Search

Grumlino palėpė

Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali

Category

karyba

365 žodžiai – 183

Po gerą naujieną ne kas dieną, bet kartkartėm tas nutinka – užsidegė ruskių povandeninis giliavandenis aparatas АС-12. Šiaip pas ruskius kas nors amžinai dega, sprogsta, tvinsta, krenta, skęsta, bo ta teritorija kuo toliau, tuo labiau praranda civilizacijos požymius, bet šitas atvejis ypatingas.

Giliavandenis titano aparatas АС-12 (dar vadinamas „Лошарик „) buvo sukurtas dar TSRSe 80aisiais ir gilioje paslaptyje nuleistas į vandenį 1995.08.26. Iš esmės tai giliavandenė stotis, galinti funkcionuoti 6 km gylyje, kur jos nepasieks joks šiuolaikinis ginklas. Neginkluotas, tačiau turi manipuliatorių, telegreiferį (kaušą su telekamera), dragą (uolienų paėmimo įrenginį) ir hidrostatinį vamzdelį. Taikūs įrankiai, labai tinkami nutraukti povandeninius kabelius, o be ryšio šiais laikais tikrai ne kas. Kita funkcija – prisijungti prie povandeninių ryšio kabelių ir nusiurbti iš jų informaciją. Ekipažas – 25 karininkai, o tai kad tarp 14 žuvusių buvo 7 pirmo rango kapitonai (aka pulkininkai) ir 2 ruskijos cherojai rodo, jog ten tikrai ne šiaip sau Yellow Submarine.

Tarp kitko, tolimesniais atstumais stotį gabena 2002 m. specialiai perdarytas atominis povadeninis laivas БС-136 „Оренбург“, kuris kartu su analogišku laivu БС-64 „Подмосковье“ įeina į 29-os atskiros povandeninių laivų brigados sudėtį.

Visa laimė, kad (bent jau kol kas) branduolinio užkrėtimo nėra.

365 žodžiai – 87

Pasidedu informacijai

Geležinis sovietų kumštis

1941 birželį RKKA turėjo didžiulę šarvuočių armadą:

20.973 tankus:
134 КВ-2
505 КВ-1
1.225 Т-34
59 Т-35
481 Т-28
4.563 БТ-7
1.688 БТ-5
594 БТ-2
9.998 Т-26
132 Т-40
1.129 Т-38
2.270 Т-37А
1 СМК
1 Т-29-5
1 Т-29-4
4 Т-46-1
1 ПТ-1А
1 Су-14-бр
1 Су-14-1
1 Су-100Y
6 Fiat.3000B
6 Vickers-Carden-Lloyd Mk.II b Mod.37
44 Vickers-Carden-Lloyd Mk.IIa Mod.33/36
1 Vickers-Carden-Lloyd Mk.VIb Mod.28
6 TKS
24 Renault FT.17

5.286 šarvuotus automobilius:
428 ФАИ
1.424 Ба-20
25 Д-8
20 Д-12
10 Д-13
1 ПБ-2
1 ПБ-4
193 Ба-27
2 Ба-9Р
79 Ба-И
143 Ба-3
243 Ба-6
2.676 Ба-10
15 Ба-11Р
6 Landsverk Las.181
1 Landsverk Las.180
9 Crossley M.29Е
3 Crossley M.28Е
6 Austin/Ford.8V81
1 Fiat S.55

Labai karingi ducyviai

Šiaip Citreon 2CV aka „bjaurusis ančiukas“ labai taikingas automobiliukas, tačiau ir jis buvo pritakomas (ir pritaikytas) karybai.
Radau fotkę su perdarytu 2CV, ant kurio užrioglintas sunkusis kulkosvydis MG 151/20. Atrodo įdomiai. Paieškojau dar fotkių, šiaip pagūglinau. Pasirodo, buvo kuriamas kaip lengvo ginkluoto džipo, skirto prancūzų parašiutininkams, alternatyva, bandomi variantai su sunkiuoju kulkosvydžiu ir 57 mm beatotrankiu pabvūklu. Deja, vibracijos buvo tokios, kad apie taiklumą nėjo kalba, tad projekto atsiakyta.
2CV+MK
2CV+MK1


