Feed on
Posts
Comments

Pirma aplankyta Saremose įžymybė buvo etnografinis Koguvos kaimas. Labai įdomi, verta aplankymo vieta, nežiūrint to, kad oras tądien buvo pošlykštis. Nuostabūs kelių šimtų metų senumo namai, fantastiškai apsamanojusios tvoros, gatvės tarp tų tvorų – fotkinome su brangiausiąja smagiai. Koguvoje gimė ir gyveno estų rašytojas Juhanas Smuulas, rašęs apie šituos kraštus, dabar jo sodyboje įrengtas muziejus, tačiau ten neužėjome dėl įtempto grafiko. Apžiūrėjome jo paminklą (su prijaukintu krankliu ant peties), nusileidome iki uosto. Uoste estai ruošiasi Joninėms, kai laužas sukonstruojamas iš pusiau perpjautos senos nebenaudojamos valties, kurios pusės pastatomos stačiai, suremiamos ir apkraunamos žvejybai naudotomis kartimis. Tokio laužo liepsnos pasiekia 8m aukštį.
Kaime matosi, koks anuomet buvo sunkus estų gyvenimas. Jei vyras nebuvo žvejys, tai vykdavo uždarbiauti į žemyną, grįždamas tik žiemai. Tad moterys ten buvo o-ho-hooo, nes ant jų pečių gulė visi ūkio darbai. Vaikai (vienodai berniukai ir mergaitės) nuo mažumės augino raumenis, rinkdami iš laukų kas pavasarį išlendančius dirvos paviršiun akmenis ir iš jų kraudami plačias tvoras, ant kurių viršaus tilpdavo valtys ir malkos. Žvejyba, miežiai, daržai, karvės, avys, rankdarbiai – visa ekonomika tuomet.
Ten bevaikščiodamas prisiminiau savo senelį, kuris pavasarį irgi išeidavo iki rudens statyti namų ir dėti krosnių, sugrįždamas tik šienapjūtėn ir rugiapjūtėn – nepilni 6ha žemės, 8 vaikai…


Tags:

Na ką, pamažu pradedu dėti fotkes iš mudviejų su brangiausiąja eskapados į Saremų salas, bo giminės beigi artimieji nori išvysti, kur čia mes malėmės.
Išvažiavome nuo „Megos“ nei tai labai vėlai, nei tai labai anksti – 3:30 naktį iš penktadienio į šeštadienį. Snaudėme iki Statoil degalinės už Panevėžio, kur įlipo keli paskutiniai keliauninkai, o norintys galėjo apsitualetinti ir apsikavinti. Mudu su geresniąja puse įkalėme po kavos su dešrainiu, tai iki sekančio kavos-tualeto sustojimo ant LV-EE sienos vėlgi galėjo ramiai snūduriuoti. Jau šviesoje pasiekėme Virtsu, kur gerą pusvalandį palaukėme kelto į Muhu salą. Per tą laiką išgėrėme „Makaliaus“ užfundytą Kovo 11 proga šampaną.
Atplaukė didžiulis keltas (btw, bilietus į jį galima užsisakyti internetu, čia planuojantiems savarankiškas keliones). Suvarė transportą dviem aukštais. Keltas modernus, du salonai keleiviams, didžiulė užkandinė, daug sėdimų vietų, o sienose daug 220V elektros rozečių pasikrauti gadžetams.
Diena buvo ūkanota, drėgna, Baltijos jūroje ižas, per rūką nelabai kas tesimatė, bet kelionė tetruko nepilną pusvalandį, tai neprailgo.
Išvažiavę iš kelto, nuvažiavome į Koguvos etnologinį kaimą, bet apie jį bus jau atskiras fotoreportažas. Pakeliui Liiva kaime pravažiavome vieną iš pačių pirmųjų bažnytėlių, skirtą šv.Katerinai. tarp kitko, Saremose jai išvis skirta nemažai bažnytėlių.
Kelionė pradėjo patikti 🙂


Tags:

Bekapstydamas savo citro-archyvus, radau keisto lenktininio awto fotkę. Formulė, tačiau su ševronais ant galo. Užrašas „Total“, t.y. pastovus Citroën tepalų partneris. Vienžo, medžiaga paieškoms 😉


Paieškos davė rezultatą: inžinieriaus Maurice-Emile Pezous kūrinys M.E.P. X27.
Truputis istorijos francūziškai ir itališkai.


tumblr_omsmimdrWc1saizdko1_540

2CELLOS – Thunderstruck


AC/DC – Thunderstruck

Tags:

