Esame įpratę iš Wilno į Memelį važiuoti magistraliniu keliu A1, vadinbamu autostrada. Ir turbūt retas esame pagalvoję, kaipgi tie mūsų protėviai, tik-tik nulipę nuo medžių XIX/XX amžių sandūroje nusigaudavo tuos pusketvirto šimto kilometrų.
Taigi, eilinis neturinčių ką veikti kartografų opusas, pasinaudojant rusišku dvivarsčiu XIX a. pabaigos žemėlapiu. Ant jo iškarpų raudonai pažymėta autostrada, žaliai – valstybiniai keliai. Pats kelias Vilnius-Kaunas senuose žemlapiuose atvaizduotas dviguba linija, tad jį rasti nesunku. Bus kelios opuso dalys, bo viena gautųsi ilga ir zanūdna 😉


Ten, kur dabar išsidėstę Panerių (kai kurie netgi dar gyvi) zavodai, anuo metu buvo tolimas užmiestis. Toks, kad ten net buvo Panerių dvaras. Iš Neries slėnio keliauninkai išsiropšdavo miško keliu į kalną ir tada prasidėdavo jau tikroji kelionė iš Вильна į Ковна. Kaip nebūtų keista, čia nemaža dalis autostrados eina senuoju keliu (beveik iki pat Rykantų), tik statant autostradą, nurėžtas vingis pro dabartinius Semeniukus. Ties Rykantais kelias toliau ėjo dešiniąja gelžkelio puse, o autostrada nusuko kairėn, bet po kelių kilometrų, kai kelias perkirto gelžkelį, jiedu vėl daugmaž susiliejo.
XIII-18_Stitch


Susilieję kelias ir autostrada kartu pasiekia Vievį, o ten jau stipriai išsiskiria, nors išlaiko bendrą kryptį, o kai kada net priartėja vienas prie kito, kol ties Bačkonimis galutinai neišsiskiria.
XII-17_Stitch


Toliau autostrada eina vis šiauriau, o kelias suka piečiau pro Žiežmarius į Rumšiškes. Už Rumšiškių anuo metu metu kelias ėjo palei Nemuną. Turėjo būti gražu, bet dabar tos vietos – po Kauno marių vandenimis.
XII-16_Stitch


Kaip jau rašiau, ties Bačkonimis kelias ir autostrada jau ėjo visiškai atskirai. Taip atskirai, kad anuo metu į Kauną keliauninkai iš Vilniaus įvažiuodavo ne dabartiniu Savanorių prospektu, nes Jonavos-Kauno plentas nebuvo susietas su Vilniaus-Kauno plentu jokiais geresniais keliais. Tad įvažiuojant iš Vilniaus į Kauną tekdavo pravažiuoti Amalius iš pietų(!), pervažiuoti Vilniaus-Kauno geležinkelį, užsiropšti ant kalno, po kuriuo ėjo geležinkelio tunelis, o tada nusileisti žemyn nuo kalno link geležinkelio stoties ir pagaliau įvažiuoti į Kauną Šančių pradžioje. Šiandien toks kelias atrodo keistokai, bet XX a. pradžioje viskas buvo OK.
XII-15_Stitch


c.d.n.


2 Comments

. · 2018/06/26 at 19:46

Teko važinėti autostrada, kai ji buvo tik daroma. Važinėjau JAWA-250, baisiausia buvo sutikt tik pasirodžiusius tada kelininkų ZILus savivarčius. Iš po ratų jų akmenys tiesiog šaudė. Brr…

Gal Gaspadorius gali įdėti to caro laikų žemėlapio dar – tą dalį, kur Kauno vakarinė dalis matytųsi?

    grumlinas · 2018/06/26 at 21:27

    Vakarinė dalis bus su sekančia serija 😉

Comments are closed.

Related Posts

istorija

Kaip carinė Rusija dabojo sieną su Vokietija

Vis postinu savo atradimus, tyrinėjant carinius dvivarsčius (1:84000) topografinius žemėlapius. Šiandien šiek tiek apie vieną įdomų dalyką. Tie, kas gyveno „prie ruso“ bent dalį savo sąmoningo gyvenimo, prisimena, kad TSRSas buvo soclageris, iš kurio išvažiuoti Read more…

istorija

Lietuva be autostrados (3)

Nuo Kryžkalnio senasis kelias (ir Žemaičių plentas) suka į šiaurės vakarus nuo autostrados. Tikslas – iš pradžių pro Kaltinėnus pasiekti Laukuvą. Vėliaus privažiuojamas beveik šiauriausas senojo kelio taškas – Rietavas. Ties Endriejavu Žemaičių plentas pasuko Read more…

istorija

Lietuva be autostrados (2)

Dabar dauguma važiuotojų į pajūrį iš Kauno centro važiuoja Svanorių prospektu, tada suka į autostradą ir po poros-pustrečios valandų pasiekia tikslą. Tik kai kurie frykai (t.t. ir mumi) važiuoja Panemuniais. XIX/XX a.s. sandūroje visi buvo Read more…