Feed on
Posts
Comments

Taip, taip, man ši daina geriausiai perteikia Kalėdines nuotaikas. Gal todėl, kad mano tėvai buvo laisvamaniai ir namuose apie religiją nebuvo net kalbama. Tad užaugau švęsdamas Naujuosius Metus, o Kalėdos mano gyvenime atsirado labai jau vėlai 😉 Nepergyvenkit, vaikystė tikrai nebuvo sunki, mediniais žaislais nežaidžiau. Tad man ši šventė netapo, kaip kad dabar agituojama per visus mass-media galus, „rimties ir susikaupimo švente“, arba dar viena proga pademonstruoti paniurusius lietuvių veidus, apmąstant, kad gi pagaliau bus galima išlenkti taurelę, užkandant apeigine silkute.
Taigi, man šita šventė yra šventė, o ne pakasynos. Nes tai yra gimtadienis žydų berniuko, kurio sukurtas mokymas iš esmės sukrėtė ir apvertė visą pasaulį. Nusiraminkit, karingieji ateistai, ir nepulkit įrodinėti, kad Jėzaus nebuvo. Jei KAŽKO nėra – tai kam aršiai įrodinėti to KAŽKO nebuvimą. Čia prisiminiau ateistinę propagandą, kurią mums pūtė į galveles sovietmečiu. VISIukuose turėjome netgi ateizmo lekcijas, dėstė tokia jaunutė simpatiška dėstytoja, ką tik baigusi universitetą Maskvoje (vargšė, kaip mes ją terorizavome klausimais…). Per paskutinę konsultaciją prieš įskaitą ar egzaminą aš jos paklausiau, o kuriam galui taip aršiai įrodinėti, jog kažko nėra, jei to nėra. Gal užtenka tiesiog nesukti sau galvos? Ji susimąstė, kažką bandė aiškinti, bet neįtaigiai. Penketą (penkių balų sistenoje) man parašė neklausinėjusi 😀
Taigi, grįžkim prie Jėzaus iš Nazareto. Sutarkim, kad jis buvo. Visos kitos detalės apie jo darytus stebuklus ar prisikėlimą iš numirusių lai lieka už diskusijos borto, ne apie tą ši daina. O ji apie tai, ką kartais gali vienas žmogus, kuris sugeba savo mokymu įkvėpti dešimtis savo klausytojų, jie perteikia tai šimtams, vėliau tūkstančiams ir milijonams. Tai nuvilnija kaip banga, ir mes turime religiją. Nebe judaizmo ereziją, kaip buvo iš pat pradžių, nebe žydų-krikščionių sektą, kaip buvo dar Jėzui gyvam esant, o PASAULINĘ religiją. Šis fenomenas yra stulbinantis ir sunkiai suvokiamas, nežiūrint daugybės studijų. Ir keista tai, kad jis pasikartojo dar du kartus: kai beraščio piemens tūlo Mohamedo pusiau eilėraščiai, pusiau kliedesiai pavirto Koranu, apsprendusio kone trečdalio tuomet žinomo pasaulio kelią, ir kai tinginys turtingos žmonos vyras pabėgo ieškoti ramybės, kad taptų Buda ir vėlgi nuvestų paskui save dar trečdalį pasaulio.
Yra dalykai, kurie ĮVYKSTA. Mažai kas pastebi juos, kai jie vyksta, nes visa tai yra kažkur toli, ne šalia. Ir staiga vieną dieną išdygsta gigantas, kuris pakeičia pasaulį taip, kad tai iš esmės naujas pasaulis. Ne materialusis, bet dvasinis. Tai va, kažkada padarė berniukas, kurio 2009 gimtadienį švenčiame šįvakar. Pagalvokime, o gal šįvakar gimė dar vienas panašus berniukas?

2 Responses to “Besiklausant Slade „Merry Christmas Everybody“ ir bemintyjant”

  1. arvydas parašė:

    ale labai idomios tamstos mintys 🙂 neprailgo ilgos rasliavos.. as irgi panasios nuomones, kad zmones patys sukuria sau tikejima ir tik zmoniu beribe fantazija sutveria tiek daug ivairiu dievu. nors tenka toleruoti ateistams tikincius ir atvirksciai..

  2. grumlinas parašė:

    Na, savižudžiai, pasiryžę skaityti mano blog’ą, turi būti pasiruošę ilgiems pafilosofavimams 😉
    O dėl religijų – kiekvienas turi teisę į savo tikėjimą. Tol, kol tas tikėjimas nevirsta noru, kad ir kiti įtikėtų.