Esame įpratę iš Wilno į Memelį važiuoti magistraliniu keliu A1, vadinbamu autostrada. Ir turbūt retas esame pagalvoję, kaipgi tie mūsų protėviai, tik-tik nulipę nuo medžių XIX/XX amžių sandūroje nusigaudavo tuos pusketvirto šimto kilometrų.
Taigi, eilinis neturinčių ką veikti kartografų opusas, pasinaudojant rusišku dvivarsčiu XIX a. pabaigos žemėlapiu. Ant jo iškarpų raudonai pažymėta autostrada, žaliai – valstybiniai keliai. Pats kelias Vilnius-Kaunas senuose žemlapiuose atvaizduotas dviguba linija, tad jį rasti nesunku. Bus kelios opuso dalys, bo viena gautųsi ilga ir zanūdna 😉
Ten, kur dabar išsidėstę Panerių (kai kurie netgi dar gyvi) zavodai, anuo metu buvo tolimas užmiestis. Toks, kad ten net buvo Panerių dvaras. Iš Neries slėnio keliauninkai išsiropšdavo miško keliu į kalną ir tada prasidėdavo jau tikroji kelionė iš Вильна į Ковна. Kaip nebūtų keista, čia nemaža dalis autostrados eina senuoju keliu (beveik iki pat Rykantų), tik statant autostradą, nurėžtas vingis pro dabartinius Semeniukus. Ties Rykantais kelias toliau ėjo dešiniąja gelžkelio puse, o autostrada nusuko kairėn, bet po kelių kilometrų, kai kelias perkirto gelžkelį, jiedu vėl daugmaž susiliejo.
Susilieję kelias ir autostrada kartu pasiekia Vievį, o ten jau stipriai išsiskiria, nors išlaiko bendrą kryptį, o kai kada net priartėja vienas prie kito, kol ties Bačkonimis galutinai neišsiskiria.
Toliau autostrada eina vis šiauriau, o kelias suka piečiau pro Žiežmarius į Rumšiškes. Už Rumšiškių anuo metu metu kelias ėjo palei Nemuną. Turėjo būti gražu, bet dabar tos vietos – po Kauno marių vandenimis.
Kaip jau rašiau, ties Bačkonimis kelias ir autostrada jau ėjo visiškai atskirai. Taip atskirai, kad anuo metu į Kauną keliauninkai iš Vilniaus įvažiuodavo ne dabartiniu Savanorių prospektu, nes Jonavos-Kauno plentas nebuvo susietas su Vilniaus-Kauno plentu jokiais geresniais keliais. Tad įvažiuojant iš Vilniaus į Kauną tekdavo pravažiuoti Amalius iš pietų(!), pervažiuoti Vilniaus-Kauno geležinkelį, užsiropšti ant kalno, po kuriuo ėjo geležinkelio tunelis, o tada nusileisti žemyn nuo kalno link geležinkelio stoties ir pagaliau įvažiuoti į Kauną Šančių pradžioje. Šiandien toks kelias atrodo keistokai, bet XX a. pradžioje viskas buvo OK.
c.d.n.
Teko važinėti autostrada, kai ji buvo tik daroma. Važinėjau JAWA-250, baisiausia buvo sutikt tik pasirodžiusius tada kelininkų ZILus savivarčius. Iš po ratų jų akmenys tiesiog šaudė. Brr…
Gal Gaspadorius gali įdėti to caro laikų žemėlapio dar – tą dalį, kur Kauno vakarinė dalis matytųsi?
Vakarinė dalis bus su sekančia serija 😉