kasdieninius įrašus. Aišku, dauguma jų trumpi, kai kada tik fotkė, bet kažkada dėlioti kasdieniniai nuorodynai vis tik reikalavo nemažai laiko. Taip kad arba tada buvau našesnis, arba minutės ilgesnės 🙂

Kitas dalykas, maloniai nustebinęs – net keista, kiek pavienių fotkių dėdavau. Nufotkinau kažką įdomaus-gražaus – ok, dedame iškart, nerenkame pilno albumo-kolekcijos publikacijai. Aišku grupavimas temomis buvo, keletas neblogų ciklų gavosi, gal reikės kada visa tai sudėlioti, nes kai ką tikrai ir dabar su malonumu peržiūrėjau.

Atskira tema – Citroenai, kurių temines serijas variau šeštadieniais. Šiandien net keistoka, iš kur tiek medžiagos prikasdavau, na bet buvo toks dalykas. Gal irgi reiks kada surankioti visas nuorodas krūvon? Jeigu laiko atsiras 🙂

Vienžo, pasidariau progą peržiūrėti ir įvertinti savo tinklaraščio veiklą. Įdomu matyti ir savo pažiūrų kitimą. Aišku, pagrindinė kryptis liko tokia pati, tačiau kai kurios šoninės atšakos pakito gerokai. Kas be ko – nekinta tik durniai, o kai kinta ir situacija pasaulyje, ir informacijos srautas – kai kurie iki tol buvę aiškūs dalykai praranda kontūrus, iš kurių vėliau išryškėja visiškai kitas vaizdas. Pvz., pačioje Sirijos revoliucijos pradžioje simpatizavau Asadui, nes maniau, jog prieš jį pakilo radikalieji islamistai, Dabar gi matau, kad tuomet klydau, o jis pasirodė elementarus kremliaus ir ajatolų palaikomas diktatoriukas. Vienžo, medžiaga pamąstymui. Aišku, yra dalykai, kurie žinomi preciziškai – pvz., kam priklauso Krymas? 🙂

Taigi, skaitau pats save ir stebiuosi – kiek laiko visam tam reikalui sunaudota! Aišku, tai hobis, kuriam laiko negaila.

Tags:

365 žodžiai – 267

Senokai buvo citro-ilgakojės 🙂

2CV 01
2CV 02
C4 01
Cactus 01
DS 01
JKH_7648
Mehari 01
2CV 03
2CV 04
C4 02
DS 03
DS 04
2CV 05
2CV 06
CX 01
DS 05
DS 06
2CV 07
2CV 08
Mehari 02

Tags:

365 žodžiai – 265

Žvelgiu aš į ruskiją ir nenustoju stebėtis, kaip buvusi supervalstybė pamažu slenka į viduramžius su branduoliniu ginklu. Čia aš apie šamaną Aleksandrą Gabyševą (jau patekusį į Wikipediją), kuris išsiruošė iš Jakutsko pėsčiomis į Maskvą nei tai išvyti blogį-šėtoną iš putlerio, nei tai išvyti patį blogį-šėtoną putlerį.

Klausimas man kyla ne dėl pačio šamano, o dėl jo fenomeno, kuris atsirado tiksliai toje vietoje ir tuo metu, kai tai tapo skubia būtinybe, nes jau yra ir kitų išminčių, kurie palaiko Jakutijos šamaną ir taip pat pasirengę padėti jam savo apeigomis išstumti blogį iš krašto. Blogį, kurio personifikaciją visi supranta kaip vagių ir nusikaltėlių putlerio režimą, užgrobusį ir apiplėšusį šalį, atimant jai praeitį, dabartį ir ateitį.

ruskijos valdžia vietoje to, kad tiesiog praignoruotų šį pranašą, staiga sugalvojo jį suimti ir uždaryti į psichiatrinę ligoninę. Kitaip tariant, pripažino jo svarbą, pasielgdama kaip su sovietmečio disidentais, kurių ne vieną „gydė“ tokiu būdu, nes matė juose pavojų. Viduramžiais bažnyčia irgi kovojo su visokais pranašais, nes jie grėsė bažnyčios ideologinės valdžios monopoliui. Rezultatas buvo visoks, bet galutinai žmonių meilės bažnyčiai lygis paaiškėjo, kai popus po Spalio perversmo ruskijoje ėmė mėtyti iš varpinių.

Okultiniai pranašai atsiranda, kai bažnyčia nesugeba efektyviai užpildyti ideologinio vakuumo visuomenės galvose porevoliuciniu laikotarpiu, o užsiima tik valdžios aptarnavimu ir savo padėties stiprinimu. Užuot užpildžiusi ideologinį vakuumą, atsiradusį po komunistinės ideologijos kracho, ruskijos pravoslavų bažnyčia ėmė jį saugoti ir nuolat atkurti, kartu su valdžia dalyvaudama visapusiškame sąmonės valyme nuo visko, kas „kenksminga“. Nenuostabu, kad dabar atsiranda naujų ir jokiu būdu nesusijusių su ideologiškai bankrutavusia oficialia religija okultinių personažų.

