Search

Grumlino palėpė

Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali

Tag

Slade

Labiausiai kalėdinė daina

Man asmeniškai
Slade – Merry Xmas Everybody

Muzika rytojaus rytui…

…kuri mane užkabino šįvakar, beruošiant savaitnį įrašą apie muziką 😉 Bet čia tik tiems, kam per 40 😉

Slade – Cum On Feel The Noize

Continue Reading →

Prabudome ir kelkimės!

Kadangi gavau pylos už pernelyg ramius įrašus, skirtus tautos prabudinimui, tai šįryt kažkas biškį jėgiškesnio 😉 Man asmeniškai šis gabalas – viena iš geriausių kelio dainų, nuo kurių norisi važiuoti ir važiuoti…

Slade – Far Far Away

Birželio 15 prieš NN metų

2009: Šiandien prieš 60 metų
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1951 – Steve Walsh, American singer (Kansas)

Ką ir besakytum, man Kansas yra vieno gabalo – Dust In The Wind – grupė. Nors prikūrė dar daug daug kitko.
Pabandome kitą jų vieną geriausių gabalų – Kansas – Carry On Wayward Son (neduoda embed’inti 🙁 )

Na bet aš vistiek grįžtu prie senulio-gerulio 😉

Kansas – Dust In The Wind

Continue Reading →

Besiklausant Slade „Merry Christmas Everybody“ ir bemintyjant

Taip, taip, man ši daina geriausiai perteikia Kalėdines nuotaikas. Gal todėl, kad mano tėvai buvo laisvamaniai ir namuose apie religiją nebuvo net kalbama. Tad užaugau švęsdamas Naujuosius Metus, o Kalėdos mano gyvenime atsirado labai jau vėlai 😉 Nepergyvenkit, vaikystė tikrai nebuvo sunki, mediniais žaislais nežaidžiau. Tad man ši šventė netapo, kaip kad dabar agituojama per visus mass-media galus, „rimties ir susikaupimo švente“, arba dar viena proga pademonstruoti paniurusius lietuvių veidus, apmąstant, kad gi pagaliau bus galima išlenkti taurelę, užkandant apeigine silkute.
Taigi, man šita šventė yra šventė, o ne pakasynos. Nes tai yra gimtadienis žydų berniuko, kurio sukurtas mokymas iš esmės sukrėtė ir apvertė visą pasaulį. Nusiraminkit, karingieji ateistai, ir nepulkit įrodinėti, kad Jėzaus nebuvo. Jei KAŽKO nėra – tai kam aršiai įrodinėti to KAŽKO nebuvimą. Čia prisiminiau ateistinę propagandą, kurią mums pūtė į galveles sovietmečiu. VISIukuose turėjome netgi ateizmo lekcijas, dėstė tokia jaunutė simpatiška dėstytoja, ką tik baigusi universitetą Maskvoje (vargšė, kaip mes ją terorizavome klausimais…). Per paskutinę konsultaciją prieš įskaitą ar egzaminą aš jos paklausiau, o kuriam galui taip aršiai įrodinėti, jog kažko nėra, jei to nėra. Gal užtenka tiesiog nesukti sau galvos? Ji susimąstė, kažką bandė aiškinti, bet neįtaigiai. Penketą (penkių balų sistenoje) man parašė neklausinėjusi 😀
Taigi, grįžkim prie Jėzaus iš Nazareto. Sutarkim, kad jis buvo. Visos kitos detalės apie jo darytus stebuklus ar prisikėlimą iš numirusių lai lieka už diskusijos borto, ne apie tą ši daina. O ji apie tai, ką kartais gali vienas žmogus, kuris sugeba savo mokymu įkvėpti dešimtis savo klausytojų, jie perteikia tai šimtams, vėliau tūkstančiams ir milijonams. Tai nuvilnija kaip banga, ir mes turime religiją. Nebe judaizmo ereziją, kaip buvo iš pat pradžių, nebe žydų-krikščionių sektą, kaip buvo dar Jėzui gyvam esant, o PASAULINĘ religiją. Šis fenomenas yra stulbinantis ir sunkiai suvokiamas, nežiūrint daugybės studijų. Ir keista tai, kad jis pasikartojo dar du kartus: kai beraščio piemens tūlo Mohamedo pusiau eilėraščiai, pusiau kliedesiai pavirto Koranu, apsprendusio kone trečdalio tuomet žinomo pasaulio kelią, ir kai tinginys turtingos žmonos vyras pabėgo ieškoti ramybės, kad taptų Buda ir vėlgi nuvestų paskui save dar trečdalį pasaulio.
Yra dalykai, kurie ĮVYKSTA. Mažai kas pastebi juos, kai jie vyksta, nes visa tai yra kažkur toli, ne šalia. Ir staiga vieną dieną išdygsta gigantas, kuris pakeičia pasaulį taip, kad tai iš esmės naujas pasaulis. Ne materialusis, bet dvasinis. Tai va, kažkada padarė berniukas, kurio 2009 gimtadienį švenčiame šįvakar. Pagalvokime, o gal šįvakar gimė dar vienas panašus berniukas?

Džynglbelz, džynglbelz…

Na va, prekybcentriuose vėl pasijuto artėjančios Kiaulėdos – paleisti non-stop džynglbelzai. Man tas nesustojantis sirupinis garsas asocijuojasi su pagrindiniu prekybcentriu lozungu „kratykit pinigines, kinietiškų šūdprekių užvežėm!“ Tfu, blemba!

O aš per Kalėdas klausausi kiek kitokio triukšmo 😉

Slade – Merry Christmas Everybody

Slade – Merry Christmas Everybody

Tarp prieš Kalėdas prekybcentriuose barškančių džinglbelzų ir lastchristmasų nesigirdi (laimei!) seno gero Slade gabalo „Merry Christmas Everybody“, kuris man labiausiai atspindi Kalėdų dvasią – veržlūs, energingi, tipiškai sleidiškai kimus Noddy Holder’io balsas – visa tai tikrai VEŽA!

Ko gero, Slade yra viena iš mano mėgstamiausių amžiaus neturinčių grupių, kurią klausau, hmmm, gal nuo kokių 1973ųjų. Su jais turiu tik vieną problemą – jei klausausi jų vairuodamas vienas, garsą suku beveik iki viršaus ir gazo pedalas eina dugnan… 😉 Ypač ta problema pasireiškia su „Far, far away“ 😀 Jų muziką reikia gerti į save. Nors tai ir viso labo glam-rock’as. Bet senas ir geras.

Slade – Cum on feel the noise

Tai yra MUZIKA!

Toliau – tekstas
Continue Reading →

Proudly powered by WordPress | Theme: Baskerville by Anders Noren.

Up ↑