– Nusimauk kelnaites ir atsisuk užpakaliu.
– Oj, ne, Jonai, aš nenoriu į užpakalį.
– Nesibijok, Onute, tai visiškai neskaudu.
– O Marytė sakė, kad skaudėjo.
– Marytė sukiojosi kaip pasiutus, aš niekaip pataikyt negalėjau, vat ir skaudėjo.
– Tai kad aš gėdinuos.
– Onute, mes vienas kitą nuo mokyklos laikų juk pažįstame. Ir iš viso, manęs gėdytis nedera. Man jokio skirtumo, moteris tu ar vyras.
– O gal tu gali nežiūrėti?
– O kaip aš pataikysiu, jei nežiūrėsiu?
– O tu pačiupinėdamas.
– Na ir sugalvok tu man, pačiupinėdamas. Na ką gi, išsižiok. Va, dabar ryk. Tačiau tabletės – niekai, skiepas patikimiau. Eik, pasakyk, kad sekanti užeitų.
Kaip mane visa tai užkniso – skiepyti nuo gripo šitas moteriškes iš siuvyklos…
————————————————————————-
Tekstas rastas kažkur kažkada Inete, dabar tiesiog išverstas iš rusų kalbos