2CV+BPB
2CV+BPB2


Analogišką technikos šedevrą bandė kurti ir britai.
Citroen_2CV_Front_Drive_Anti_Tank_pic1
Citroen_2CV_Front_Drive_Anti_Tank_pic4


Tačiau britų jūrų pėstininkai greit apsiribojo karių pervežimu: kadangi standartinis Landroveris netilpo į britų jūrų pėstininkų sraigtasparnį, 2CV buvo perdarytas iki reikalaujamo dydžio. Ir naudotas kaip lengvas džipas.
Military2CV_RoyalMarines


Na ir pabaigai jau visiškas briedas tipo amerikoniškas kovinis awto ducyvio bazėje – akivaizdžiai fanfikšn 😉
Gregory-Marshall-2CV-Assaut_8

„Artilerija“

Betyrinėdamas savo senų žemėlapių skanus, viename iš jų radau įdomų vaizdą.
Artilerija 100K PL
Tagi, kas čia galėtų būti? Žemėlapis lenkiškas, o jame matome tiek lietuvišką užrašą „Artilerija“ prie geležinkelioo stoties, tiek lenkišką „Dawne obozy wojskowe“. Prie geležinkelio stoties matosi visa gyvenvietė.
Šioje vietoje šiandien geležinkelio bėgių netgi žymių nėra, nors buvusia geležinkelio trasa pėsčiomis/dviračiu/džipu galima pakeliauti (kuo puikiausiai atsekiau trasą maps.lt nuo pat Alytaus iki Varėnos, jei kas susigundytų 😉
Taigi čia buvusi carinės Rusijos karinio poligono geležinkelio stotis, aprašyta Wikipedijoje ir OlitaOrany.
Iš geležinkelio stoties dabar beliko tik pastatas ir vandens bokštas, na ir šalia stoties kažkas panašaus į buvusį rūsį. Esu apie tai rašęs kažkada.
IMGP0772
IMGP0771
IMGP0773


Vieta carinės Rusijos ženėlapyje atrodo gana įspūdingai – pasirodo, buvo dvi stovyklos: artilerijos ir pionierių/inžinierių, ir keli parako sandėliai.
Artilerija 084K RU


Lietuviškame žemėlapyje vaizdas po 100 metų visiškai kitoks.
Artilerija TOP50LT


Na o ortofoto rodo, kad „viskas praeina, o gamta lieka…“
Artilerija ORT10LT

Kauno tvirtovės IX fortas

Lietuvos Kariuomenės dienos proga su bendradarbiais-kariškiais aplankėme atsinaujinusį Kauno tvirtovės IX forto muziejų. Esu buvęs ten kažkada privaloma tvarka dar sovietmečiu vieną kartą. Dabar gi ten kur kas didesnis akcentas dedamas karinei-istorinei temai, plius atidaryti lankymui atrenovuotas puskaponieris ir dalis požemių (šitie lankomi tik su gidu).
Nuolaidų bilietams negavome, 3 EUR kožnam, na bet OK. Plius gidas 10 EUR.
Viskas prasidėjo tiesiog dar be gido apžiūrint memorialo muziejų, kur man pats įdomiausias dalykas buvo tarpukario Lietuvos Topografijos Skyriaus karininkų, 1939-1940 m. demarkavusių Lietuvos-TSRS sieną, fotkė. Po pusmečio tos sienos nebeliko…
20171123_101024


Pats IX fortas apžiūrimas jau su gidu, ir turėjome tikrai gerą gidą.
Pirmas etapas – apie Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą, aplankant pasimatymų namą.
20171123_102008


Tada – rekonstruotas dviejų aukštų puskaponieris, paskirtas Kauno tvirtovės ir IX forto istorijai. Schemos, pabūklų modeliai etc. Liuks. Labai įdomi elektrifikuota Kauno tvirtovės schema – must to see.
20171123_102642 Stitch
20171123_103426


Iš puskaponierio perėjome į kareivines, ten išplėstinė Kauno sunkųjų darbų kalėjimo, NKVD kalėjimo ir nacių įsteigto mirties fabriko ekspozicija. Kai kurie dalykai sunkiai suvokiami protu, nors jie ir buvo.
20171123_104838 Stitch


