Neseniai patalpinau postą apie tikrąjį Rusijos veidą, kuris sukėlė gana įdomias diskusijas. Iš vienos pusės, užkliuvo mano „vienpusis“ žaidimas į Rusijos vartus (prisipažįstu, stebiu, kas vyksta Rusijoje, nes tai nėra mums draugiška valstybė), o iš kitos – iškilo klausimas apie Rusiją kaip imperinio mąstymo valstybę ir joje tvyrojantį ilgesį Stalinui.
Dėmesio: toliau bus daug raidžių, tad nemėgstantys skaityti tiesiog pasiklausykit dainos, labai gerai iliustruojančios mano požiūrį į situaciją, ir eikit žiūrėti fotkių 😉
R.E.M. – It’s The End Of The World As We Know It
Kodėl epigrafu pasirinkta tokia daina? Ogi todėl, kad tas pasaulis, kurį aš (kaip ir dalis iš jūsų) pažinojau, dingo, o jo vieton atėjo kitas. Ir blogesnis, ir geresnis tuo pat metu. Susimąsčiau – pradėjau gyvenimo kelią dar valdant Chruščiovui, tad mano gyvenimui (didesniu ar mažesniu mastu) turėjo įtaką dar ir Brežnevas, Andropovas, Černenka, Gorbačiovas. Neteko gyventi, valdant Stalinui, ir tai (turbūt) yra sėkmė. Nes šio vierno didžiausių bei kruviniausių XX amžiaus diktatorių pėdsakas likęs ir Lietuvos istorijoje – ne viena Lietuvos šeima yra nukentėjusi nuo stalinistinių represijų, tad Lietuva simpatijų ir nostalgijos stalinistams nejaučia. Nors yra žmogelių, kurie mėgsta pavapėti; „Va prie ruso tai geriau buvo“. Ir tik paklausus; „Tai gal ir Sibiran, kaip prie ruso, gyvuliniam vagone pasivažinėt nori?“, nutyla.
Šiaip derėtų skirti Rusiją, kaip šalį, kuri tikrai įdomi gamta, kultūra, žmonėmis, nuo valstybės, su kuria mus paskutinius 500 metų mus sieja daugiausia konfliktai ir kuri niekaip nenori mūsų palikti ramybėje.
Diskusijos komentaruose pastebėta, kad mums, kaip mažytės valstybės piliečiams, nėra lengva pajausti Rusijos gyventojo požiūrį į savo valstybę. Man teko ilgai bendrauti ir dirbti kartu su rusias, tiek gyvenančiais Lietuvoje, tiek Rusijoje, tad tas požiūrio klausimas vis iškildavo.
Pirmąkart su tuo požiūrio klausimu susidūriau dar 1981aisiais, kai Sibire prie Sajanų-Šušensko HES kartu su grupioku atlikinėjome gamybinę praktiką. Kartu su mumis buvo ir keli rusų studentai, su kurių pora teko gyventi viename vagonėlyje. Šiaip jie buvo tokie biškį antisovietikai, vis kritikavę valdžią ir iš jos šaipęsi. Na ir vieną kartą mudu su grupioku irgi mestelėjome ant valdžios. Tik mus šokiravo rusų reakcija, kai jie pasipiktinę puolė ginti ką tik jų pačių kritikuotos valdžios, mums paaiškinę, kad mes nieko nesuprantame iš savo Pabaltijo varpinės. Va tada ir suvokiau, kad esame „mes’, ir yra „jie“. Ir, nors mes laisvai kalbamės rusiškai, mes sunkiai suprantame vieni kitus.
