Iš vienos pusės – 300 laivų ir 30 tūkstančių jūrininkų armada. Iš kitos – 3 laivai ir šimtas jūrininkų. Skirtumas tarp flagmanų – paveikslėlyje. Abu laivynai įvykdė savo tikslus. Tačiau vienas iš jų iš esmės pakeitė pasaulinę civilizaciją, o antrasis – nieko nedavė net savo šaliai.

Be abejo, laimėjo trys laivai – Kolumbo ekspedicija.

Kinijos admirolas Zheng He turėjo šimtą kartų didesnį laivyną. Jis aplankė Rytų Afriką, Indiją, Persijos įlanką, Atlanto vandenyną, tik apie jo kampanijos rezultatus tiesiog pamiršo. Ir tik XX amžiuje Europos mokslininkai surado dokumentus, kuriuose kalbama apie kinų laivyno žygį.

Rezultatas yra ir tikslo išvestinė.

Kolumbas ieškojo trumpesnio kelio į Indiją, siekdamas padidinti prekių apyvartos rodiklius. Paaiškėjus, kad jis neatrado Indijos, ispanai sutelkė dėmesį į teritorijų užkariavimą ir tauriųjų metalų kasybą – taip jie padidino valstybės pajamas. Tikslas traukė dėmesį.

O Zhengas He misija buvo „paplaukioti, pažiūrėti“. Kampanijose nebuvo aiškių komercinių, mokslinių tyrimų ar karinių tikslų. Visko po truputį ir nieko konkretaus. Kas atitiko tuometinę Kinijos dvasią – šalis niekada nebuvo suinteresuota barbarų reikalais. Ir Kinijos valdovams rezultatai pasirodė neįdomūs, tad sukaupta informacija buvo tiesiog išmesta.

Kiniška pasaulėžiūra „viskas yra gerai, reiškia, mes teisūs ir mes nieko nekeisime“ paplitusi vidutinėse ir didelėse įmonėse, kurios yra gyvenimo ciklo viduryje. Ir tokios įmonės arba miršta dėl staigių rinkos pokyčių, arba nuolat pralošia konkurentams – susigaudydamos, kai per vėlu.