Kažkada aš buvau wilenskas. Čia ne skundimasis sunkia kowiensko dalia (šiaip aš savo gyvenimu patenkintas), o tiesiog fakto konstatavimas, jei ką 😉
Bene 1967 metais mes persikėlėme iš LTSR MA Aspirantų bendrabučio (čia tas, kur apsuptas Lukiškių, Respublikinės bibliotekos ir Aukščiausiojo teismo) į Raudonosios Armijos pr. esantį penkiaaukštį Nr.52. Ir aš pradėjau lankyti 21 vidurinę mokyklą, kuri tuo metu buvo dar senajame pastate Statybininkų 5. Į mokyklą tekdavo eiti per statomos naujos 21 vidurinės naujai įrengiamą stadioną, kuriame buvo galima pamatyti žmonių kaulų. Na, antraklasiui nerūpėjo jokios gilios problemos, tiesiog visi kalbėjo, jog čia kadaise buvo kapinės. Laimingesnieji kai kada susirasdavo netgi žmonių kaukolių. Bet aš neradau… 🙁 Gyvenome mes ten keletą metų, paskui išsikėlėme į Žvaigždžių gatvę ir aš visai užmiršau tas ex-kapines. Kol galų gale kažkada čia ne per seniausiai kažkokioje diskusijoje išlindo šitų buvusių kapinių faktas ir klausimas „o kur jos buvo?“
Radau vakar biškį laiko ir porą tarpukario žemėlapių fragmentų (iš vilnius.skynet.lt) su pavaizduotomis kapinėmis (pasirodo, jos vadinosi Panerių), o maps.lt visad po ranka. Tad pavakarojau 🙂
Pradžiai pora vaizdelių:
1921ieji
1935ieji
Bandymas pririšti prie dabartinės situacijos nebuvo lengvas, nes žemėlapiai ganėtinai schematiniai ir iškraipyti, bet kažką padariau. Tada nudigitalizavau kapinių ribas ir gavau ganėtinai įdomų vaizdelį:
2009ieji
Ką galima pasakyti apie nuvektorizuotas kapinių ribas? 1935ųjų žemėlapis tikslesnis, nes ŠR kapinių riba kaip sykis eina palei buvusią Ramybės gatvę, o 1921ųjų žemėlapis pasislinkęs į PV. Bet, jei jį pastumsime „į vietą“ – sutapimas bus ganėtinai tikslus.
Taip kad galima daryti išvadas, kad Savanorių pr. 48, 50 ir 52, Gerosios Vilties g. 16, 18 ir 20 namų gyventojai smagiai gyvena ant buvusių kapų. O vaikučiai, žaisdami vaikų darželyje ar sportuodami mokyklos stadione, nervuoja dar galimai neperlaidotus lavonėlius… Dabar jau nugriautas prekybcentris „Banga“ irgi buvo ant žmonių kaulų pastatytas…
Makabriška kažkiek, bet gyvenimas jau toks…
Vilnius.. Jis ant žmogiškų kaulelių seniai, oi seniai stovi… Maitinasi…
Čia perdėtine prasme, o man gavosi tikrąja…
Pasirodo, tamstos vaikystės namas per ~200 m. nuo mano vaikystės namo… 😀
O prie naujosios 21-osios mama vesdavo pasivaikščioti, čia jau 1980+. Pasakojimas apie kapines iš kažkur atminties užkaboryje sukosi, bet neužtikrintai. Ačiū už priminimą.
Na va, beveik kaimynai buvę 😉
Žinosiu. Neretai tame rajone einu, ir mano draugai ten gyvena.
Mano vaikystės keli metai ten praėjo 🙂