„Yra ženklų, kad Alachas užtikrins islamo pergalę Europoije be kardų, be patrankų, be užkariavimo. Mums nereikia teroristų, mums nereikia savižudžių sprogdintojų. Virš 50 milijonų musulmonų [Europoje] pavers ją musulmonišku žemynu per kelis dešimtmečius.“
Muamaras al-Kadafis, Libijos vadovas
Pasižiūrėkite ir atidžiai įsiklausykite į videoklipą.
tai gerai, kad yra tokių atsilikusių kraštų kaip mūsiškis, kur net musulmonai neina, nebent tranzitu.
gerazzz 😀
Jo, gera mintis – Lietuvos išsigelbėjimas – jos nepatrauklume 😉
lazda visada turi du galus, o bjaurusis ančiukas yra potenciali gulbė. Rytų Europa (tame tarpe ir Lietuva) taps Europos civilizacijos ir krikščioniškos religijos (jei tik nesugrįšime į pagonybę) citadele. Ne pirmą kartą tikriausiai. Antra vertus per tiek metų (20+) galbūt apskritai religijos įtaka gerokai niveliuosis ir tie Europos musulmonai bus (jau yra) nebe tie, kur gyvena Irane, SA ar Libijoje. Kaip ir dauguma save laikančių krikščioniais – tai juk iš esmės nieko nereiškia, nepuolama gi rengti kryžiaus žygių 🙂 Tai taip ir musulmonai – paragavę kapitalistinio pasaulio saldybių jie taps daugiau vakariečiais, nei musulmonais. Beviltiška dabar ką padaryti keliant gimstamumą ar atsiribojant. Kaip tik – kuo didesnė integracija padarys musulmonus europiečiais ir tai visai nebus svarbu, kad jie musulmonai.
Deja, deja…
Dėl mūsų perspektyvų: Total fertility rate: 1.48 children born/woman (2008 est.)
Dėl islamo – teko bendrauti su musulmonais (ne islamistais) – labai taikingi ir malonūs žmonės, smerkiantys Ben Ladeną ir panašius veikėjus. Vienas klausimas, kur jie nedaro jokių kompromisų – Palestinos valstybė be jokio izraelio šalia.
ką aš ir sakau, imkim pavyzdžiu Turkiją ir jos politiką religijos atžvilgiu.
Arba Alžyrą, kuriame kariškiai anuliavo rinkimų rezultatus, kai juose nugalėjo ekstremali religinė partija
Gerbiamieji, žinau Turkiją ir neturėkite didelių iliuzijų dėl jos pasaulietiškumo…
Nenoriu. Man Lietuva patinka tokia, kokia yra.
Reik, škiasss, pasiraitot rankoves, pasikilot sijonus ir ait gimdyt lietuvių, kad pietų barbarams vietos neliktų…
Iš esmės pritariu Troy – pasaulietiškumas daugumoje tų valstybių palaikomas represyvinėmis priemonėmis, nes valdžioje esantys visiškai nenori, kad valdžią paimtų ir savo tvarką įvestų religiniai fanatikai, kurie turi tikrai didelę tikinčiųjų bazę. Prisiminkim Iraną, kuris, regis, prieš 30 metų buvo pasaulietiškumo citadelė…
Islamas, kaip jauniausia iš fundamentalių realigijų, savo laiku buvo labai progresyvi. Kai po Europą siautė inkvizicija, būtent islamiškajame pasaulyje tobulėjo mokslas. Galų gale tai buvo kultūra kuri lyg kelias siejo Tolimąją Aziją su Europa. Pats iš saves islamas nėra nei karingas nei kerštingas, tokį jį padarė tie, kuriems visuomet reikia priešų, kovos, būti skriaudžiamųjų vaidmenyje ;).
-› xminde – you are perfectly correct 🙂 Kadaise krikščionybė, tuomet jauna ir progresyvi religija, šlavė pagoniškuosius tikėjimus, ir toli gražu ne visada baltomis pirštinaitėmis, tačiau būtent ji suformavo mūsų pasaulį kaip tokį. Islamas savo laiku darė tą patį, bet buvo sustabdytas. Dabar mes stebime islamo renesansą, kuris ne visada gražus ir taikingas, tačiau reiškinio esmė – išsėmusi save krikščionybė (arba dar grubiau ir teisingiau – kriokščionybės nebuvimas) bus pakeista nauju tikėjimu. Istorijos ratas sukasi…
-> grumlinas – …bus pakeista nauju tikėjimu. Istorijos ratas sukasi…
Iki to liko ~ 140 metų 🙂
-› xminde – nuraminai. Man asmeniškai dzin, kokio tikėjimo bus mano pro…proanūkai. Vieno, ko norėčiau – kad jie pie namų keltų Trispalvę, o ne vaivorykštinį skudurą 😉
Pagal esames prognozes, tai bent jau žalia spalva vėliavoje tikrai išliks 😀
aha 😀
Žiūrėjau čia kada filmą „Body of Lies“ apie lamerikonų CŽV bandymus kovot su musulmonais. Kažkaip užkliuvo toks atrodo paprastas musulmono pamąstymas, kur jis kalbėjo daugmaž taip, kad „jūs su savo palydovais, milijonais dolerių sekimui, kitai technikai, papirkinėjimams niekada nenugalėsite „atsilikusių“ musulmonų“. Pirmykštis fanatizmas vs racionalus strategavimas – kas nugalės?
Nugalės „pirmykštis fanatizmas“, kaip tu vadini, arba „kova už idėją“, kaip tą derėtų iš tikrųjų vadinti – Vietnamo ir Afganistano pavyzdžiai tą rodo vienareikšmiškai