Neseniai rašiau apie pasivažinėjimą Panemuniais, fotografuojant Teutonų ordino piliavietes. Tarp jų aplankiau ir vietą, kur pagal Wikipediją stovėjo Kristmememlio pilis: „Nemuno dešiniajame krante, greičiausiai apie 1,5 km į pietryčių nuo dab. Skirsnemunės bažnyčios, prie Talkoto upelio žiočių“. Ten ir nuvažiavome, kur rodė lietuviškas topografinis M1:50000 žemėlapis (vakariausiu keliuku nuo Panemunės plento link Nemuno).
TOP50LKS-1996


Tačiau kolega Gediminas iš feisbuko visai logiškai paklausė, ką gi fotkinau, jei anot tos pačios Wikipedijos; „Pilies vietoje buvusias dviejų kalvelių liekanas 1946 m. nuplovė Nemunas.“
Teko pasikrapštyti pakaušį ir pabandyti paieškoti senų žemėlapių, kur situacija būtų bent kiek aiškesnė.
Pirmas – 1892 m. sudarymo rusiškas M1:84000 (dvivarstis) žemėlaspis.
084K_RU-1892
Ir čia matome labai įdomų dalyką – nors Talkoto upelis ir neatvaizduotas, bet matomai tuomet jis įtekėjo į nedidelį įlankėlę Nemune apie puskilometrį labiau į rytus, nei dabar (į tą pačią įlankėlę įtekėjo ir pro tuometinį Skirыnemunės dvarą iš šiaurės sruvenęs kitas upelis). O tai reiškia, kad Nemuno krantas čia yra labai judrus.


Ką ir pamatėme 1940 m. atnaujintame (naudojant 1892-93 m.) sovietiniame M1:50 000 žemėlapyje; Nemunas „nustūmė“ tą įlankėlę į vakjarus.
100K_SU-1941


1946 m. M1:25000 sovietiniame žemėlapyje matome, kad tos įlankėlės nebeliko, o Talkoto upelis varo tiesiai į vakarus.
025K_SU-1946


Uždėjus ant TOP50LKS dabartinę Nemuno vagą iš Lietuvos georeferncinio pagrindo (mėlynas plotinis užliejimas), matome, kad Nemunas paskutinius 20 metų gana stabilus. Kauno HE vistik vertėjo statyti.
TOP50LKS+GDR10LT


Na ir apibendrinant sukroviau ant TOP50LKS visas 3 ankstesnių žemėlapių krantų linijas.
TOP50LKS+all
Išvada nedžiuginanti. Jeigu tos 1946 m. nuplautos kalvelių liekanos nebuvo kartografuotos ir kasinėtos, surenkant įrodymus, kad tai tikrai Kristmemelis – tai šansų rasti Kristmemelį nedaug.
Aš asmeniškai linkęs tikėti, kad Kristmemelis buvo ant tos nedidelės pakilumėlės į pietus nuo centre esančio ežeriuko (kuris kažkada greičiausia buvo Nemuno įlanka. Cariniame ir sovietiniuose žemėlapiuose čia pavaizduotas skardis rodo aktyvią kranto eroziją, ir greičiausiai ten buvusi pilies kalva ir nugriuvo į Nemuną. Dabar ši vietą sausumoje, bet potvyniai ten sujaukė visus žemės sluoksnius.
Na bet čia mano filosofijos 😉