Neseniai rašiau apie pasivažinėjimą Panemuniais, fotografuojant Teutonų ordino piliavietes. Tarp jų aplankiau ir vietą, kur pagal Wikipediją stovėjo Kristmememlio pilis: „Nemuno dešiniajame krante, greičiausiai apie 1,5 km į pietryčių nuo dab. Skirsnemunės bažnyčios, prie Talkoto upelio žiočių“. Ten ir nuvažiavome, kur rodė lietuviškas topografinis M1:50000 žemėlapis (vakariausiu keliuku nuo Panemunės plento link Nemuno).
TOP50LKS-1996


Tačiau kolega Gediminas iš feisbuko visai logiškai paklausė, ką gi fotkinau, jei anot tos pačios Wikipedijos; „Pilies vietoje buvusias dviejų kalvelių liekanas 1946 m. nuplovė Nemunas.“
Teko pasikrapštyti pakaušį ir pabandyti paieškoti senų žemėlapių, kur situacija būtų bent kiek aiškesnė.
Pirmas – 1892 m. sudarymo rusiškas M1:84000 (dvivarstis) žemėlaspis.
084K_RU-1892
Ir čia matome labai įdomų dalyką – nors Talkoto upelis ir neatvaizduotas, bet matomai tuomet jis įtekėjo į nedidelį įlankėlę Nemune apie puskilometrį labiau į rytus, nei dabar (į tą pačią įlankėlę įtekėjo ir pro tuometinį Skirыnemunės dvarą iš šiaurės sruvenęs kitas upelis). O tai reiškia, kad Nemuno krantas čia yra labai judrus.


Ką ir pamatėme 1940 m. atnaujintame (naudojant 1892-93 m.) sovietiniame M1:50 000 žemėlapyje; Nemunas „nustūmė“ tą įlankėlę į vakjarus.
100K_SU-1941


1946 m. M1:25000 sovietiniame žemėlapyje matome, kad tos įlankėlės nebeliko, o Talkoto upelis varo tiesiai į vakarus.
025K_SU-1946


Uždėjus ant TOP50LKS dabartinę Nemuno vagą iš Lietuvos georeferncinio pagrindo (mėlynas plotinis užliejimas), matome, kad Nemunas paskutinius 20 metų gana stabilus. Kauno HE vistik vertėjo statyti.
TOP50LKS+GDR10LT


Na ir apibendrinant sukroviau ant TOP50LKS visas 3 ankstesnių žemėlapių krantų linijas.
TOP50LKS+all
Išvada nedžiuginanti. Jeigu tos 1946 m. nuplautos kalvelių liekanos nebuvo kartografuotos ir kasinėtos, surenkant įrodymus, kad tai tikrai Kristmemelis – tai šansų rasti Kristmemelį nedaug.
Aš asmeniškai linkęs tikėti, kad Kristmemelis buvo ant tos nedidelės pakilumėlės į pietus nuo centre esančio ežeriuko (kuris kažkada greičiausia buvo Nemuno įlanka. Cariniame ir sovietiniuose žemėlapiuose čia pavaizduotas skardis rodo aktyvią kranto eroziją, ir greičiausiai ten buvusi pilies kalva ir nugriuvo į Nemuną. Dabar ši vietą sausumoje, bet potvyniai ten sujaukė visus žemės sluoksnius.
Na bet čia mano filosofijos 😉

Related Posts

foto

Rumschen aplankymas

Žmonių pavardės turi šaknis. Vienokias ar kitokias. Mano abiejų tėvų pavardės turi, sakykim, geografines šaknis – Lietuvoje yra kaimai, kurių pavadinimai sutampa su mano senelių pavardėmis. Šįkart pakakalbėsime apie Rumšus. Kaimas tokiu pavadinimu yra Žemaitijoje, Read more…

kartografija

Dvarų kartografija

Jau senokai bandau susikartografuoti Lietuvos dvarus – toks keistokas hobis. Ilgam vakarais prisėdau prie vokiškų kaizerinių 1:25000 Klaipėdos krašto žemėlapių (43 lapai) ir dar ilgiau – prie rusiškų carinioų 1:84000 žemėlapių (108 lapai). Žemėlapių pririšimas Read more…

istorija

Dvarų aritmetika

Sėdėdamas jaukiame vidinės emigracijos burbule (na, nebent kai kada profilaktiškai mesteldamas ką nors negero apie rosijaniją), pamažu vykdau savo paties susigalvotą kartografinį projektą. Kažkada pavyko susimeškerioti visą Lietuvos teritoriją dengiančius dvivarsčius (1:84000) carinės Rusijos žemėlapius, Read more…