B2 Autochenille Adolphe Kégresse buvo prancūzų inžinierius, kuris prieš Pirmą pasaulinį karą įkūrė Rusijos caro Nikolajaus II Imperatoriškąjį garažą ir jam vadovavo 1909-1917. Kadangi tuometinė Rusija „pasižymėjo“ ypač blogais keliais ir ypač žiemą, Kegresse sukūrė guminių pusvikšrių sistemą, kurią buvo galima pritaisyti prie įprastinių automobilių, tuo juos pritaikant civilinėms ir karinėms reikmėms ten, kur nėra kelių. Po Pirmojo pasaulinio karo jis pradėjo bendradarbiauti su Citroën ir kartu su Jacques Hinstin (iš ‘Hinstin Freres Citroën & Cie’) sukūrė sistemą, iš pradžių pritaikytą Type A ir Type B automobiliams, o vėliau žymiai patobulintą serijai C4/C6.
Siekiant išgarsinti sistemą, buvo atlikti keli labai įspūdingi ir dramatiški transkontinentiniai žygiai. Viena iš labiausiai žinomų yra 1922ųjų Trans-Sahara ekspedicija į Timbuktu, bet kitos buvo dar  įspūdingesnės – 1924ųjų ‘La Croisiere Noire’ („Juodasis pervažiavimas“) – Afrikos pervažiavimas ių šiaurės į pietus, ir 1931ųjų ‘La Croisiere Jaune’ („Geltonasis pervažiavimas“), prasidėjęs Beirute (Libanas) ir toliau vykęs Marco Polo keliu išilgai Šilko kelio į Pekiną (Kinija). Dar viena kelionė, dabar jau mažai težinoma, yra ‘La Croisière Blanche’ („Subarktinis pravažiavimas“), kai 1934aisais, vadovaujant Bedaux, buvo pravažiuota Britų Kolumbija.

Autochenille evoliucija 1921
Iš standartinių Type A ir B2 pradėti gaminti pusvikšriai, aprūpinti Citroën-Kégresse-Hinstin važiuoklėmis. Juose įrengti B2 1452cc varikliai (20AG/2100apm), 3 bėgių pavarų dėžės ir dvigubos užpakalinės vikšrinės važiuoklės. Gaminami trys modeliai: „sniego“ (labai sėkmingas modelis), „be kelių“ ir „tolimų atstumų“. Iš viso pagaminti 1.134 pusvikšriai. Tai pirmieji automobiliai, pervažiavę Sacharą, o taip pat atlikę Croisière Noire („Juodąjį pervažiavimą“) per Afriką.
‘Croisiere Noire’ auto charakteristikos: 3 vietos, kuro bakas+rezervas 300ltr, vandens bakas 60ltr, greitis 25km/val, ilgis su prikabinimo kabliu 3890mm, kėbulo plotis 1260mm, plotis su vikšrais 1365mm, kėbulo aukštis be krovinio 1650mm, „apytikslis“ ilgis su priekaba 5900mm, priekinė vėžė 1200mm, užpakalinė vėžė 1215mm, bazė 3030mm, vikšrų bazė 1300mm, padangos Michelin 730×130, vikšro plotis 150mm

1931
C4F (1628cc variklis, 30AG/3000apm) ir C6F (2442cc variklis,  45AG/3000apm) panaudoti kaip bazė pusvikšriams, kurie dalyvavo ekspedicijoje Croisière Jaune („Geltonasis pervažiavimas“). Juose įrengtos Kegresse-Hinstin važiuoklės, duraliuminio kėbulai ir brezentiniai tentai. Varikliai ant ant keturių guminių pagalvių, 3 bėgių pavarų dėžės.

Citroën-Kegresse pusvikšriai buvo gaminami Citroën Levalllois gamykloje šiauriniuose Paryžiaus priemiesčiuose. Po to, kai Automobiles Citroën pradėjo valdyti Michelin šėima, pusvikšrių gamyba buvo perduota firmai Unic, kuri toliau savarankiškai kūrė ir originalius modelius (apie pastaruosius planuoju parengti atskirą įrašą).


