2011: Šiandien prieš 107 ir 99 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1894 – Nikita Khrushchev, Premier of the Soviet Union (d. 1971)
1912 – Kim Il-sung, President of North Korea (d. 1994)
Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad šių dviejų garsių komunistinių veikėjų gimtadieniai sutampa. Na, tovariščius Kim Ir Senas iki pat mirties buvo tikras stalinistas, o ir jo įpėdinis ną ką prastesnis šiuo aspektu. O apie Chruščiovą tebėra gyvas didžiojo destalinizatoriaus mitas. Iš tikrųjų, jei atidžiau pažvelgti, Chruščiovas organizavo Stalino asmenybės kulto pasmerkimą ne tiek norėdamas padėti to kulto aukoms, kiek suversdamas kaltę Stalinui, o taip pat slėpdamas savo paties aktyvų dalyvavimą to meto represijose. Ir čia jam pasisekė – žmonės primiršo Chruščiovą, kuris taip aktyviai ruošė represuotinų asmenų sąrašus, kad net Stalinas ant vieno iš jų užrašė: „Apsiramink, kvaily“, o atsimena jį kaip žmogų, pradėjusį politkalinių reabilitaciją.
2009: Šiandien prieš 59 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1952 – The maiden flight of the B-52 Stratofortress
>
Virš 50 metų aviacijos tarnyboje yra retas atvejis, ir turbūt tik garsusis Douglas DC-3, kurio korpusui pripažintas „lifetime warranty“, gali pasigirti didesniu ilgaamžiškumu.
Prisimenu B-52 kaip sovietinės propagandos skiepytą paslaptingos amerikeičoių grėsmės simbolį. Lėtai kylantis iš aerodromo su iš paskos besitęsiančiomis juodų dūmų juostomis, o už kadro tragiškas rusų diktoriaus balsas byloja apie imperialistų kėslus, išsiuntusius atominių bombų prikrautą lėktuvą skraidyti palei TSRS sienas. Tik va kažkaip nebūdavo minimi analogiški Tu-16 ir Tu-22 patruliniai reidai. Arba Vietnamo karo epizodai, kai iš B-52 byra-byra-byra bombos – lyg be pabaigos… Nors va epizodai, kai iš B-52 byra bombos ant Afganistano sukilėlių, jau nebebuvo tokie įspūdingi. Galbūt, atėjo suvokimas, kad reikia bijoti ne lėktuvų, o žmonių, atiduodančių įsakymus tų lėktuvų pilotams, kurie net nemato, ant ko krenta jų bombos. Tiesiog kompiuterio nurodytas taškas, kuriame nuspaudi mygtuką ir kažkam apačioje pasaulis tampa pragaru.
O šiaip – nesižaviu šiuolaikine precizine technika, kuri nužmogina karą, nes technologiškai labiau ginkluota pusė tiesiog be jausmų naikina kitą, ne taip technologiškai išsivysčiusią pusę, tarsi kompiuteriname žaidime, be šansų kirsti atgal. Sakote, išsivystę geriečiai naikina atsilikusius blogiečius? Na, na, gali būti, kad kažkokiame istorijos momente mes tapsime tais, kuriuos kažkas labiau išsivystęs naikins, tarsi tarakonus purškalais…
Nera nei gerieciu nei blogieciu, yra tik skirtingi poziuriai.
Būtų gerai, jei tą suprastų tie, kas suskirsto žmones į geriečius ir blogiečius. Pabendravęs su normaliais (mūsų supratimu) musulmonais, suvokiau, kiek mitų abi pusės turi vieni apie kitus
Mačiau šitą lėktuvą MAKS’e 2005 m. – Žukovske, prie pat Maskvos, atrodė visiškai siurealiai…
Ir dar, o ‘sužmogintu’ karu, kur žmonės naikinami ‘su jausmais’, žavitės?
-› vicko – dėl „sužmoginto“ karo.
primo: neradau pas save, kur būčiau išreiškęs savo susižavėjimą bet kokiu karu – „sužmogintu“ ar „nužmogintu“
secundo: kai parašiau „nesižaviu šiuolaikine precizine technika, kuri nužmogina karą“ tai ir reiškia būtent tai, kad man visiškai nesuprantamas džiaugsmingas pacukiško mentaliteto spygavimas – „žiūrėk, kaip tiksliai pataiko“. Nes tai nebėra karas, kai priešininkai susieina vienas prieš kitą (ką aš pavadinčiau „žmogišku“ karu) išspręsti savo nesutarimų bent jau apylygiai pasiruošę, o tai yra elementarios skerdynės, kai skerdžiamoji pusė neturi jokių šansų, kai iš už barjero ilga ietimi perduri avį ir po to išdidžiai žvalgaisi „žiūrėkit, koks aš krūtas!“. Ir visi šiti tauškalai apie tai, kad „buvo sustabdytas blogis“ tereiškia tik tai, kad agresorius patirs mažiau nuostolių, siekdamas savo tikslų.