Iš kareivinių centrine poterna nuėjome iki centrinio kofro (daug kur klaidingai vadinamo centriniu kaponieriumi), pakeliui sustodami ties šuliniu, pabūklų garažu ir šaudmenų sandėliu. Pabūklu garaže stovi lengvosios 1878 m. pavyzdžio 87 mm patrankos maketas 1:1 ir originalūs sovietiniai pabūklai: 76 mm patranka Zis-3 ir 122 mm haubica M-30, bet šios neturi nieko bendro su tvirtove, tiesiog ten yra ir nedidukė sovietinės karybos ekspozicija. Šaudmenų sandėlyje nepasirašiau ant lipimo kopėčiomis į stebėjimo postą 😉
20171123_113248


Centriniame kofre apžiūrėjome kovos pozicijas, tikrai įdomu pamatyti, kaip gi tas griovys būtų ginamas.
20171123_114258(0)


Labai įdomus dalykas – ėjimas virš 100 m ilgio kontreskarpinės sienos galerija nuo centrinio kofro iki kairiojo. Galerija siaura, apšviesta tik per ventiliacines angas krentančios šviesos, įspūdis puikus.
20171123_114439


Kairysis kofras panašus į centrinį, tik žiūri į kitrą pusę.
20171123_114604


Iš kairiojo kofro kairiąja poterna pro šaudmenų sandėlį nužygiavome iki pabūklo garažo ir ten išėjome laukan. Pakeliui dar įdomus dalykas – siauruko, kurio trasų 1PK metais visur pritiesė vokiečiai, vėžės fragmentas.
20171123_115008
20171123_115207


Norintys pamatyti ŽYMIAI daugiau fotkių – žiūri Flickr fotogaleriją.


Citroën AMR P.103

Šiandien Citroën mums asocijuojasi su lengvaisiais automobiliais, maksimum su miniautobusais. O juk kažkada firma gamino puikius sunkvežimius ir tikrus autobusus… O dar kažkada, prieš 2PK – ir šarvuotas pusvikšres kovos mašinas, ir netgi bandė sukurti lengvajį tanką. Kažkada biškį rašiau apie šį bandymą, dabar susirinko daugiau informacijos, tad naujas įrašas.


1934 m. Prancūzijoje buvo paskelbtas konkursas sukurti lengvąjį žvalgybinį tanką AMR (AMR – automitrailleuse de reconnaissance). Po intensyvaus 12 mėnesių trukusio darbo, turint labai mažai patirties konstruoti vikšrines važiuokles (Citroën specializavosi pusvikšriuose), pototipas pateiktas bandymams 1935.IV.04, su numeriu 84374.
Svoris – 5 t. Korpusas ganėtinai technologiškas, hidraulinė važiuoklės pakaba užtikrino eigos švelnumą ir geresnį valdymą. Benzininis 6 cilindrų, 4 litrų tūrio 228AG variklis, patalpintas užpakalyje, ir mechaninė pavarų dėžė, patalpinta priekyje (priekiniai ratai varantieji), leido važiuoti 30 km/val (kai kurie šaltiniai rašo apie 40 km/val) greičiu. Kuro užtekdavo nuvažiuoti 200 km.
Šarvuotė – ganėtinai silpna 5-15 mmm. Ekipažas 2 žmonės – vairuotojas, sėdintis dešinėje apačioje, ir vadas-šaulys, sėdintis 6-kampiame bokštelyje, iš kur galėjo žvalgytis tik per 4 stebėjimo plyšius, pridengtus tripleksu (1PK laikų lygis, jau nebetinkamas). Ginkluotė – 7,5mm kulkosvydis MAC-1934, galimai – 25 mmm patrankėlė.
Bandymų rezultatas – neigiamas, serijon buvo paimtas amžinojo konkurento Renault pasiūlytas AMR-35, kurio pagaminta ~50 vnt.
p103-
p103_2
p103_3
p103_4
P103--


Info:
http://www.modelstory.pl/p103-pierwszy-czolg-hydraulicznym-zawieszeniem/
http://www.doublechevron.de/Historisches/P103.html
https://www.aviarmor.net/tww2/tanks/france/citroen_p103.htm