Rolls-Royce su Kegresse važiuokle/1917 Rusija
Austin-Kegresse šarvuotis/1919 Rusija

1921 B2
1923 B2 demonstracija Australijoje
B2 ( 4-cilindrų, 1.500 cm3 variklis, Danijos kariuomenės bandymai 1923/24)
1924 metų pusvikšrio patento brėžinys
B2 Lenkijos kariuomenėje

1924/25 Croisière Noire B2 pusvikšriai

1927 P7 su patobulinta vikšrine važiuokle (gamintas iki 1930ųjų)
1932 P7(?) (4 cilindrų variklis, ilgis 4.27m, plotis 1.70m, svoris 2.500kg, važiavimo nuotolis 150km), Danijos kariuomenės bandymai

P14 vilkikas Lenkijos kariuomenėje

P15 sunkvežimis – 1934 Robert Byrd Antarktikos ekspedicija (smulkiau galima pasiskaityti čia – prancūziškai)

1923 M23 šarvuočio prototipas 1923 M23 šarvuotis Auto-mitrailleuse de combat (Citroën-Kegresse AMC M23)

1928 M28 šarvuotis Auto-mitrailleuse de combat (Schneider-Kegresse AMC M28)

1929 P16 šarvuotis Auto-mitrailleuse de combat (Panhard-Schneider-Kegresse AMC M29)

P17 Lenkijos kariuomenėje (telefono tiesimo mašina)
P17 ar P19 Lenkijos kariuomenėje
P17

1931/32 Croisière Jaune P17 ir P19 pusvikšriai
1931/32 Croisière Jaune AC6 F pusvikšriai
70ame dešimtmetyje specialiai atkurtas TV serialui „La cloche Thibethaine“ AC6 F

1933 P19
Įvairūs P17 ir P19

1934 Charles Bedaux Subarktinės ekspedicijos pusvikšris

Malis Folklendai Islandija Nigeris Citroën-Kegresse Autochenille pašto ženkluose

Unic pusvikšriai (apie pastaruosius planuojamas atskiras įrašas)
Categories: autocitrokaryba

5 Comments

Lapinas · 2010/01/16 at 16:36

Oho kokie monstrai 😀

scania · 2010/01/16 at 17:27

Kartais oi kaip nemaišytų vikšrai 😉
Beje, vikšriniai aparatai (tarkim, su torsionine nepriklausoma pakaba) važiuoja minkščiau už hidrocitroenus 😉

grumlinas · 2010/01/17 at 01:00

-> Lapinas – pusvikšriai – mano sena meilė 😉 turiu planų apie juos ciklč šrašų padaryti, kai laiko kiek atsiras

-> scania – nzn, neteko praktiškai su tuo susidurti

Lapinas · 2010/01/17 at 01:09

-> Grumlinai, lauksiu 🙂

Kovo 16 prieš NN metų | Grumlino palėpė · 2011/03/16 at 08:57

[…] Jei susidomėjote, kuo tarpukariu važinėjo tikri vyrai – tai šiek tiek apie pusvikšrius. […]

Comments are closed.

Related Posts

auto

Sakydamas „Reno“, visuomet turiu galvoje…

…“gavno“. Priežastis – Renault yra sąžinės neturintys plagiatoriai, savo laiku pavogę iš Citroen aibę idėjų, kurdami savo Renault 4CV. Kitas jų „žygdarbis“ – iš Citroen pavogta ir užpatentuota stogo ir durų rėmų suvirinimo technologija (Citroen Read more…

citro

Šeštadienio Citro-ilgakojės

Kadangi praėjusį savaitgalį turėjau svarbalų, tai Citro-tema nebuvo išvystyta. Ką gi, senokai matėme Citro-ilgakojes miargynaz, tai laikas naujai jų partijai 🙂 Šįkart jos greta/ant/viduje DSų.

citro

Amazonė

Antras mano turėtas Citroën’as buvo ribota serija (2000 vnt.) išleistas modelis CitroënXantia Prestige, spalva žalia Amazonie métallisé, todėl ir gavo Amazonės vardą. Detaliau apie šį modelį – prancūziškai, o ir rekomenduoju visą ribotų serijų modelių Read more…