Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 203

Kartografija yra įdomus dalykas. Savotiškas keliavimas po pasaulį, nenulipant nuo sofos. Randi aibę kai kada tiesiog įdomių, o kai kada netgi keistų dalykų, apie kurių egzistavimą net nenutuokei. Neseniai, krapštinėdamas-taisinėdamas savo dvarų duombazę, sename caro laikų žemėlapyje radau užrašą, kuris tapo didžios nelaimės sinomimu. Černobylis. Kaimelis ir dvaras. Vilniaus apylinkės, tarp kitko. Labai savotiškai nuteikia tokie užrašai.

Tchernobyl
Černobylis

Lietuviškame žemėlapyje pavadinimas ne toks grėsmingas – Juodbaliai. Dvaro vietoje nieko nelikę, kaimelis šiek tiek padidėjęs.

Juodbaliai
Juodbaliai

Smalsu pasidarė, kaip čia tie pavadinimai atsirado. Variantas – buvo lietuviškas kaimelis Juodbaliai, rusų kartografai blogai išvertė pavadinimą į Чернобыль (tarp kitko, tai reiškia „kietis“) ir sudarė žemėlapį. Lenkai, užgrobę Vilniaus kraštą, daug nesukdami galvos, įvardino tą kaimelį kaip Czarnobyl. Na ir pagaliau lietuviai, su peripetijomis atgavę Vilniaus kraštą, vėl grąžino kaimeliui pavadinimą Juodbaliai. Va taip va Černobylis patapo tiesiog Juobaliais.

Iš tiesų įdomu stebėti vietovardžių kaitą skirtingų valstybių išleistuose žemėlapiuose tai pačiai Lietuvos vietovei, ypač Vilniaus krašte. Skirtinguose žemelapiuose dažnai matosi visa istorija: kažkada buvęs lietuviškas pavadinimas sulenkėjo, jį surusino caro kartografai, paskui jį sulenkino lenkų kartografai ir galų gale lietuviai jį atlietuvino, bet vėlgi – nemažai tarpukario lietuviškų pavadinimų po karo pakito. Pvz., šalia Kauno: Домейково -> Domeikiškiai -> Domeikava. Kodėl tokia perturbacija – nežinau. Gal kad „-ava“ skambejo lietuviškiau, nei baltarusišką atspalvį turintis „-iškiai“?

Comments are closed.