Kažkada čia grįždamas namo iš karštaimylimodarbelio susimąsčiau, ar norėčiau būti dabartiniu vaiku. Tiesą pasakius, aiškaus atsakymo taip ir nesusiformulavau, nes toje krūvoje iš pliusų, minusų ir nežinomybių tikrai man sudėtinga susigaudyti.
Buvo laikai, kai mes pakankamai aiškiai žinojome savo pareigas (visų pirma) ir teises (aha, turėjome ir jas). Šiandien gi vaikams per prievartą brukamas teisės, kuriomis jie nesugeba naudotis, o tik piktnaudžiauja, o elementarios pareigos ignoruojamos. Mes buvome savarankiški jau nuo kokios pirmos klasės (yep, pirmokėlis ėjo į mokyklą per dabartinį Gedimino prospektą Vilniuje), šiandien gi matome masinį myžčiojimą dėl savo keliolikmečių atžalų nesugebėjimo patiems nusivalyti snarglį. Aišku, aš puikiai suvokiu, kad pasaulis iš esmės pakito – mūsiškis buvo paprastesnis, saugesnis, tačiau tuo pačiu ir skurdesnis. Šiandieninis gi suteikia daug daugiau galimybių, tačiau jo sudėtingumas ir nesaugumas man sukelia liūdnus apmąstymus. Na ir dar lieka dalykai, kurie man jau nebesuvokiami, nes daug ko aš tiesiog nežinau, nes nesusiduriu su dabartinių vaikų ir jaunimo pasauliu.
Taip kad iš tikrųjų sunku pasakyti, ar aš norėčiau staiga vėl atsidurti vaikystėje, tik dabartinėje, o ne toje prieš 50 metų. O kai nežinai – tai ir stengiesi nuo to kažkaip ne tai kad atsiriboti, bet gal tiesiog nesusidurti.
…po truputį artėjame link suvaikėjimo…:)
Na, gal ne suvaikėjimas, tačiau kažkokia nostalgija praėjusiai vaikystei-paauglystei, žėk, vis išlenda…
Visiškai priklauso nuo šeimos. Yra visokių. Kai kurie labiau matomi. Mes augom gatvėj. „Į lauką“ jei ne šūlėj. O lauke ko prisigalvodavom? Vaikystėj turėjom dviračius, patys remontuodavom. Išmokom savarankiškumo? Ne, išmokom š įrankiais sukrapštyt š dviračius iš š dalių. Nemanau, kad galiu tuo didžiuotis. Dabar vaikai turi daugiau galimybių, gal visų neišnaudoja, bet bent jau turi.
Turėti galimybes ir daryti – du iš esmės skirtingi dalykai. Viena, kai iš parankinių medžiagų sukonstruoji lėktuvą, kita, kai paštu atsisiųstas lėktuvo konstravimo komplektas taip ir dulka sandėliuke. Nesakau, kad visas dabartinis jaunimas, bet sėdmaišių planktonas tiesiog degina savo resursą IMHO.
Šiaip tai yra ir puikus dalykas: dabartinių verkslininkų (oi, negaliu mokėt algų, bankrutuosiu) vaikai turi viską + visas teises (AB irgi) + visus malonumus + „stogus“ (Pernavas Jurbarke) = prasigers, užsinarkotins, išsišaudys, tai gal sekanti verslo karta bus iš tų, kurie dabar patys mokėsi, patys ieškojo univerų pasaulyje, patys naudojosi savo galva 😉
Tad dabartinis infantilumas turi ir natūralių paaiškinimų. Beje, kariuomenei užteko savanorių. Tai irgi daug pasako apie jauną kartą.
Vilties yra 😉
Kariuomenei užteko savanorių – yep, kaimo vaikiams tai galimybė išsiveržti iš kaimo nykimo proceso.