Mano geresnioji pusė labai mėgsta dzūkiškas bandas. Tai toks kaip ir didžiulis bulvinis blynas, kepamas krosnyje, padėtas ant kopūstų lapų. Internetuose ji rado, kad tas bandas kepa „Dzūkijos dvaras“ netoli Alytaus, tad išsiruošėme į kelionę bandų testuoti. Aišku, joks jis ne dvaras, ištisinis naujadirbinys, bet atrodo gražiai. Meniu geras, maistas puikus (labai skani troškintų raugintų kopūstų sriuba ir dzūkų bandos su troškinta vištiena), dviese sočiai pavalgėme už ~18 Eur.
Sekantis etapas – Kijučių ir Kalesninkų dvarai. Pirmajame iš jų mano uošvis nemažai dirbo paauglystėje visokius ūkio darbus samdiniu, antrasis buvo vietinėje „sostinėje“.
Kijučių dvaras visiškai sunaikintas, belikusi į jokius paveldus neįtraukta dvarvietė.
Tuo pačiu aplankėme Razumnos kaimą, iš kurio kilęs mano uošvis ir mano geresnioji pusė praleidusi nemažai vaikystės/paauglystės laiko. Deja, buvusi uošvio tėvų sodyba priklauso svetimiems žmonėms, jie pradėjo tvarkymus, tad lauko keliais (tik Citroen hidropneumatinės pakabos dėka!) privažiavome kaimo kapinaites.
Kalesninkų dvaro pavyko rasti tik išlikusį svirną, visa teritorija užstatyta.
Mane labai domina buvusio geležinkelio Alytus- Varėna trasa, esu aplankęs keletą jo buvusių statinių. Šįkart pavyko privažiuoti iki buvusios pralaidos tarp Varėnos I ir II tvenkinių iš šiaurinės pusės (vėlgi tik Citroen pakabos dėka). Reikės sekantį kartą besilankant tuose kraštuose privažiuoti iš pietinės pusės.
Apžiūrėję pralaidą, važiavome iki Glūko ežero. Truputį pasiklydome miškuose, tad iš pradžių privažiavome Glūkaitį. Nieko baisaus, gavome gražų vaizdą.
Vistik pavyko pasiekti ir pagrindinį Glūko ežerą, kur šauniai praleidome laiką, kontaktuodami su šnypščiančia gamta. Ežeras mums kelia nostalgiją, nes ten esame ne kartą vasaroję po savaitę-dvi.
Na ir tada kelias jau vedė namolio.
Glūkas man asocijuojasi su … šiferiu 😀 Aukštaitijoje žvyrkeliai išsimuša kopėčiomis, maždaug tokio dydžio duodės, kaip kopėčių pakopos. O važiuojant prje Glūko pakliuvau ant šiferio – ten žvyrkelis buvo tankiomis bangelėmis, kaip šiferis. Labai juokinga ir įsimintina 😀 Mašina gaudė kai vargonai 😀
Gražu ten, tik per daug gryno oro 🙂
Šįkart buvo be kopėčių ar šiferio 😉
O grynas oras gerai 🙂