Feed on
Posts
Comments

Kolegos Gediminio prašymu peržiūrėjau savo fotoarchyvą ir radau porą paminklo Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems priekuliškiams atminti fotkių. Paminlas stovi Priekulės kapinėse, senojoje dalyje.
Trumpai apie jį iš čia:
Iš šio laikotarpio įvykių minėtina paminklo žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare statyba. Nepretenzingas, o ir nedidelės meninės vertės obeliskas iškilo 1927 m. prie kelio į Elniškes. Plokštėse buvo surašytos kritusiųjų mūšio lauke, negrįžusių iš nelaisvės bei dingusių be žinios parapijiečių pavardės.
IMGP9138
IMGP9140

Tags:

Lietuvos keliai

CAM00957

Tags:

Aukštumala

Šį savaitgalį mudu su brangiausiaja pasidarėme mikro-atostogas – nuvažiavome Žemaitijon. Planas buvo pagrybauti (ta plano dalis pilnai įvykdytra, grybai jau susūdyti žiemai), bet norėjosi ir kažko kultūringo. Tai Sakūčiuose tiesiai iš praduotuvės prie rūkyklos nusipirkome žuvies (fantastiški užėtakis, šamas ir jūros ešerys, mes ten perkame jau ilgą laiką) ir nuvažiavome prie Aukštumalos pelkės aplankyti Aukštumalos pažintinio tako.
Pilna fotogalerija Flickryje, čia trumpi komenatrai


Aukstumala
Vietą rasti gana nesunku – važiuojant iš Šilutės link Kintų plentu 4217, šalia kelio yra nuoroda, o kelio dešinėje matosi informaciniai stendai. Problema – parkingo nėra, reikia statyti awto šalikelėje, o savaitgalį ten lankytojų netrūksta.
IMGP8815


Perskaitę stende info apie pelkę, einame takeliu tarp medžių, pakeltu ant pylimo. Nors takelis pabarstytas žvyru, pats pylimas supiltas iš durpių ir einant viskas savotiškai spyruokliuoja. Pakeliui einant bus keletas info-stendų apie Aukštumalos įdomybes, rekomenduoju perskaityti.
IMGP8817


Einant takeliu, nieko labai įdomaus nėra (visi šonai apžėlę šabakštynais), o paskui takelis pereina į medinį lieptelį, kur jau atsiveria pelkės vaizdai. Palei lieptelį auga labai gražūs berželiai, šonuose matosi buvę drenažiniai grioviai, kurias sovietmečiu buvo planuojama nužudyti pelkę ją nusausinant ir paverčiant durpynu.
IMGP8821
IMGP8826
IMGP8827
IMGP8830


Medinis lieptelis atveda iki pirmojo apžvalginio bokštelio, nuo kurio matosi pelkės panorama.
IMGP8840 Stitch


Kažkada šis bokštelis buvo pažintinio tako pabaiga, o dabar takas pratęstas tokiu tarsi tilteliu, kuris padėtas ant vamzdžių nuopjovų, nes kalk nekalęs polius – pelkė juos su laiku prarys.
IMGP8924.


Naujuoju tilteliu einame link antrojo apžvalginio bokštelio, apžiūrėdami tikrai nuostabius vaizdus. Buvo puiki saulėta diena, pelkė apaugusi tokia gelsva žole ir nedidukais berželiais, kad susidarė įspūdis, kad esame kažkur savanoje, tetrūko tik žirafų ir kitokių zebrų.
IMGP8853 Stitch
Pakeliui matėsi įvairūs pelkių augemijos ir kraštovaizdžio fragmentai.
IMGP8874
IMGP8873
IMGP8879


Antrasis apžvalgos bokštelis stovi prie gražaus ežeriuko, nuo bokštelio matosi nuostabūs pelkės vaizdai.
IMGP8881
IMGP8885 Stitch
IMGP8901
IMGP8903 Stitch


Kelias atgal tais pačiais tilteliu-liepteliu-takeliu. Žmonių buvo nemažai, škias vieta įdomi. Apsilankymu mes labai patenkinti, rekomenduojame. Viskam realiai užtenka valandos.