Kalbant apie Rusijoje šiuo metu tvyrančią stalinistinę nostalgiją, kurią mums paaiškinti labai sunku, gal vistik reikėtų suvokti, koks plonas yra demokratijos sluoksnelis ant didžiulės Rusijos gyventojų duonos riekės. Galbūt tai netgi ne sluoksnelis, o viso labo taškas. Daugelis turi iliuziją, kad disidentizmas buvo populiarus Tarybų Sąjungoje. Tai viso labo tik mitas, nes disidentų patriarchai tipo Solženycinas ar Bukovskis gyveno užsienyje, o „virtuviniai disidentai“ jokios įtakos formuojant gyventojų pasaulėžiūrą neturėjo. „Balsų“ klausėsi menka gyventojų dalis, tad nereikia stebėtis, kad demokratinės idėjos absoliučiai daugumai Rusijos gyventojų yra nepažįstamos. Be to, sunkus gyvenimas po TSRS subyrėjimo, dėl kurio kaltė suversta „demokratams“, prichvatizavusiems valstybę, tikrai neprisidėjo prie demokratinių idėjų populiarumo. O kai demokratinių idėjų nėra – lieka autokratinės. Ir čia pradedama ieškoti to autoriteto, kuris atitiktų minios lūkesčius ir svajones. Žvelgiant atgal – gal Jelcinas? Girtuoklis, ištaškęs Rusiją kairėn ir dešinėn. Gal Gorbačiovas? Kaipgi, kaipgi – kartu su pabaltijiečiais sugriovė TSRS. Černenka ir Andropovas – nulis sveikų tiek pat dešimtųjų, net nespėjo pavairuot kiek ilgiau. Gal Brežnevas, kuriam valdant TSRS gyveno stabiliai? Visdėlto ne, nes vėlgi – valdė per ilgai, kad prisiminti jį jauną ir energingą (koks jis buvo kadaise), o prisimenamas Lavonidas Brežnevas. Chruščiovas? Na šita odiozinė figūra tikrai netinka stabo vaidmeniui, nors būtent jo valdymo metais TSRS iš esmės susilygino su JAV kariniu požiūriu. Ir štai mes prieiname Staliną, kuris yra idelaus valstybės vadovo prototipas. Juk jis iš sermėginės pasaulinio ir pilietinio karų nuniokotos valstybės sukūrė jėgą, kuri (jei tikėti rusų propaganda) beveik viena nugalėjo Antrajame pasauliniame kare. Kuris praktiškai ne tik atkūrė Rusijos imperiją, bet ir išplėtė jos įtaką beveik visai Centrinei Europoai. Kurio dėka Rusija, dar vadinama TSRS, iškilo į pasaulio valdovų tarpą.
Tad ar reikia stebėtis, kad žmogui, mažai besidominčiam istorija, tai yra TAI. Galų gale, jei jau kalbėti apie stalinines represijas, tai jos leido pigiai ir efektyviai (jei nekreipti dėmesio į aukas) industrializuoti šalį. Juk ir Petras Didysis, kurdamas savo Rusiją, paguldė į kapus trečdalį valstietijos…
Tad mes čia stebime paradoksalų vaizdą – nors žinoma apie stalinines represijas, Rusijoje dabar stengiamasi jas ignoruoti, kad liktų tik pozityvūs dalykai, susiję su Stalinu. Taip sunkiai sergantis žmogus kai kada bando užmiršti apie savo ligą, nes tai vienintelis šansas išlikti savimi.
Kai kada pagalvoju, kodėl gi stalinizmas atbunda Rusijoe būtent dabar. Galbūt todėl, kad Rusijos valdžia neturi vizijos ateitin. Yra suvokimas, kad išsibarsčiusios TSRS dalys nelabai nori vėl susiklijuoti, o Rusija neturi demografinės perspektyvos. Tad reikia kažkokio stabo, kuris būtų orientyras tautai, skausimingai ieškančiai savo vietos pakitusiame pasaulyje.
.