tertio: ne, „sužmogintu“ karu irgi nesižaviu. nes domiuosi karyba jau virš 30 metų, tad manau, kad karas yra blogiausia konflikto sprendimo forma
Na ir puiku. Aš tik kažkaip buvau susidaręs įspūdį, jau po Balandžio 5 d. įrašo („Toks karas jau nebėra vyrų užsiėmimas, tai labiau tinka bailiams, žaidžiantiems kompiuterinius žaidimus“), kad jūs teikiat, net nežinau kaip pasakyt dabar, gal kažkokį pirmumą tam romanitizuotam, tikrų vyrų, ‘vienas prieš vieną’ variantui. Kai imho bet koks karas yra panašus – tik kraujas ir mėsa.
-› vicko – dėl balandžio 5d. įrašo – čia vėlgi nesupratimas, nes IMHO, kol karas buvo „vyriškas užsiėmimas“, kariaujančios pusės, kad ir kokios šaunios jos bebūdavo, gerai pagalvodavo, ar verta veltis į karą, nes liūlin gauti tai nesinori. Dabar gi technologijos leidžia priešininką tvatyti „per atstumą“, tad labai lengva susidaryti nebaudžiamumo iliuziją ir įsivelti į karą darosi žymiai lengviau. Ką mes ir matome Afganistane ir Irake – operacijos iš pradžių vyko vos ne kaip TV šou, kol nepaaiškėjo, kad nebėra taikinių, kuriems galima taikyti modernias technologijas, o reikia kautis su sukilėliais, kurie žymiai geriau prisitaikę prie mūšio lauko sąlygų ir turi vietinių gyventojų paramą. O partizaninis karas žino negailestingą skaičių – 1:10, t.y. vienam partizanui eliminuoti reikia 10 kareivių (ne, jie nežūna, bet tokia jėgų persvara būtina). Vat tada ir paaiškėja, kad už durų – Vietnamo karo šmėkla… O perspektyvų laimėti partizaninį karą nėra, nes jis būtent „vyriškas“. Tad „bailių“ už kompiuterių pradėtas karas virto „vyrišku“ karu su kasdieninėmis aukomis iš abiejų pusių.
Taip, Chruščiovas kruvinas iki pat plikės. Bet jis bent jau tą pripažino. O kai paskaitai interviu su Stalino dvaro damomis… Va čia tai šokas.
„…interviu su Stalino dvaro damomis…“ gal kokią nuorodėlę galima būtų…?
S. S. Montefiore „Stalinas: Raudonojo caro dvaras“. Jau yra ir lietuviškai.
Sandėliuojuosi iš internetų pro-/anti-stalinistinę bibliotekėlę, tik va laiko paskaitytmui neištaikau
Atmesk, Gintarini, ką nors pasiskaitymui, kažkodėl jaučiu nepaaiškinamą domėjimąsi ano meto įvykiais ir veikėjais…
Prie progos užmesiu akį į knygų sandėlį, kas ten prisikaupę
Viskas reliatyvu. Tas pats Chruščiovas vienu metu ir pabaisa ir žmogus, atidaręs gulago vartus.
Šiaip kovą prieš Stalino asmenybės kultą pradėjo tuometinis TSRS premjeras (toks pats pabaisa ir žmogus) Malenkovas, jei jau pradėti gilintis į esmę. Chruščiovas tuomet tebuvo TSKP CK 1 sekretorius, t.y. Nr.2
Malenkovas? Ką turi galvoje, kuriuo metu?
Tuoj pat po Stalino mirties. Turėk omenyje, kad tuomet TSRS premjero postas buvo kur kas svarbesnis nei TSKP 1 sekretoriaus. Būtent Malenkovas pasiūlė pereiti nuo asmenybės kulto prie kolektyvinio vadovavimo ir paskyrė Chruščiovą atsakingu už asmenybės kulto likvidavimą.
T.p. didžiulis paradoksas yra tai, kad būtent Berijos iniciatyva Malenkovas paskelbė amnestiją, kuri išlaisvino ~1 milijoną žmonių iš lagerių
A, tada taip. Aš galvojau, kad tu apie pirmuosius mėginimus vienytis prieš Staliną.
Ne, aš būtent apie tai, kas įvko po 1953 kovo