Valstybės dienos proga mudu su brangiausiąja nutarėme prasivažiuoti per Lietuvą. Galutinis tikslas buvo Grabijolai, važiavome įdomia trasa per Kaišiadoris, Žąslius, Paparčius. Pirmas sustojimas – Paparčiai ir nustebino įdomybių kiekis. Visų pirma – kolumbariumas, kuriame tilpo 24 karstai, kapinėse. Be to, yra graži medinė bažnyčia, dominikonų kapinių koplyčia ir dominikonų vienuolyno likučiai (likę tik vartai ir pamatų žymės).
Netoli Paparčių kaimo yra Aušrinės Marijos vienuolynas, iki kurio irgi pavažiavome apžiūrėti.
Važiuodami pro Paparčių piliakalnį, matėme jame keliamą Lietuvos vėliavą su Vyčiu.
Pakeliui Mitkiškėse pamatėme nuorodą į akmenį su pėdomis, tai irgi apžiūrėjome.
Maloniai nustebino labai gražiai tvarkomos Kazokiškės.
Pagaliau privažiavome šventiškai pasipuošusius ne kartą lankytus (tiek, kad viena moteriškė mus jau atsiminė) ir vėl lankytinus Grabijolus, maloniai pasivaikščiojome.
Planavome pravažiuoti pro Kernavę, ją apžiūrėti. Deja, įvažiavimas jau buvo užtvertas policijos, nes automobilių – jūra, tai neužvažiavome. Kadangi mūsų šeima nemėgsta plaukti su masėmis, tai „Tautiškos giesmės “ giedojimui pasirinkome ne kokį piliakalnį, o Lietuvos šaknis – Lietavos upelį. Jausmas buvo fantastiškas.
Kadangi buvo labai smalsu, kas gi yra už brastos per Lietavą, tai šįkart per ją pervažiavome. Kelias NEBUVO lengvas.
Pamatę nuorodą link Napoleono ąžuolo, jį aplankėme.
Na ir pabaigai užsukome papietvakarieniauti į Paryžių, tuo užbaigdami puikią dieną.
