Šiemetinė mūsų kelionė į lenkų -žemę buvo ganėtinai trumpa, o ir skirta daugiau pasipoilsiavimui nei įžymybių lankymui. Buvome numatę pašokti iki Mozūrų ežeryno, ten kur nors įsikurti, paskui pasižvalgyti po apylinkes be aiškaus plano, pasimaudyti ir grįžti namo. Viskas buvo beveik taip, kaip numatėme, tik va – paskutinį kartą Lenkijoje buvome užpernai, tai nustebino du dalykai:
1) labai pabrango pragyvenimas ir maitinimasis užeigose – kažkur 30-40%;
2) gyvenimas Lenkijoje matomai pagerėjo, nes buvo ganėtinai sunku rasti vietą apsistoti.
Taigi, pirmoji diena buvo skirta kelionei ir mano numatytos įdomybės aplankymui. Važiavome pro Suvalkus, Augustavą, Grajevą, Elką, Gižycką, kol pasiekėme Mrongovą. Pabandėme jo apylinkėse apsistoti trijų naktų nakvynei, teko nemažai pavažinėti, kol pagaliau Probarke jau gerokai antroje dienos pusėje gavome kambarį nakčiai už 120ZL.

Na, o dabar aplankyta įžymybė. Tai netoli Prostki gyvenvietės esantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos Karalystės ir Prūsijos Kunigaikštystės sienų susikirtimą žymintis 1545m. pastatytas stulpas. Tuometinis „tritaškis„, tsakant 😉 Labai įdomi kartografiniu ir istoriniu požiūriu vieta. Bandėme jį aplankyti užpernai, bet lijo baisus lietus, beveik nesimatė kelio ir nesugebėjome rasti posūkio – pražioplinome nuorodą 😀
O jo aplankymui reikia iš Augustavo važiuoti 61 keliu ir Grajeve nusukti į 65 kelią link Elko. Tada važiuojame iki Prostki gyvenvietės ir ja neskubėdami važiuojame iki bažnyčios. Už jos sukame gatve dešinėn – yra nuoroda į stulpą. Pavažiuojame gatve puskilometrį, pervažiuojame upelį ir už upelio pirmas posūkis dešinėn (vėlgi yra nuoroda). Tada žvyrkeliu virš kilometro visąlaik tiesiai, kol jau-jau išvažiuojame iš miško, tačiau priekyje vėl pamatome nuorodą ir dešinėje yra tokią kaip ir alėja, kurios kraštai apriboti akemnimis. Tada ta alėja dar kokį šimtą metrų ir išvažiuojame į aikštelę. Psio, tikslas pasiektas, paklysti neįmanoma 🙂