Nuo Kryžkalnio senasis kelias (ir Žemaičių plentas) suka į šiaurės vakarus nuo autostrados.
X-12 Stitch


Tikslas – iš pradžių pro Kaltinėnus pasiekti Laukuvą.
IX-12 Stitch


Vėliaus privažiuojamas beveik šiauriausas senojo kelio taškas – Rietavas.
IX-11 Stitch


Ties Endriejavu Žemaičių plentas pasuko į vakarus, link susitikimo su autostrada netoli Antkopčio, o va senasis kelias darė dar vieną šuolį į šiaurę, kur prie Žadeikų pasiekė savo šiauriausią tašką. Toliau pro Vėžaičius, po autostrada link Gargždų. O už Gargždų, ties Laugaliais ėjo siena tarp tuometinių Rusijos ir Vokietijos imperijų. Čia keitėsi ir žemėlapiai – 1:84 000 rusiškieji dvivarsčiai užleido vietą vokišiems 1:25 000.
IX-10 Stitch


Pabaigai fokiškosios kartografijos fragmentas, parodantis, jog paskutinė autostrados atkarpa iki Jakų žiedo eina senojo vokiškojo kelio trasa 🙂
293 Stitch


Taigi, iš Wilno pro Kowno pasiekėme Memelį. Kiek kitaip, nei esame įpratę keliauti šiandien. Žymiai ilgesnis ir sunkesnis kelias. Bet ir įspūdžių buvo žymiai daugiau, nes važiuojant autostrada nelabi yra į ką žvalgytis, o ir žvalgytis gali būti nesaugu 😉


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Posts

istorija

Kaip carinė Rusija dabojo sieną su Vokietija

Vis postinu savo atradimus, tyrinėjant carinius dvivarsčius (1:84000) topografinius žemėlapius. Šiandien šiek tiek apie vieną įdomų dalyką. Tie, kas gyveno „prie ruso“ bent dalį savo sąmoningo gyvenimo, prisimena, kad TSRSas buvo soclageris, iš kurio išvažiuoti Read more…

istorija

Lietuva be autostrados (2)

Dabar dauguma važiuotojų į pajūrį iš Kauno centro važiuoja Svanorių prospektu, tada suka į autostradą ir po poros-pustrečios valandų pasiekia tikslą. Tik kai kurie frykai (t.t. ir mumi) važiuoja Panemuniais. XIX/XX a.s. sandūroje visi buvo Read more…

istorija

Lietuva be autostrados (1)

Esame įpratę iš Wilno į Memelį važiuoti magistraliniu keliu A1, vadinbamu autostrada. Ir turbūt retas esame pagalvoję, kaipgi tie mūsų protėviai, tik-tik nulipę nuo medžių XIX/XX amžių sandūroje nusigaudavo tuos pusketvirto šimto kilometrų. Taigi, eilinis Read more…