Besilankdydami Saremos sostinėje – Kuresarės miestelyje – aplankėme ir XIIIa. vyskupų pilį. Apie tai bus atskiras reportažas, o dabar kelios fotkės iš pilies rūsiuose įrengtos Saremos gyventojų tautinių drabužių ekspozicija. Kažkaip iš Estijos vėliavos tikiesi tokių, mhmmm, niūrokų spalvų, o gauni gana šviesią ir margą gamą, tikrai ne niūresnę, nei mūsų, lietuvių.
P.S. Šiaip nelabai domiuosi tautiniais rūbais, bet šįkart va netgi nufotkinau 😉


Tags:

Pernu durys ir langai

Praėjusį savaitgalį, per Lietuvos Neprigulimybės atkūrimo dieną mudu su brangiausiąja pasirašėme ant „Makaliaus“ organizuojamos autobusinės kelionės į Sarema salas, juolab, kad buvo 50% akcija 😉
Kelionė faina, pripyškinome >1400 fotkių (yep, pusę galima bus ramiai išmesti, bet anyway dužo). Pakolkas pirma partija – Pernu durys ir pora langų – tikrai labai gražios tos durys. Tarp kitko, jei namo savininkai apsiima renovuoti klasikines duris, paties namo renovavimą apmoka savivaldybė, tad miesto senamiestis tikrai labai gražus.



Likuses fotkes pamažu tvarkysiu ir dėsiu.

Tags:

Citrovargai

Type B tire
Type H engine
2CV engine
2CV in mud
Dyane engine
Mehari tire

Pabudome ir kelkimės

R.Paulauskas ir choras „Ąžuoliukas“ – Pabudome ir kelkimės


Kažkada jis buvo Sąjūdžio dainius. Šiandien – liūdna man, klausantis jo šnekų, ir tiek…

10 metų. Ką daryti?

Vakar sukakojo 10 metų mano tinklaraščiui Grumlino palėpė. Šiaip internetuose aš jau…ėėė… eee… nuo kokių 1996 metų, dalyvavau įvairiose diskusijų grupėse/forumuose/soctinkluose (ypač LiveJournal), bet iki standalone’o priėjau būtent prieš dešimtmetį. Keli skaičiukai įdomumo dėlai, nes aš pats niekad neseku nei to, kiek prirašiau, nei to, kiek prikomentavo, ir netgi išvis lankomumo. Tinklaraštis buvo pradėtas kaip personalinė užrašų knygelė, kad galėčiau giminei beigi artimiesiems pristatyti kelionių fotkes ir kokius nors pasamprotavimus apie ūkį, gyvenimą bei bites, tad kas jau gavosi – tas jau ir gavosi.


Penktadienį vėlai vakare užsilenkė serveris, ant kurio gyvena mano tinklaraštis, įvairios gyvenimiškos bėdos sutrukdė jo prievaizdui greit pakelti servaką, o aš va gavau progą pamąstyti garsiuoju klausimu: „Ką daryti?“ Ir čia pagalbon atėjo grupsas „Leningrad“, kurio gabale „Piteryje gerti“ 4:56 ir yra galimas atsakymas į šitą klausimą. Nors tai būtų gana drastiškas sprendimas 😉


Ateina metas, kai suvoki, kad hobiu užsiimi nebe su tokiu entuziazmu, kaip pradžioje, ir pamažu pradedi jausti, kad kažką reikia keisti, tačiau dar nežinai, kaip tie pokyčiai turėtų atrodyti. Nežadu nukalti tinklalapio suvisam (ko buvo išsigandę kai kurie kolegos dėl tokio ilgo mano tylėjimo), tiesiog jamu pertrauką. Čia kaip su mano citrofilija – kažkada buvau fanatikas, dabar gal daugiau nostalgiškas naudotojas. Dabar kažkaip iš naujo įžengiau į LEGOfilijos etapą (yep, kažkada konstravau labai daug, tik niekad nedokumentavau savo kūrybos, bo nelabai ją vertinau 😉 , nors pakolkas gal daugiau skaitau/studijuoju, negu konstruoju. Juolab, kad mano LEGO dvarelio projektas tebestovi pradėtas ir priekaištingai žvelgia į mane. Minčių daug, tik tinginystės dar daugiau 🙁
Bandysiu rašyti rečiau, bet gal prasmingiau. Anyway kelionių reportažai bus publikuojami, bo tokia tradicija. Su laiku gal kažkas dar išsirutulios įdomesnio, matysime.


IMHO didžiausią išliekamąją vertę turi mano dvarinėjimai, kur pamažu kaupiasi aplankytų Lietuvos dvarų aprašymai, ir mano fotoarchyvas Flickr’yje, kurie bus toliau palaikomi.
O pastoviai būnu Google+ (daugiausiia politinėmis temomis), nors ten gal daugiau skaitau ir biškį komentuoju.

Tags:

Jei jūs jau penktą dieną iš eilės tingite dirbti, tačiau širdyje jaučiate džiaugsmą – šiandien penktadienis.

Older Posts »