aš čia su viskuo sutinku. mano irgi toks pat požiūris turbūt. tik dėl demokratiškumo… apie ką kalbame? galvoju, tam, kad tokioje didžiulėje valstybėje būtų demokratija ir būtų tvarka vienu metu, tam turi būti demokratiškos sąmonės patys žmonės. o kada žmonių sąmonė nėra pozityvi, tai iš viršaus nuleista demokratija sukelia bardaką ir savivalę. greičiausiai tas ir yra – rusai nėra pakankamai pozityvūs, pakankamai demokratiški. ir kad išlaikyti valstybės stabilumą, jiems tenka rinktis autokratiją. bet čia iškart lyginu su mumis. o mes – ar demokratiški? kažin (vėlgi – o kas tas yr?). tik skirtingai nuo rusų mes neturime kitos alternatyvos. pamėgintų Lietuva būti nedemokratiška (nedemokratiškai valdoma). juokas! Baltarusija – kiek kartų didesnė, o paversta vos ne pajuokos objektu dėl Lukašenkos. tai kas būtų tokiai Lietuvai? kas su ja išvis šnekėtųsi? va ir gaunasi, kad mes lygtai demokratiški, nes kitokiais būti mums niekas ir neleidžia, mes neturime jokios galimybės būti kitokiais. mums lengva „pasirinkti“ – būti demokratiškai ar nedemokratiškai valdoma valstybe. o Rusija gali rinktis. o dar tiksliau, Rusija irgi neturi iš ko rinktis – turėdama nedemokratišką visuomenę, ji negali būti demokratiškai valdoma. nes būtų tiesiog nebevaldoma. o jeigu kalbėti apie atskirų visuomenės narių sąmonės demokratiškumą ar nedemokratiškumą, tai čia jau aš sorry nelabai daug skirtumų įžvelgiu. ir korupcija, ir subinlaižiavimas prieš „didesnį“, ir baimė viešai ginti savo poziciją, pilietiškumo stoka – ar čia tiek daug mes skiriamės?
sorry, už tokį ilgą komentarą. tiesiog norėjau, būti iki galo suprastas. čia mano tokie labai mėgėjiški, „virtuviniai“ pamąstymai…
Del demokratijos pritariu ewal 🙂 O del to to ilgesio stalinui tai man rodos puse lietuviu jo labiau ilgisi nei kad tie patys rusai 😀 Kalbat kalbat apie ji, koks blogas koks nemalonus tipas buvo… Tai gal imkit ir nebekalbekit, nes jau igriso tas pats per ta pati. Lyg kitu problemu nebutu.
dėl ilgesio stalinui, tai čia matyt įžvelgiama tiesioginė grėsmė Lietuvai. aš galvoju, iš istorijos reikia mokytis. o dar dėl demokratijos. aš pats tikrai nesu tas, katram „prie ruso buvo geriau“. toli gražu. bet važinėjantis po Šilutės, Jurbarko rajonus labai liūdino žiauriai iškirsti miškai. aš ne miškininkas, neturiu specialių žinių, gal ten taip reikia. bet kaip paprastam žmogui man buvo skaudu matyti šitaip klaikiai išretintus miškus. va ir kilo tokios paralelės – gaunasi, rusas saugojo mūsų miškus, o patys atgavę puolėm naikinti ir kirsti kaip išprotėję. tada atėjo mintys – duok durniui demokratiją….
Gal tuos izvalgiuosius paranoja kankina?:) Kokio velnio tada i nato ir es lindom? Kad toliau BIJOT? O kas nuo tos baimes pasikeis? Man tiesiog koktu tokius ir panasius paverkslenimus skaityt. Siaip as ju ir neskaitau, bet kai paraso sekamas blogeris tai nori nenori paskaitau… O be reikalo, nepatinka man politika.