Gabyševo izoliavimo „psichuškėje“ beprasmiškumą parodo tai, kad jau naujas šamanas išsiruošė į žygį. Tik turiu nuojautą, kad jei ir jam FSB pritaikys „gydymo“ metodą – atsiras trečias, ketvirtas ir pan.

Tags:

365 žodžiai – 263

Kol orai neblogi ir dienos pakenčiamo ilgio – tebekeliaujame. Šįkart savo kelionei pasirinkome Tytuvėnų kryptį.

Pirmas sustojimas – ties Betygalos neobarokine Šv. Mikalojaus bažnyčia. Apsišovėmė datuodami – iš išorės – statyta XVIII-XIX amžių sandūryje, o iš tikrųjų – 1930 m.

20190921_102718
Betygalos Šv.Mikalojaus bažnyčia

Šiluvoje aplankėme Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią, naujai įrengtą Šviesos koplytėlę, tačiau tik užmetėme akį į Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką (buvo uždaryta).

20190921_110805
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia
20190921_111406
Koplyčios viduke. Kairėje – akmuo, ant kurio apsireiškė Marija
20190921_111544
Šiluvos šventovės Šviesos koplytėlė
20190921_112459
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika

Iš Šiluvos pasukome link Lyduvėnų. Tradicinis žvilgsnis į Lyduvėnų geležinkelio tiltą ir ant šono pastatytos degtukų dėžutės stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_120512
Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
20190921_120643
Lyduvėnų geležinkelio tiltas

Kelio Kelmė-Tytuvėnai pašlaitėje, leidžiantis į Dubysos slėnį, stovi neypatingai išsiskirianti Maironių koplytėlė, kuros viduje yra akmuo su vaiko pėda. Koplytėlę matėme, akmens – nea, bo durys užrakintos. Šalia koplytėlės įrengtas toks tarsi kryžių parkelis, kiek toliau -sutvarkytas šaltinis su skaniu vandeniu. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_122624
Maironių koplytėlė
20190921_122723
Koplytėlės vidus per mikro-langelį
20190921_122959
Aplink koplytėlę

Visai netoli koplytėlės yra gražus Pagryžuvio dvaras. Matosi, kad buvo prižiūrėtas, tačiau dabar uždarytas ir nebegyvas. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_124103 Stitch
Pagryžuvio dvaro rūmai – fasadinė pusė
20190921_124327 Stitch
Pagryžuvio dvaro rūmai – nefasadinė pusė

Kadangi jau praalkome, tai pirmas žygis Tytuvėnuose buvo į piceriją „Pierro Pizzeria„, kur picas kepa tikras pagyvenęs italas, pakenčiamai kalbantis lietuviškai. Iš išorės picerija neypač, viduje irgi tokia labai jau paprasta, tačiau picos puikios. Kai dar važiuosime pro Tytuvėnus – būtinai užsuksime. Perspėjimas – dirba tik penktadieniais-sekmadieniais! Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_125922
Pierro Pizzeria
20190921_130042
Pierro dirba

Sekantis sustojimas – Tytuvėnų bernardinų vienuolynas, kuriame aplankėme Švč. Mergelės Marijos bažnyčią ir Kristaus kančios laiptų koplyčią. Paėjau dar iki Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvės padaryti fotkės. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai.

20190921_135821
Tytuvėnų Kristaus kančios laiptų koplyčia ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
20190921_135703
Kristaus kančios laiptų koplyčia
20190921_140541
Kristaus kančios laiptai
20190921_140211
Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė
20190921_135958
Visur tos debiliškos spynos, tik Tytuvėnuoxse joms pastatė spec-arką

Važiuodami pakelėje pamatėme nuorodą „Akmenės akmuo su kolytėle„. Kadangi jau buvome aptingę, tai tik privažiavome ir nufotkinome iš awtamabylio.

20190921_142849
Akmenės akmuo su koplyčia

Priešpaskutinis aplankytas objektas – kažkada buvęs puikus Burbiškių dvaras. Skausmas ir liūdesys, matant į ką pavirsta kultūrinis paveldas. Mano geresniosios pusės fotoįspūdžiai

20190921_150042
Burbiškių dvaro rūmai
20190921_150153
Burbiškių dvaro rūmų viduje

Na ir štai pasiekėme paskutinį tądien numatytą aplankyti tikslą – Žibulių (Igižių) dvarą. Vėlgi – bejėgiškumo jausmas matant, kaip griūva tikros vertybės, kai lėšos skiriamos visokiems šūdvaldovrūmiams.

20190921_153248
Žibulių (Ilgižių) dvaro rūmai

Ką gi, kelionė buvo puiki, nežiūrint to, kad visą pusdienį krapnojo, o išsipagadyjo ir atšilo tik popiet.

Aplankytų vietų žemėlapis GoogleMaps

Tags: ,

Older Posts »