Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 117

Kažkada norėjau kurti fotografijas, kurios primintų mums laiką prieš žodžius. Ta prasme, kad vaizdai ne tiek pasakotų istorijas, kiek perteiktų emocinį momentą. Kažkaip nesugebėjau iki to prieiti, mano nuotraukos taip ir liko netgi ne tiek istorijos, kiek faktų fiksavimas. Žinau, kad tai greičiausiai nerealu, nors, bent jau man, tokia fantazija nėra praėjęs noras. Mano žmona tą kai kada akivaizdžiai sugeba, nemaža dalis jos nuotraukų po grafinio apdorojimo jau nebe nuotraukos, o emociniai vaizdai. Mudu su ja matome pasaulį labai skirtingai. Ne priešingai, o būtent skirtingai, ir fotografuodami fiksuojame aplinką visiškai kitaip. Priešybių vienybė? Galbūt, bet mes abu esame laimingi, būdami skirtingi. Ir vis dėlto aš tebenoriu kada nors sugebėti tam tikrą laiką pagyventi savo fantazijose ir tik vėliau grįžti namo.

2 Responses to “365 žodžiai – 117”

  1. scania parašė:

    Tai ne priešybių vienybė. Labiau skirtybių 😀 Laivė neplauktų gerai, jei komandą sudarytų vien kapitonai. Ar vien mechanikai. Ar vieni šturmanai. Jie visi skirtingi, bet ne priešingi. Tiesiog išmetus žodį „priešybė“ iš posakio apie vienybę gausim daugiau vienybės 😉
    O dabar – į temą. Jūsų fotografijos skiriasi, taip. Man, kaip šiaip praeiviui, patinka abiejų darbai. Tavo fotodokumentalizmas man kaip siektinas pavyzdys. MariukasM nuotraukos iščiustytos iki atviručių lygio, o taviškės į tikrumo stilių. Tai tą tikrumą gerai pagauni. Tai reziumė sakau: tu fotografuoji jausmą, tikrovės jausmą 😉