Nautiltė

Neseniai, būdamas Žemaitijoje, aplankiau vieną iš vaikystės laikų įsimintiną vietą. Tai Nautiltė – viensėdis netoli Švėkšnos. Pavadinimas kilęs iš to, kad ten kažkada buvo pastatytas naujas tiltas per Ašvą, taip davęs pavadinimą viensėdžiui. Kol nebuvo ~1970 m. nutiesto kelio iš Švėkšnos į Šylius ir juo nepradėjo važinėti autobusai „Švėkšna-Šilutė per Šylius“, pasibaigus mokslo metams, mudu su Mamyte važiuodavome naktiniu traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą, ten sėsdavome į autobusą „Klaipėda-Švėkšna“, o Švėkšnoje pas Mamytės tetą pasiimdavome ten paliktą dviratį, ant kurio pasikabindavome lagaminą ir taip keliaudavome tuos 8 km iki Bliūdsukių. Iš pradžių aš buvau dar ikimokyklinukas, paskui prasidėjo pradinės klaeės, tad galite įsivaizduoti, kad tie kilometrai pėsčiomis gerokai prailgdavo. Medinis Nautiltės tiltas jau buvo visiškai sutręšęs, automobiliai juo nebesinaudojo (važiuodavo aplinkiniu keliu), bet dviračiui jis dar tiko. Kol galų gale tapo pavojingas net dviračiui, tad mums teko per Ašvą važiuoti senąja Nautiltės brąsta. Privažiuojame, nusimauname batus (aš ir kelnes) ir perbrendame. Paskui toliau vėl tuo pačiu vingiuotu keliu. Visa laimė, kad jis buvo apsodintas medžiais, tai nebūdavo karšta. Tiesiant naująjį žvyrkelį, aukščiau pagal Ašvos srovę pastatė naują gelžbetoninį tiltą, plius paleido jau minėtą autobusą. Taip baigėsi mūsų bėdos 🙂
O kodėl „senoji“? Kiek žemiau pagal srovę yra naujesnė brąsta, kuria sėkmingai nadojasi ūkininkai, traktoriais nukirsadmi gerą kampą iki naujojo gelžbetoninio tilto. Senoji gi brąsta stovi tokia kaip ir nelabai benaudojama.
Dar vienas įsimintinas dalykas, kurį prisiminiau tik dabar – aukščiau pagal srovę nuo brąstos ir senojo tilto buvo vandens malūnas. Kai kada su Tėčium (seneliu) užsidėdavome maišą grūddų ant dviračio ir važiuodavome į tą malūną susimalti. Malūninkas buvo senas-senutėlis, ir Tėčius sakė, kad kai tas mnalūnininkas mirs – niekas nebemokės naudotis šituo malūnu. Ko gero, taip ir buvo, nes Wikipedijoje rašo, kad malūno nebėra. Šiaip gal reiks kada pavažiuoti iki ten, pažiūrėti, ar kas išlikę.


Nautiltės tilto likučiai
IMGP9552


Senoji Nautiltės brąsta
IMGP9557

Radaras Neman-P

Kai rašiau apie Skrundos-2 radarus (postas 1, postas 2), biškį pastudijavau sovietinių tolimojo stebėjimo radarų istoriją. Įdomu, kad tokie radarai buvo vadinami upių vardais. Na ir savaime kilo klausimas – gal ir Nemunas įamžintas tokiu būdu? Na, paieška pagal РЛС+Нямунас jau iškart buvo tuščias grajus, bet va РЛС+Неман davė įdomių rezultatų.
Na ir ką – tikrai dirbo ir tebedirba unikali vienetinė tolimojo stebėjimo radiolokacinė stotis 5Н16Э «Неман-П», kuri skirta sovietinių/rusiškų balistinių raketų išbandymams. Atrodo ji gana įdomiai 😉

Stovi tas radaras totalioje nowhere specialios paskirties Saryšagano poligone netoli Balchašo ežero Kazachstane.
Dar fotkių iš Panoramio

