Feed on
Posts
Comments

2011: Šiandien prieš 77 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1954 – Nancy Wilson, American guitarist, singer and actress (Heart)

Pavargau nuo libijų, japonijų, cunamių ir kitokių atomų. Padarykite man gražumą!(c)

Heart – Alone


2009: Šiandien prieš 77 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1932 – … Nėra Wikipedijoje, kuri žino (na beveik) viską informacijos, kas gi nutikiko svarbaus Citroen automobilių markės mėgėjams tą dieną. O 1932-03-16 Hong-Konge nuo plaučių uždegimo mirė Georges-Marie Haardt, ilgametis André Citroën draugas ir Citroën generalinis direktorius. Jei ne jo mirtis – prieškarinės (o ir pokarinės) Prancūzijos automobilizmo istorija, ko gero būtų pasisukusi kitaip.

Taigi, Georges-Marie Haardt (1884-1932). Apie jį Wikipedijoje teparašytos kelios šykščios eilutės, tad norint sužinoti kažką daugiau – reikia nerti gilyn į Intyrnetą.
Pradžiai: oficiali informacija.
Georges-Marie Haardt (1884-1932) buvo prekybos vadybininkas, o paskui Citroën generalinis direktorius dvidešimt metų ir artimas André Citroën draugas.
Gimęs Neapolyje 1884aisiais belgų šeimoje, persikėlė į Prancūziją 1914. Dvidešimt metų jis išdirbo Citroën firmoje, pradžioje prekybos vadybininku, paskui generaliniu direktoriumi. Buvo paskirtas trijų Citroën pervažiavimų vadovu, pradžioje per Saharą, paskui Afriką (Juodasis pervažiavimas – Croisière noire), paskui Aziją (Geltonasis pervažiavimas – Croisière jaune). Paskutinio pravažiavimo metu susirgęs plaučių uždegimu, grįždamas namo, mirė Hong-Konge 1930-03-16.


Ir tai viskas, ką mes žinome apie jį. O tai buvo, tsakant, vyras su kewšais, nebijojęs rizikuoti netgi savo galva, kad tik įrodyti Citroën automobilių privalumus. Kartu su buvusiu karininku Louis Audouin-Dubreuil (tarnavusio kupranugarių daliniuose) jiedu sugebėjo suorganizuoti žygius, kokių vėliau niekas nesugebėjo pakartoti.
1923 Pusvikšriai tampa pirmais automobiliais, perkirtusiais Sacharą 1922ųjų gruodį – 1923ųjų vasarį. Ekspedicija, vadovaujama Haardt ir Audouin-Dubreuil, užbaigia Trans-Sahara kelionę iš Algiers į Timbuktu.
1925 – Haardt ir Audouin-Dubreuil pradeda savo antrą ekspediciją, pavadintą Croisière Noire („Juodąjį pervažiavimą“). 1924ųjų spalį – 1925ųjų liepą Citroën Centrinės Afrikos ekspedicijos šešiolika vyrų ir aštuoni pusvikšriai nuvažiuoja nuo Colomb-Béchar į Tananarivo. Ši 20.000km ilgio kelionė atlikta mokslo tikslais.
1932 – Tarp 1931 balandžio ir 1932 sausio Haardt ir Audouin-Dubreuil pradeda trečią didžiąją ekspediciją – Croisière Jaune („Geltonasis pervažiavimas“). Keturiasdešimt žmonių ir 14 pusvikšrių įveikia 12.000 kilometrų nuo Beiruto iki Pekino per Himalajus, Gobio dykumą ir Kiniją, kuri draskoma revoliucijos spazmų. Jų grupė kelis mėnesius buvo įkalinta vieno iš suskaldytą Kiniją valdžiusių karinių vadukų.
Šitie žygdarbiai buvo įamžinti Prancūzijos karo muziejuje, kuris yra Invalidų rūmuose. Pora senų-senų kadrų iš ten: 1 ir 2

Kodėl aš savo pranešimo pradžioje parašiau, kad jei jis nebūtų miręs, Prancūzijos automobilizmo istorija, ko gero, būtų kitokia. Todėl, kad jis buvo vienas iš nedaugelio žmonių, kurių nuomonės klausėsi ir į ją atsižvelgdavo André Citroën. Haardt’as nekart padėjo Citroën nedaryti avantiūristinių žingsnių. Deja, po Haardt’o mirties neliko žmogaus, kuris būtų privertęs André žymiai atsargiau ir atsakingiau kurti ir paleisti serijon Traction Avant. Deja, būtent finansinės problemos susijusios su Traction Avant paleidimu į seriją plius nepakeliami garantinių remontų kaštai (pirmosios „granatos“ laikydavo tik 5000km, paskui jas keisdavo kaip garantines), užsmaugė Citroën ir privertė firmą bankrutuoti. O tada didžiausias kreditorius Michelin, elgdamasis sąmokslininkiškai, nušalino André Citroën nuo firmos valdymo ir perėmė Citroën į savo rankas. Prasidėjo Citroën istorija be Citroën, nes pats André, („nuo nervų“) susirgęs žarnyno vėžiu, greit mirė. Būtų Haardt’as gyvas – galbūt jam būtų pavykę Traction’ą paleisti į gyvenimą žymiai labiau paruoštą… Netgi Citroën bankroto atveju, ko gero Haardt’as su André būtų sugebėję atkurti savo imperiją kitoje vieto0je, ko taip bijojo Michelin sąmokslininkai.

Jei susidomėjote, kuo tarpukariu važinėjo tikri vyrai – tai šiek tiek apie pusvikšrius.

Šiek tiek iš Parodos, skirta Juodajam pervažiavimui

5 Responses to “Kovo 16 prieš NN metų”

  1. walentina parašė:

    🙂 Ne viska zino Wiki 🙂 O ka ir zino, ne visada teisingai pasako 🙂

  2. cgedas parašė:

    Bet juk niekada negali žinot, kas būtų, jeigu…

  3. grumlinas parašė:

    -› walentina – na taip, Wiki šia tema nežino beveik nieko 🙁

    -› cgedas – yep, visa tai tėra mano asmeninė spekuliacja, bet žinant kai kurias asmenines Andre savybes (vantiūristas ir azartinis lošėjas) situacija su Traction Avant buvo beveik užprogramuota – vistik pirmąkart pasaulyje įdiegti į MASINĘ gamybą priekiu varomą awto reikėjo daugiau testavimo ir atsargumo, ko ir pritrūko Andre. Iš kitos pusės – tai buvo perversmas masinėje gamyboje, Citroeną ilgam pastatęs automobilių gamintojų avangarde, kur jis dar kartą sudrebino pasaulį su DS (kai kurie DSe realizuoti sprendimai po 40 metų visokių jajonų ir fokiečių pristatomi kaip jų paskutiniai technlogijos laimėjimai 😀 ).

  4. scania parašė:

    Michelin laimėjo – pasaulis pralošė.

  5. grumlinas parašė:

    Na, sakyčiau 50:50. Michelin uždarė tik patį avantiūristiškiausią iš TA projektų 22CV su 8 cilindrų motoru, o Lefebvre inžinieriai toliau galėjo „ištvirkauti“ tam tikruose finansiniuose Boulanger nustatytuose rėmuose. Iš to gimė 2CV, DS, SM, CX 😉 Deja, būtent inžinieriai ir pražudė antrąjį kartą Citroen, kai jį perpirko Peugeot vyrukai ledinėmis akimis ir besaikiu pinigų troškuliu širdyse (jei jas turėjo).