Pamažu, bet užtikrintai Rusija pasauliui atsuka savo tikrąjį veidą – ūsuotojo demono su pypke veidą. Dešimtmetį pažaidusi demokratiją, Rusija galutinai tapo KGB/FSB valdoma valstybe su menkais raumenimis, bet didžiulėmis pretenzijomis. Aišku, liūlin duoti tokiai Gruzijai ji dar pajėgi, bet kažką rimtesnio nuveikti jau nebe – net Čečėnija buvo pacifikuota pačių čečėnų rankomis, globojant ir remiant vieną klaną, kuris ižžudė savo tautiečius, kovojusius už laisvę.
Na, bet nesivelsim į gilias analizes, o arčiau reikalo. Kodėl rašau apie tikrąjį Rusijos veidą? Kas buvo Maskvoje ir važinėjo metro, tas greičiausiai buvo patekęs į didžiulę ir sudėtingą žiedinę Kursko stotį. Tai vat, prieš metus stotis buvo uždaryta generaliniam remontui ir renovacijai, o neseniai vėl atsidarė. Aišku, ji atrodo įspūdingai, bet tuo pačiu tapo aiškia politinės krypties deklaracija. Pastatyta po karo, Kursko stotis buvo skirta garbinti Staliną, tačiau po destalinizacijos visi šlovinimo atributai išnyko. Dabar gi jie vėl atkurti. Vienintelė problema, su kuria susidūrė stalinizmo restauratoriai – neišliko Stalino statula, tad kol kas jos nėra. O šiaip – praktiškai pastaytas paminklas žmogui, kurio vardas priverčia krūptelėti beveik kiekvieną vyresnio amžiaus lietuvį, ir kurio vardas įrašytas į didžiausių XX amžiaus diktatorių sąrašą. Na bet Rusijai, užtikrintai riedančiai į diktatūrą, tas nė motais…
(c)russos „Mus išaugino Stalinas…“ (stalininio himno žodžiai)
(c)russos „Už Tėvynę, už Staliną!“
Nuotraukos iš čia
Kadaise turėjau nemažai draugų rusų, o ir Kursko stotis buvo mano pagrindinė, kai mokiausi Maskvoje. Kažkaip nebeliko kontaktų, o dabar ir stotis pakeista…
P.S. Laukiu-nesulaukia, kada Lubiankos aišktėje bus atstatytas paminklas Dzeržinskiui. Tada bus galima laoikyti, jog stalinizmas Rusijoje nugalėjo pilnai.
o ko tikėtis, panašu, kad savo liaudžiai jie jau nebeturi ką pasiūlyti
Imperijos griuvimas – skausmingas procesas. Bandoma prisiminti kokius nors stiprinusius imperiją didžiavyrius, kokie jie nežmoniški bebūtų
Vis Rusija Rusija ir Rusija… Ko i Lietuva zvilgsniai nekrypsta? Vis ieskom idu pas kitus.
Gal ta stotis kaip istorinis muziejaus eksponatas atkurta. Nematau jokios problemos tame.
Matai, Rusija yra mūsų kaimynas, su kuriuo paskutinius 500 metų mes teturime tik konfliktų, karų ir užkariavimų virtinę. Paskutinį Lietuvos užgrobimą įvykdė būtent Stalinas, tad jo kulto atgaivinimas Rusijoje man kelia nerimą. Ir iš tokios Rusijos, kokia ji tapo per paskutinius 10 metų, aš nesitikiu nieko gero. O norėtųsi, nes tai vistik didinga ir įdomi alis.
O dėl Lietuvos ydų – nesidomu provincijos politikierių pjautynėmis, nes bjauru tai matyti.
Kaslink stoties istoriškumo – jei atidžiai skaitei komentarus po duota nuoroda, ten minima, jog kadaise ten buvo visaspirmas stalininio TSRS himnom posmelis, paminint ir Leniną, ir Staliną. Dabar gi atkurtas Stalinas, panaikinant Leniną. Akivaizdi politinė deklaracija. Benta jau tiems, kas supranta.
Man rodos kai kas mato baubus ten kur ju nera 😉
Mano kolegoms tenka susiliesti su Rusijos oficialiais asmenimis. Patikėk, baubai yra.
Netikiu nors tu ka 🙂 As ka matau tai pilna LT seima prilindusiu baubu. Va ju reikia bijot.
Butent ju deka uzsienyje atsidure daugiau zmoniu nei, kad stalinas savo laiku istreme.
Baubai ne Seime – ten marionetės, kurias tampo tikrieji baubai, susigrobę Lietuvą.