Tags:

IMGP7144

Tags:

Vis dar LEGO-dvarelio studijų ištekliai: knyga „Les costumes du peuple polonais: suivis d’une description exacte de ses moeurs, de ses usages et de ses habitudes: ouvrage pittoresque“ (1841 m.), kurioje aprašyti ir lietuviai, ir žemaičiai.
litwini
zmudzini

Debesų ganymas

IMGP7137

Tags:

null
Vakar sudalyvavau Gintauto Ivanicko knygos „38 minučių karas ir kitos istorijos įdomybės“ pristatyme Kauno VII forte. Dauguma tų istorijų jau buvo publikuotos bloge „Istorijos baikos„, bet ne visos. Šiaip knygą tikrai rekomenduoju – istorijos pagal ją neišmoksite, bet tikrai įdomių istorijų sužinosite. Ir skaityti galima nuo bet kurios iki bet kurios vietos, bo istorijos neilgos.
Šiaip buvo liux, išsivirtualizavome mudu pagaliau, paklausiau pristatymo, gavau aftorgrafą. Vienžo, diena pasisekė.

IMGP7143

Tags:

Pilna Flickr galerija, toliau iliustruotas pasakojimas


Kaip jau minėjau įraše apie Skrundą-2, tas karinis miestelis buvo sukurtas aptarnauti sovietinius tolimojo veikimo radarus, kurie turėjo perspėti apie artėjančias NATO raketas ar lėktuvus. Šiandien daugumai lankytojų visas pagrindinis įspūdis ir yra apleisto miestelio aplankymas, o va kur tie radarai buvo – daugelis nematė ar net nežino. Juolab, kad iš tų radarų teliko apgailėtini šabakštynais baigiantys užželti likučiai. O juk kažkada ten buvo 2 veikiantys radarai Dnestr/Dnepr ir statomas Daryal-UM, įspūdingi ir efektyvūs sovietinės karinės minties produktai. Tarp kitko, teritorija buvo saugoma pastoviai dislokuoto priešlėktuvinių raketų C-125 divizijono.
Skrunda-2 general


Taigi, pirmasis radaras Skrundoje-1 (tuomet taip vadinosi miestelis) buvo pradėtas statyti 1965m. ir užbaigtas 1969m. Tai buvo Dnestr-M tipo radaras, tą užfiksavo žvalgybinis JAV palydovas 1966m..
Dnestr-M~Dnepr
Daugumai radaras – tai kažkokia besisukanti antena, kuri ekrane leidžia matyti lėktuvus arba laivus. Iš dalies tai teisinga, nes dauguma plačiai naudojamų radarų yr būtent tokios atvirai besisukančios (arba po plastikiniu gaubtu paslėptos) antenos. Tačiau tolimojo prspėjimo radarų antenos nesisuka – tai stacionarūs statiniai, stebintys tam tikrą dangaus sektorių. Tokie ir buvo Dnestr-M – pirmosios kartos sovietiniai tolimojo perspėjimo radarai. Įsivaizduokite 244 m ilgio ir 20 m aukščio pastatą dvišlaičiu stogu. Du tokie tam tikru kampu pastatyti pastatai, sujungti tarpusavyje per dviaukštį valdymo pastatą, ir sudaro Dnestr-M tipo radarą (pavyzdėlis iš Sevastopolio).
Dnepr Sevastopol
Iš kosmoso šitas radaras panašus tarsi į kažkokią gigantišką žemės ūkio fermą, tad ne veltui NATO šitiems radarams davė kodinį pavadinimą Hen House arba Vištidė. Vištidė ar ne vištidė, tačiau jie gaudė taikinius ~2500km atstumu.
Dnepr collage 1
Dnepr collage 2
1979 m. Skrundos-1 Dnestr-M radaras buvo modernizuotas į Dnepr tipo radarą.
Dabar iš šio radaro telikusios tik gelžbetonio plokščių platformos, prie kurių veda miško kelias, prie kurio stovi buusio KPP liekanos. Ant tų plaformų galima užvažiuoti (iš pradžių užvažiuojame ant šiaurinės platformos, paskui per buvusio valdymo pastato plotą užvažiuojame ant vakarinės platformos). Įspūdis – tarsi kažkoks labai trumpas aerodromas. Nežinant, kas tai – net minties apie superslaptą objektą.
IMGP8700
Tarp platformų buvęs valdymo pastatas pilnai nušluotas nuo žemės paviršiaus, likusi tik pieva su provėžomis.
IMGP8702
Platformos pradėtos ardyti, tad matosi jų statybos technologija: į sustatytas ant žemės kvadratiniu-lizdiniu būdu banketes įbetonuotos kolonos, viskas užpilta smėliu ir sutrambuota, tada ant kolonų uždėtos gelžebtoninės plokštės, ant kurių ir pastatytas radaro pastatas.
IMGP8706


