Iš kažkada kompiliuotų labai liūdnų pamąstymų apie dabartinį pasaulį, tęsinys iš ankstesnio teksto

Nepaisant galimų nesėkmių, demokratijos vertė būtent tokia: ji visada siekia rasti kiek galima labiau subalansuotą visų interesų sumą tam tikru momentu. Tad reikia identifikuoti du esminius veiksnius, lemiančius šalies ir visuomenės demokratijos būklę.

Pirmiausia – bet kokios rūšies autokratijos negali būti demokratiškos, net jei jos atrodo demokratiškai. Autokratijos (pvz., despotizmas, diktatūra, oligokratija ar ochlokratija) – visoms nevaldančiosioms socialinėmis grupėmis visuomet primeta valdančiosios klikos interesus. Tik metodai skiriasi: brutali jėga arba subtilus manipuliavimas – tačiau tai nesvarbu. Svarbiausia tai, kad socialinių grupių prieštaravimai autokratijose iš esmės nesubalansuoti, todėl tokios visuomenės visada viduje prieštaringos. Ir kuo griežčiau vienos grupės valia primetama kitoms, tuo labiau tai darosi nepriimtina kitoms, tuo sunkesnis konfliktas visuomenėje įsiplieskia.

Antrasis veiksnys ir antroji demokratijos sąlyga yra pasirinkimo laisvės ir atsakomybės už ją pusiausvyra. Vienas be kito neįvyksta. Jei asmuo (ar visuomenė) kategoriškai nenori būti atsakingas už savo pasirinkimą, jis nėra laisvas. Ir atvirkščiai. Absoliuti laisvė neįmanoma, nes tai reiškia absoliučią atsakomybę, kurios negali būti dėl visiškai objektyvių priežasčių.