Kelias savaites vakarais po truputį į GoogleMaps badžiau Teutonų ordino pilis. Istoriškai susiklostė, kad tą valkatų gaują, kuri porą šimtmečių teriojo Lietuvos žemes, vadiname kryžiuočiais, tačiau terminas „kryžiuočiai“ apima kue kas platesnį ratą vienuolių-karių ordinų, nei vien Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum. Tai pamažu pats sau paradedu vadinti tuos galvažudžius teutonais.
Prasidėjo viskas nuo minčių, ką gi reiktų dar aplankyti Lenkijoje, ir akis užkliuvo už Gotikinių pilių kelio. Pasidarė smalsu, kiek gi tų teutoniškų pilių Prūsijoje buvo. Teko pakapstyti (labai daug ir labai įvairios) info ir pagaliau turiu rezultatą. Tarp kitko, didžiausias atradimas – kad Ventės rage irgi buvo pilis – Windenburg – ir ją statė net du kartus, ir kaskart ją nuplovė marios.
Berenkant info, teko nemažai padirbėti ir su senais vokiškais 1893 m. kartografinio šedevro Karte des Deutschen Reiches žemėlapiais, ir čia tiems, kas naudoja GoogleEarth, galiu rekomenduoti parsipūsti šio žemėlapio KMZ, kurio pagalba vokiškas žemėlapis „pasodinamas“ ant šiandieninio pasaulio. Labai įdomu pasižvalgyti po Klaipėdos kraštą 😉
Berenkant info aapie pilis, paaiškėjo, kad jų išliko ne tiek daug, o ypač tragiška padėtis Šiaurės Rytprūsiuose, kuriuos dabar valdo rosijanai.
Lietuvoje teutonai bandė kurtis palei Nemuną tarp Jurbarko ir Seredžiaus, bet jiems nelabai kas gavosi. Reiks kada pravažiuoti Panemuniais ir apifotkinti buvusias pilių vietas, kiek jas pavyks identifikuoti.
Aha, ir ta intencija pagaliau perskaičiau Petro Duiburgiečio „Prūsijos žemės kroniką“. Įdomus skaitinys, bet vietomis man primena rosijanų televeduščius – teutonai/rosijanai visad giriami, prūsai/ukrainiečiai visad peikiami.


Žemėlapyje piles simboliu pažymėtos išlikusios pilys arba jų griuvėsiai, kryžiumi – gotikinės bažnyčios/katedros, o X simboliu – vietos, susijusios su prūsais ir teutonais (neišlikusios pilys, buvusios gyvenvietės ir pan.). Pirmus pavadinimus surašiau vokiškus.
Taip kad jei kam įdomu – naudotkitės 😉

Related Posts

foto

Rumschen aplankymas

Žmonių pavardės turi šaknis. Vienokias ar kitokias. Mano abiejų tėvų pavardės turi, sakykim, geografines šaknis – Lietuvoje yra kaimai, kurių pavadinimai sutampa su mano senelių pavardėmis. Šįkart pakakalbėsime apie Rumšus. Kaimas tokiu pavadinimu yra Žemaitijoje, Read more…

kartografija

Dvarų kartografija

Jau senokai bandau susikartografuoti Lietuvos dvarus – toks keistokas hobis. Ilgam vakarais prisėdau prie vokiškų kaizerinių 1:25000 Klaipėdos krašto žemėlapių (43 lapai) ir dar ilgiau – prie rusiškų carinioų 1:84000 žemėlapių (108 lapai). Žemėlapių pririšimas Read more…

istorija

Dvarų aritmetika

Sėdėdamas jaukiame vidinės emigracijos burbule (na, nebent kai kada profilaktiškai mesteldamas ką nors negero apie rosijaniją), pamažu vykdau savo paties susigalvotą kartografinį projektą. Kažkada pavyko susimeškerioti visą Lietuvos teritoriją dengiančius dvivarsčius (1:84000) carinės Rusijos žemėlapius, Read more…