manau, galėčiau pateikti argumentų, kad ne vien paranoja. bet nepateikinėsiu. dėl trijų dalykų: 1) politika ir man nepatinka, nes ji ne jungia, o stato sienas, bent jau ta „virtuvinė“; 2) iš pagarbos tau – nes savo argumentais velčiau tave į tolesnę tau (ir man) nepatinkančią diskusiją; 3) nes visvien taves nepriversiu „priimti mano tikėjimą“ – tuos pačius argumentus abu interpretuosime skirtingai, remsimės skirtingais faktų šaltiniais, ginčysimės, ir tas absoliučiai nieko gero neduos. tapsime tik svetimesni 🙂
Protingas tu zmogus ewal 🙂
Geros dienos visiems, o as maunu lovyten :G
😀
Kaip nebūtų keistą, perskaičiau viską ir Grumlino ir kolegų komentuotojų parašymus :). Yra toks pasakymas – baisaus nereikia bijoti, su juo reikia draugauti. Stalinizmas negrįš, ne tie laikai. Taip – vežė žmones Sibiran, žudė, ištysas tautas naikino, bet tai buvo jau pakankamai SENAI, nežiūrint to, kad iš mano senelių beveik visa giminė buvo išvežta, o senelį čia Lietuvoje bolševikai sušaudė. Prieš verčiant viską politika, manau, reiktų įvertinti ekonominius svertus, nes jei nebūtų ekonomikos, nebūtų ir politikos :). Stalinas ruošėsi užkariauti kaip minimum Europą, tai jam daryti padėjo JAV, nes ji toli ir Britai nevegė, kaip ne kaip sala :). Kapitalistai siekdami pelno greitai įsisavino CCCP žemės resursus, mainais atveždami technologijas, beveik tas pats kas vyksta Kinijoje, tik ten gamtinis išteklis – pigi ir sumani darbo jėga. Vežimai Sibiran turėjo labiau ekonominę prasmę nei politinę – reikėjo vergų, lygiai tą patį kolonizatoriai darė su Afriką, odar ankščiau ir kitos civilizacijos be to neišsivertė. Bet laikai dabar kiti, vergai patys atvažiuoja, ekonimiškai viskas sutvarkoma, o politiškai tam nesipriešinama :). Bet grįžkime prie Rusijos per ekonominę prizmę – pasaulio ekonomikos gigantmas kaip patogiau – ar viena didelė ir stabili rinka, ar daug mažų, su savo nacionaliniais subtilumais „kioskų“. „Umom Rosiju neponiat…“ ir nafyg… ten žmonės gyvena taip kaip gyvena, mes taip pat gyvename taip kaip gyvename su savo idealais ar be jų. Apie „demokratiją“ Lietuvoje kolegos aukščiau jau parašė, neturiu ką pridurti, nebent tik paklausti – o kada ta Lietuva buvo demokratinė?
Geras Grumlino tekstas.
Ewal ir xmindė yra protingi žmonės. 🙂
dar viena „demokratija“ – http://www.emigrantai.lt ???
Olialia… Žiūriu, diskusija ir be manęs puikiai verda, ale vistik kelis savo trigrašius, neadresuodamas niekam konkrečiai, mestelsiu:
1) Tema gali kažkam nepatikti/nusibosti, tačiau yra dalykų, kurie egzistuoja,nepriklausomai nuo mūsų norų/nenorų.Tad vengimas apie juos kalbėti tų dalykų nepašalina. O šiaip tai aš manau turįs teisę savo bloge rašyti apie tai, kas MAN įdomu.
2) Politika vienienms įdomi, kitiems neįdomi. Aš asmeniškai nesidomiu politika, ta prasme Lietuvos vidaus politika, kadangi jos tiesiog nėra. Yra klanų rietenos ir kompromisų paieška, besidalinant ekonominį pyragą. Iš įvykių užsienyje mane domina du dalykai: 1) Rusija, kaip artimiausia mums valstybė, su kuria Lietuva kaip valstybė niekada neturėjo gerų santykių ir todėl ją aš atidžiai stebiu (nepainioti su rusofobija, nes kalašnikovais ginkluotų rusų už kiekvieno krūmo, besikėsinančių atimti iš manęs dešrą, aš nematau ir nebijau); 2) islamiškasis pasaulis, kuris pamažu bet užtikrintai ateina į Europą (ir Rusiją taip pat). Iš kitos pusės – mano gyvenimui užteks dar tokio pasaulio, koks yra šiandien, tačiau žmonėms iki 30ies derėtų susimąstyti. Paskutiniu metu vis pagalvoju apie Lietuvos-Lenkijos tarpusavio santykius ir kyla įdomių minčių.
3) Skirtingai nuo kai kurių pasisakiusių, IMHO mes esame totaliai demokratinė valstybė, kitaip neišeina paaiškinti Pakso ar „prisikėlėlių“ fenomenų – normalioje demokratinėje valstybėje a la Britanija ar Šveicarija tokie dalykai neįmanomi. Tuo pat metu padėtis Lietuvoje yra dar blogesnė, nes mes esame demokratinių nebrendylų, kas keturi metai besiblaškačių eilinio gelbėtojo paieškose, valstybė, o tai blogiau už beždžionę su granata.