Šiaip lyginti ekonominę emigraciją su politine tremtimi yra nekorektiška.
O dėl Lietuvos-Rusijos santykių – abim pusėm derėtų mažiau konfrontuoti politikoje ir daugiau bendradarbiauti ekonomikoje. Deja, stebime atvirkštinį variantą… Tačiau aš asmeniškai, jei kas, palaikau Lietuvos pusę.
Ne visi emigrantai ekonominiai 😀
Palaikau as abi puses, nes taip kraujas ipareigoja 🙂 Bet pastaruoju metu is pacios Lietuvos politiku tenka stebet daug visiskai kvailu issisokimu kas liecia Rusija, o ji irgi negali nusileist, kad kokia snargle akis draskytu… Viso to rezultatai pries akis.
Manau Grybauskaitei gali pavykti si bei ta pakeisti i geraja puse… Jei tik koncervai netrukdys…
Politiniai emigrantai iš Lietuvos man nežinomi. Nebent turi omenyje kokius omonininkus ar komunistinius ex-vadukus.
Vėlgi – mums mažiau mešką reikia erzinti, o meškai pagaliau derėtų suvokti, kad ji ne viena miške gyvena.
O Grybauskaitė – ji pragmatikė ir vardan Lietuvos pasiryžusi ieškoti kompromisų. Jei tik antroji pusė suvokia, kad tai yra istorinis šansas.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dgrybauskaite-lietuva-ir-rusija-turi-ziureti-pirmyn-ne-tik-zvalgytis-atgal.d?id=23754964
Duok Die jai stiprybes 🙂
muziejaus eksponatas sakote? O jei Berlyne kas viešoje vietoje panašų eksponatą atkurtų, su visa atributika ir t.t.? Kaip atrodytų?
Na kam isterikuojat ponas? Kas butu JEIGU… Galima daug prifantazuot.
Pvz suomiai tikrai ne ka maziau nukenteje nuo komunizmo, bet turi isirenge lenino muzieju ir niekas nedaro jokios tragedijos.
-› vyr – vokiečiams užtenka proto suvokti, kad tokios praeities demonstracija nėra pats protingiausias būdas pareikšti apie save pasauliui. Tuo tarpu Rusijos valdžia aiškiai pabrėžtinai demonstruoja savo kilmę ir politinę orientaciją.
Tačiau didžiausia bėda ta, kad Rusijoje jaučiama milžiniška ir vis auganti stalinizmo nostalgija – daugelis nemąstančių jaunuolių pamiršo, kas jų senelius buožino, trėmė, kalino ar šaudė.
mane tai tąso dviprasmiški jausmai. iš vienos pusės tai man atrodo, Stalinas tikrai ne tas „gerojus“, ant kurio atminimo reikėtų statyti deržavos didybės mitą. visas tas sovietmetis man atrodo šitoks absurdiškas metas, šitoks marazmas ir iškrypimas, kad kuo jau čia didžiuotis… duok, Dieve, per 50 metų pavyktų nuo jo nors kiek apsivalyti. akivaizdi milžiniška praraja tarp mano ir rusų supratimo. iš kitos pusės, saves klausiu, o ką reiškia būti didelės galingos valstybės piliečiu? savo valstybės, turiu omeny, ne okupantės. koks tada būtų mano mąstymas ir supratimas apie šlovę, teisingumą? ir nerandu atsakymo. man nepavyksta saves įsivaizduoti kokios nors deržavos piliečiu. aš – mažos, skurdžios, priklausomos ir nelabai reikšmingos Lietuvos pilietis. kaip jos nemylėčiau. todėl moralizavimas rusijai atrodo iš vienos pusės neišvengiamas (nes nu juk absurdas garbinti žudiką ir nusikaltėlį), iš kitos pusės – kažkiek veidmainiškas. nes nesunku būti teisuoliu, kada nuo tavo teisumo ar neteisumo visvien niekas nepriklauso.
Na, dideliai daliai rusų Stalinas turbūt yra herojus, per trumpą laiką atsilikusią ir karų nuniokotą Eurazijos valstybę pavertęs „superderderžava“ – augimo tempai, kad kokias būdais jie pasiekti, turbūt neturi analogų pasaulinėje istorijoje.
Iš kitos pusės, mes gi irgi Vytauto laikus garbiname, kai buvome „nuo jūros iki jūros“, tie žygiai irgi nebuvo švariomis rankomis daromi.
Ewal teisus, mums sunku dabar atsidurti didelės valstybės piliečio kailyje.
Pamąsčiau ir kažką parašiau http://www.grumlinas.lt/?p=11683