Nežiūrint šv.Karantino, savaitė dirbant nuotoliniu būdu prabėga taip pat greitai, kaip ir darbe. Kai turi ką veikti – laikas netįsta it snarglys. Juolab, kad ir po darbo valandų yra ką veikti ir aš čia gerai užsikabliavau, tiek ieškodamas savo jau įtrauktų iš įvairių šaltinių į duomenų bazę dvarų 1923 m. surašymo duomenyse, tiek ieškodamas tame surašyme nurodytų dvarų savo duomenų bazėje. Nes skirtumas yra ir kai kada tenka atlikti beveik detektyvo darbą.
O šiaip tai ko pasiilgstame mudu su brangiausiąja – normalaus gyvo pabendravimo su draugais, keliaujant po Lietuvą. Deja, čia reikia laikytis principo – „Saugokis pats – ir Dievas padės saugotis!“ Taip kad laukiame viruso grėsmės susilpnėjimo ir karantino atšaukimo. Aišku, yra suvokimas, kad kurį laiką būsime apriboti kelionėmis Lietuvos viduje – kaimynai nelabai degs noru įsileisti galimus viruso nešiotojus. Nors tai mums ne problema – turint noro ir įdėjus šiek tiek pastangų, nesunku susidėlioti įdomų maršrutą.
Taip kad laukiame ir tikimės 🙂
Jooo, Dievulis taivisada padeda, o jei kas- tai veryga tikrai gelbės…:(
Kai Hitlerygai galvoje tik noras pasirodyti – rezultatai labai jau vidutiniški gaunasi. Na bet yra taip, kaip yra, ir mums tenka priimti tą koronę.