Antrasis radaras Skrundoje-1 pradėtas statyti 1968 m., tai buvo Dnepr tipo radaras, ir 1970m. JAV žvalgybinis palydovas užfiksavo statybas.
Dnepr
Šis radaras buvo žemesnis (14m), tačiau efektyvesnis, tad galėjo stebėti objektus ~3000km atstumu.
Jis pastatytas toliau nuo miestelio, į jį veda gelžbetonio plokščių kelias, šalia kurio irgi yra KPP likučiai. Užvažiuojama lengvai tik ant vakarinės platformos, ant šiaurinės platformos veda net ne provėžos, o vėžė, kurioje kai kur pradeda atsirasti duobės, tad protingiau būtų nueiti ten pėsčiomis – važiuodamas ant paltformos, vos neįvažiavau dešiniu priekiniu ratu į duobę.
IMGP8716
Abu Dnepr radarai nugriauti 1999 m.


Trečiasis radaras, kuris buvo pradėtas statyti 1986 m. Skrundoje-2 (taip buvo pervadintas miestelis) buvo Daryal-UM tipo. Tai antrosios kartos tolimojo stebėjimo sovietinis radaras, kuriame imtuvas ir siųstuvas yra atskiruose pastatuose, tarp kurių ~0,5-1,5 km atstumas, siekiant išvengti trikdžių.
Daryal collage 1
Daryal collage 2
Abu pastatai milžiniški (imtuvas 18 aukštų, 52 m aukščio, 117 m ilgio), primena tokias pusiau piramides. Radaras gali stebėti futbolo kamuolio dydžio objektus ~6000 km atstumu. Savo laiku tai buvo super-ginklas, tačiau šiuo metu bėra 2 veikiantys tokio tipo radarai, Rusija stato trečios kartos tolimojo stebėjimo radarus Voronež.
Daryal collage 3
Skrundoje buvo spėta pastatyti ir įrengti tik imtuvą (pirmame etape kaip siųstuvas turėjo būti naudojamas Dnepr tipo radaras), tačiau Latvija atsisakė pratęsti Skrundos bazės nuomos sutartį su Rusija, tad 1995.08.05 Daryal-UM radaras buvo susprogdintas (tam užteko 360 kg sprogmenų ir 12 s veiksmo). Apie jo dydį sako tai, kad po to buvo išvežta 435000 t nuolaužų (iš jų 14000 t metalo).
Daryal collage 4