2016-08-02 LV – Skrunda-2: radarvietės

Pilna Flickr galerija, toliau iliustruotas pasakojimas


Kaip jau minėjau įraše apie Skrundą-2, tas karinis miestelis buvo sukurtas aptarnauti sovietinius tolimojo veikimo radarus, kurie turėjo perspėti apie artėjančias NATO raketas ar lėktuvus. Šiandien daugumai lankytojų visas pagrindinis įspūdis ir yra apleisto miestelio aplankymas, o va kur tie radarai buvo – daugelis nematė ar net nežino. Juolab, kad iš tų radarų teliko apgailėtini šabakštynais baigiantys užželti likučiai. O juk kažkada ten buvo 2 veikiantys radarai Dnestr/Dnepr ir statomas Daryal-UM, įspūdingi ir efektyvūs sovietinės karinės minties produktai. Tarp kitko, teritorija buvo saugoma pastoviai dislokuoto priešlėktuvinių raketų C-125 divizijono.
Skrunda-2 general


Taigi, pirmasis radaras Skrundoje-1 (tuomet taip vadinosi miestelis) buvo pradėtas statyti 1965m. ir užbaigtas 1969m. Tai buvo Dnestr-M tipo radaras, tą užfiksavo žvalgybinis JAV palydovas 1966m..
Dnestr-M~Dnepr
Daugumai radaras – tai kažkokia besisukanti antena, kuri ekrane leidžia matyti lėktuvus arba laivus. Iš dalies tai teisinga, nes dauguma plačiai naudojamų radarų yr būtent tokios atvirai besisukančios (arba po plastikiniu gaubtu paslėptos) antenos. Tačiau tolimojo prspėjimo radarų antenos nesisuka – tai stacionarūs statiniai, stebintys tam tikrą dangaus sektorių. Tokie ir buvo Dnestr-M – pirmosios kartos sovietiniai tolimojo perspėjimo radarai. Įsivaizduokite 244 m ilgio ir 20 m aukščio pastatą dvišlaičiu stogu. Du tokie tam tikru kampu pastatyti pastatai, sujungti tarpusavyje per dviaukštį valdymo pastatą, ir sudaro Dnestr-M tipo radarą (pavyzdėlis iš Sevastopolio).
Dnepr Sevastopol
Iš kosmoso šitas radaras panašus tarsi į kažkokią gigantišką žemės ūkio fermą, tad ne veltui NATO šitiems radarams davė kodinį pavadinimą Hen House arba Vištidė. Vištidė ar ne vištidė, tačiau jie gaudė taikinius ~2500km atstumu.
Dnepr collage 1
Dnepr collage 2
1979 m. Skrundos-1 Dnestr-M radaras buvo modernizuotas į Dnepr tipo radarą.
Dabar iš šio radaro telikusios tik gelžbetonio plokščių platformos, prie kurių veda miško kelias, prie kurio stovi buusio KPP liekanos. Ant tų plaformų galima užvažiuoti (iš pradžių užvažiuojame ant šiaurinės platformos, paskui per buvusio valdymo pastato plotą užvažiuojame ant vakarinės platformos). Įspūdis – tarsi kažkoks labai trumpas aerodromas. Nežinant, kas tai – net minties apie superslaptą objektą.
IMGP8700
Tarp platformų buvęs valdymo pastatas pilnai nušluotas nuo žemės paviršiaus, likusi tik pieva su provėžomis.
IMGP8702
Platformos pradėtos ardyti, tad matosi jų statybos technologija: į sustatytas ant žemės kvadratiniu-lizdiniu būdu banketes įbetonuotos kolonos, viskas užpilta smėliu ir sutrambuota, tada ant kolonų uždėtos gelžebtoninės plokštės, ant kurių ir pastatytas radaro pastatas.
IMGP8706


Antrasis radaras Skrundoje-1 pradėtas statyti 1968 m., tai buvo Dnepr tipo radaras, ir 1970m. JAV žvalgybinis palydovas užfiksavo statybas.
Dnepr
Šis radaras buvo žemesnis (14m), tačiau efektyvesnis, tad galėjo stebėti objektus ~3000km atstumu.
Jis pastatytas toliau nuo miestelio, į jį veda gelžbetonio plokščių kelias, šalia kurio irgi yra KPP likučiai. Užvažiuojama lengvai tik ant vakarinės platformos, ant šiaurinės platformos veda net ne provėžos, o vėžė, kurioje kai kur pradeda atsirasti duobės, tad protingiau būtų nueiti ten pėsčiomis – važiuodamas ant paltformos, vos neįvažiavau dešiniu priekiniu ratu į duobę.
IMGP8716
Abu Dnepr radarai nugriauti 1999 m.