4) Lietuvai autoritarinis režimas negresia, nes jis patyliukais egzistuoja kaip klanų interesų kompromiso išraiška per demokratinius institutus. Tad mes visada turėsime demokratines rinkimų procedūras ir porinkimines valdžios dalybas. O Briuselio CK stebi, kad demokratinius žaidimus mes žaistume. Taip kad Lukašenka Baltarusijoje personifikuoja autoritarinį režimą, o Qbilius Lietuvoje jį maskuoja, neturėtų mums būti keista.
5) Dėl stalinizmo. Derėtų suvokti – dar prieš pusmetį Stalinas Rusijoje buvo garbinamas tik privačiai ar kai kurių politinių jėgų a la komunistai. Kursko stotyje buvo duotas signalas, kad stalinizmas akceptuotas valstybiniu mastu. Kuo tas gali baigtis, aš nežinau, bet mano istorijos žinios pozityvių prognozių šiuo klausimu nesuponuoja.
KOlega Grumlinas surašė kaip horoskope – astakymai yra visiems, o kaip kas norės taip ir interpretuos 😀 – „totaliai esame demokratinė…“ , bet „.. žaidžiame demokratinius žaidimus“. O jei savoką autoritarinis valdymas praplėsime – vieno žmogaus autoritarizmas ir grupės asmenų autoritarizmas :)? Tiesiog keičiasi valdymo technologijos, kažkada viskas buvo paremta smurtu nes niekur nenubėgsi ir nepasiskūsi, o ir už 100 km kaimyninis kaimas ar miestas greitai nesužinos. Dabar kai pasulis apraizgytas interneto voratinkliu, reikia kitap žmones valdyti – ir tai yra informacijos pateikimas. Todėl galima leisti laimėti Paksui kurį išrinko demokratiškai, bet paskum jį sunaikinti nes jis (ar juo) siekiama perversmo valstybės valdyme. O tai, kad renkamas paksas ar kti gelbėtojai, rodo tų pačių Lietuvos piličių poreikį autoritariniam valdymui, bo kitokio mes ir neturėjome :).
O dėl stalinizmo – na reikia rusijos liaudžiai stabo, stabo kuris simbolizuotu didžiavalstybingumą, Petras I’asis pernelyg senai buvo, o vat Stalino darbai dar lyg šiol kvepia/smirda :). Rusiją norima išlaikyti vientisą, ir mano galva, stalinizmo propogavimas yra vidinės ideologijos vinis.
-› xminde – http://www.emigrantai.lt neveikia – emigrantai užsidarė nuo lietuvių?
Na, dėl Pakso išrinkimo ir nuvertimo – keistai skamba „galima leisti laimėti“ – ne taip lengva Lietuvoje „neleisti“. Tad jo išrinkimas ytra tikrai (nebrandžios) demokratijos apraiška. O nuvertimas – nuskriaudė aniuolėlį Paksą, kuris gyvenime musės nėra užmušęs… Nereikėjo šikti ir tapšnoti kaip savo UABėlį valdant – mažiau šansų būtų buvę į politikos šiukšlyną lėkti.
O kaslink demokratijos/autokratijos – dauguma Lietuvos tikrsai kol kas tebėra juoda autokratijos duona, vos-vos patepta demokratijos sviestu… nes kam iš mūsų nesinori, kad ateitų kažkas, kas pagaliau įvestų tvarką? 😉
Tik va dar B.Franklinas yra pasakęs: „Kas atsisako laisvės vardan saugumo, tas nevertas nei laisvės, nei saugumo“
Šnekėdamas apie paksą, nevertinu aš jo atėjimo kaip gėrio ar blogio, aš į tai žiūriu kaip į faktą, demokratinių teisių faktą – buvo išrinktas, žmonių išrinktas ir svariai išrinktas tai nenuginčyjamas faktas. Jis ėmėsi tvarkytis savaip, kas buvo grėsmė valdančiajam klanui, juk kipišas kilo nuo tos minutės kai jis norėjo pakeisti saugumo vadą, va tada laurinkus ir metė kortą, o tada jau visi kiti padariniai į kuriuos jau nematau prasmės gilintis. Ir čia visagalė media padarė savo, o žmonėm… gal ir nebuvo pofik, bet – mes gi avelės. Taip, kad yra du faktai – demokratiškai išrinktas ir nuverstas. Dabar panašiai vyksta su valinsku, nenagrinėjant jo asmenybės turime panašų scenarijų kaip su paksu, tik čia kalibras mažesnis, viskas papraščiau :).