Jei su Dnepr tipo radarų paieška nebuvo katastrofiškų problėmų, tai su Daryal-UM radaru problemų atsirado. Dar latvis gidas man minėjo, kad tą vietą reikia žinoti, nes nieko įsimenančio ten nėra. Nu ką – išstudijavęs ant greičio“ informaciją, buvau įsitikinęs, kad Daryal-UM radaras pastaytas pagal savo klasikinę schemą: siųstuvas dešinėje, imtuvas kairėje pusėje. Tai ir nuvažiavau į numanomo imtuvo vietą forktinti. Paskui gi ramioje aplinkoje pradėjau studijuoti senas Skrundos-2 fotkes ir vis labiau aiškėjo, kad čia siųstuvas ir imtuvas sukeisti vietomis. Galų gale pasidariau šiokias-tokias fotoprojekcijas ir jooo, imtuvas nukrito į savo vietą.
Daryal paieska
Tai dabar galima identifikuoti ir numatomą siųstuvo vietą.
Daryal-UM
Praktinis vietovės apžiūrėjimas buvo paprastas – prasibrauti pro šabakštynus, užaugusius buvusio radaro vietoje.
IMGP8733 Stitch
Prasibrovus, pavyko rasti buvusios aikštelės fragmentą.
IMGP8737
Kitkas sparčiai užauga jaunuolynu, tačiau dar esančioje laukymėje mėtosi betono gabali ir gelžgaliai.
IMGP8753
Dar 10 metų – ir psio, pėdsakų nebeliks.
Dabar gi apie numanomą siųstuvo vietą. Irgi jaunuolynas, jokių civilizacijos pėdsakų, išskyrus betoninį kelią tarp siųstuvo ir imtuvo.
IMGP8687
Vienas dalykas – miške netoli numanomos siųstuvo vietos stovi du pastatai, turiu įtarimą, kad tai buvo rezervinės alektrinės.
IMGP8783
IMGP8787

Tags:

Flickr galerija, toliau trumpi komentarai.


Dar vienas įdomus mūs aplankytas objektas – Riežupės smėlio urvai. Juos rasti nesunku – Kuldigoje, važiuojant nuo Rygos pusės, yra kelio rdyklė į „Riežupes smilšu alas“, ten ir sukame. Visąlaik pagrindiniu keliu, iš pradžių asfaltas, po to žvykerlis.
Pagaliau dešineje parkingėlis, info-lenta, tualetas ir matosi takas į mišką.
Perspėjimas 1: pasiimkite prožektorių, jei turite – jausitės saugesni, nei su žvake 😉
Perspėjimas 2: jei turite klaustrofobiją ar šiaip nesate garantuotas, ar pakenčiate LABAI suspaustą erdvę – nerizikuokite!
Einame tuo miško taku ~500m, pakeliui sutinkame mažeikškį, žvalgomės aplinkui, kol prieiname būdelę, kurioje už 6EUR apsibilietuojame.
IMGP8654
IMGP8657
IMGP8659


Nuo būdelės laipteliais nusielidžiame prie įėjimo į urvus ir laukiame, ko susirinks grupė – urvai, nors atrodo paprastai, yra gana klaidūs, tad lankomės tik su gidu.
IMGP8660
2016-08-15 11-41-33_0002


Atvykęs gidas padalina po žvakę kas antram lankytojui – eisime žąsele – ir lendame į urvus. Urvų ilgis ~2000m, iš jų aplankomi ~500m. Plotis ir aukštis įvairus, aš kai kur pečiais ir galva prasiplatinau kelią 😉 Pakeliui aplankome meilės, tikėjimo ir vilties sales, bet ką ten darome – nespoilinsiu 😉
IMGP8665
IMGP8686


Įdomybės: urvuose žiemoja šikšnosparniai, vienoje iš olų pakabinta iškamša. Vasarą jų teoriškai ten neturėtų būti, bet pora buvo, tai viena silpnesių nervų lankytoja apturėjo įspūdžių.
IMGP8668
IMGP8674


Kita įdomybė – dėl pastovaus klimato, temperatūros ir drėgmės nuskintos gėlės ten nevysta iki 2-3 mėn.
IMGP8667

Tags:

Older Posts »