Trečiasis radaras, kuris buvo pradėtas statyti 1986 m. Skrundoje-2 (taip buvo pervadintas miestelis) buvo Daryal-UM tipo. Tai antrosios kartos tolimojo stebėjimo sovietinis radaras, kuriame imtuvas ir siųstuvas yra atskiruose pastatuose, tarp kurių ~0,5-1,5 km atstumas, siekiant išvengti trikdžių.
Daryal collage 1
Daryal collage 2
Abu pastatai milžiniški (imtuvas 18 aukštų, 52 m aukščio, 117 m ilgio), primena tokias pusiau piramides. Radaras gali stebėti futbolo kamuolio dydžio objektus ~6000 km atstumu. Savo laiku tai buvo super-ginklas, tačiau šiuo metu bėra 2 veikiantys tokio tipo radarai, Rusija stato trečios kartos tolimojo stebėjimo radarus Voronež.
Daryal collage 3
Skrundoje buvo spėta pastatyti ir įrengti tik imtuvą (pirmame etape kaip siųstuvas turėjo būti naudojamas Dnepr tipo radaras), tačiau Latvija atsisakė pratęsti Skrundos bazės nuomos sutartį su Rusija, tad 1995.08.05 Daryal-UM radaras buvo susprogdintas (tam užteko 360 kg sprogmenų ir 12 s veiksmo). Apie jo dydį sako tai, kad po to buvo išvežta 435000 t nuolaužų (iš jų 14000 t metalo).
Daryal collage 4


Jei su Dnepr tipo radarų paieška nebuvo katastrofiškų problėmų, tai su Daryal-UM radaru problemų atsirado. Dar latvis gidas man minėjo, kad tą vietą reikia žinoti, nes nieko įsimenančio ten nėra. Nu ką – išstudijavęs ant greičio“ informaciją, buvau įsitikinęs, kad Daryal-UM radaras pastaytas pagal savo klasikinę schemą: siųstuvas dešinėje, imtuvas kairėje pusėje. Tai ir nuvažiavau į numanomo imtuvo vietą forktinti. Paskui gi ramioje aplinkoje pradėjau studijuoti senas Skrundos-2 fotkes ir vis labiau aiškėjo, kad čia siųstuvas ir imtuvas sukeisti vietomis. Galų gale pasidariau šiokias-tokias fotoprojekcijas ir jooo, imtuvas nukrito į savo vietą.
Daryal paieska
Tai dabar galima identifikuoti ir numatomą siųstuvo vietą.
Daryal-UM
Praktinis vietovės apžiūrėjimas buvo paprastas – prasibrauti pro šabakštynus, užaugusius buvusio radaro vietoje.
IMGP8733 Stitch
Prasibrovus, pavyko rasti buvusios aikštelės fragmentą.
IMGP8737
Kitkas sparčiai užauga jaunuolynu, tačiau dar esančioje laukymėje mėtosi betono gabali ir gelžgaliai.
IMGP8753
Dar 10 metų – ir psio, pėdsakų nebeliks.
Dabar gi apie numanomą siųstuvo vietą. Irgi jaunuolynas, jokių civilizacijos pėdsakų, išskyrus betoninį kelią tarp siųstuvo ir imtuvo.
IMGP8687
Vienas dalykas – miške netoli numanomos siųstuvo vietos stovi du pastatai, turiu įtarimą, kad tai buvo rezervinės alektrinės.
IMGP8783
IMGP8787

Lietuvai buvo suplanuota 19 branduolinių smūgių

Išslaptintas JAV planuotų branduolinių smūgių TSRSui ir jo sąjungininkams sąrašas.
Labai įdomus žemėlapis, kuriame nuspaudus atitinkamą branduolinio smūgio vietą, galima pamatyti potencialų aukų skaičių.

Proudly powered by WordPress | Theme: Baskerville by Anders Noren.

Up ↑