Franklinas buvo geras marketingistas, jo lozungas įkvėpė žmones žuti vardan norinčių turėti ir valdyti nuosavą valstybę.
O dėl demokratinio brandumo – rinkti tą pačią valdančiają autokratiją TS+KP tai čia yra brandumas? Man tai panašiau į politinį įprotį… Taip, kad kol mes Lietuvoje turėsime tokį valdantįjį klaną kaip dabar, kuris lyg ir pro vakarietiškas, bet iš esmės yra prosovietiškas, o dar geriau – kur vėjas papūs, tol baisus kaimynas Rusija tik propogandiškai baisus, nes geografškai mes EU, o mentalitetiškai palei Uralą.
-› xminde – nu čia visai nuo temos, užduotos pavadinime, nukrypome – prasidėjo paksų-valinskų likimo liūdno neregėtai svarstymas. mano nuomonė paparasta ir panaši į V.Vysockio personažo iš „Susitikimo vietos pakeisti negalima“: „Vagis turi sėdėti kalėjime! Ir paprastiems žmonėms visai nesvarbu, kaip jis ten atsidurs“. Taip ir visa šita chebryte – jei turi kriminalinę uodegą – nelįsk politikon. Vieną, abtrą, trečią… …trisdešimtą išrūryti – ir baigsis tie cirkai, gal pradės galvoti tie mūsų politikai.
O šiaip gal parašyk postą apie tai, įdėsiu – galės užvirt diskusija 😉
Tai, kad kolega, visos temos apie Rusiją suvedą į Lietuvą :). O kas dėl kriminalinių uodegų – mažai tikėtina, kad valdantys Lietuvą jų neturi, o aš ir iš viso tuom netikiu, o kur dar moraliniai dalykai? Tiesiog yra TABU, iš už kurio labai patogu visomis negerovėmis Rusiją kaltinti.
Nu tu čia mielaskaliega ir mostelėjai… Neapstebėjau pas save, kad Rusiją visomis Lietuvos negerovėmis kaltinčiau,nors tu ką. O mūsų politikierių tauškalų gana seniai neklausau, nes sunku juos vieną nuo kito atskirti, panašūs kaip slibino galvos.
Vienžo, rašyk mokslinę analizę, kokie mes esame ir ką daryti, kad geriau būtų gyventi ant Lietuvos 😉
ne apie tamstos išdėstytose mintyse sektinumą šneku, o apie tai link kur komentarai nusikreipia :). Mokslinių analizių nerašysiu, jų pilna spauda ir inetas, kam man bereikalo laiką gaišti apie tas akyvaizdu ;).
del stalinizmo apraisku – sutinku visiskai
patikslinimas padejavimui del iskirstu misku – kad tipo, prie rusai geriau saugojo musu miskus – tai nera tiesa – nuo rusu laiku miskingumas lietuvoje tik padidejo. zr:
http://www.lvmi.lt/vmt/leid_paveikslas.php?form_current=60
issamesne statistika:
http://www.lvmi.lt/vmt/leidiniai.php?form_currentid=87
idomesne diskusija siuo klausimu – ‘jautrusis’ poziuris pries ‘praktiskaji’ :
http://forum.lrytas.lt/topic_show.pl?tid=78252
-› kestutis – dėl miškų sutinku, ir aš apie tokią statistiką esu girdjęs, kitas dalykas – miškai TURI būti kertami, kai sulaukia brandos amžiaus, kitaip medienos kokybė krenta