Praėjusį savaitgalį įvyko kasmetinis familijos (iš mano Mamos pusės) susibėgimas Žemaitijoje. Kadangi pernai per analogišką susivažiavimą aš neatsargiai pasižadėjau pruošti kokią nors įdomią prezentaciją apie Bliūdsukius, kur prabėgo mūsų vaikystės/paauglystės vasaros, tai šiemet teko papūkšti. Gavosi įdomus dalykas – „Bliūdsukiai žemėlapiuose“, apie tai gal reiks kada paruošti įrašą, – tačiau berenkant informaciją internetuose, užkliuvau už įdomaus resurso Архивные карты, kuriame realizuotas rusiško trivarsčio žemėlapio pristatymas, sugretinant jį su šiuolaikiniais.
Trivarstis žemėlapis – pradėtas sudaryti 1845 m. ir atnaujinamas iki 1PK pradžios Rusijos žemėlapis, kurio mastelis 3 varstai (1 varstas = 1067 m) į 1 anglišką colį (1 colis = 2,54 cm), t.y. ~1:126000 šiandieniniu supratimu. Lapo dydis yra apie 73×53 km.
Žemėlapio sudarymo topografiniams darbams vadovavo F.Šubertas, todėl kartais šis žemėlapis vadinamas Šuberto trivarsčiu žemėlapiu, taip atskiriant jį nuo Šuberto dešimtvarsčio žemėlapio. Žemėlapyje, apart gyvenviečių, kelių+geležinkelių, hidrografijos objektų, miškų, sužymėti ir smulkesni objektai-orientyrai: dvarai, vienkiemiai, malūnai, bažnyčios, pakelės kryžiai ir t.t. Žemėlapis dėl gausaus turinio gana perkrautas, tad nėra lengvai skaitomas. Aišku, mastelis davė savo apribojimus, atvaizduotos toli gražu ne visos gyvenvietės, tačiau besidomintiems savo krašto istorija jis suteikia nemažai informacijos apie praeitį.
Tad rekomenduoju pasižvalgyti po XIX a. Lietuvą (pagrindinis valdymas – dešinajame OSM ekrane).


Apžvalgos ekranas
2017-07-26 10_35_37-Globus-T.SVG, v3.All


Trivarstis vs OSM
2017-07-26 10_36_07-Globus-T.SVG, v3.All


Trivarstis vs palydovas
2017-07-26 10_36_57-Globus-T.SVG, v3.All

Related Posts

istorija

Kaip carinė Rusija dabojo sieną su Vokietija

Vis postinu savo atradimus, tyrinėjant carinius dvivarsčius (1:84000) topografinius žemėlapius. Šiandien šiek tiek apie vieną įdomų dalyką. Tie, kas gyveno „prie ruso“ bent dalį savo sąmoningo gyvenimo, prisimena, kad TSRSas buvo soclageris, iš kurio išvažiuoti Read more…

istorija

Lietuva be autostrados (3)

Nuo Kryžkalnio senasis kelias (ir Žemaičių plentas) suka į šiaurės vakarus nuo autostrados. Tikslas – iš pradžių pro Kaltinėnus pasiekti Laukuvą. Vėliaus privažiuojamas beveik šiauriausas senojo kelio taškas – Rietavas. Ties Endriejavu Žemaičių plentas pasuko Read more…

istorija

Lietuva be autostrados (2)

Dabar dauguma važiuotojų į pajūrį iš Kauno centro važiuoja Svanorių prospektu, tada suka į autostradą ir po poros-pustrečios valandų pasiekia tikslą. Tik kai kurie frykai (t.t. ir mumi) važiuoja Panemuniais. XIX/XX a.s. sandūroje visi buvo Read more…