…o mane vis tiek migdo nuo tokiaus muzikaus. Nu niekaip su „Prabudome ir kelkimės!“ nesiriša. Vat vakare, su stikline viskio – jo. Nesvarbu, kad „July morning“… 😕
Čia ne tiek kartų skirtumai, kiek asmeninių nuostatų į kėlimosi priežastį (į darbą, t.y. 🙂 ) skirtumai… Aš pvz. darbelin keliuosi 3-5min prieš suskambant žadintuvui… Bet čia greičiausiai tik todėl, kad ir paskutinėmis minutėmis prieš miegą mąstau, ką aš ten tokio dar neišbandyto rytoj nuveiksiu 🙂
Iki šiol mėgstu Uriah Heep, bet tik tuos kur buvo iki 1977-ųjų. Kažkaip man – July Morning jau nuo vaikystės stipriai kvepėjo „estradėle“ 🙂 Pvz., koks nors „Sunrise“ ar „Rain“ (abu iš „Magicians Birthday“, 1972) man skamba gerokai galingiau, o trumputis „Confession“ – išvis lyrikos viršūnė.. Bet, kaip saka, dėl skonio nesiginčijama 🙂
Senas geras 🙂 . Jau ir buvau pamiršęs, kas sugrojo.
Jūrajai, kaip juos vadinom 😉
Prisiminiau. Tai buvo „jūrų hipiai“ 😀
O gerazzz 🙂
yurgiai hypiai xe xe xe 😉
😉
…o mane vis tiek migdo nuo tokiaus muzikaus. Nu niekaip su „Prabudome ir kelkimės!“ nesiriša. Vat vakare, su stikline viskio – jo. Nesvarbu, kad „July morning“… 😕
Aš nemėgstu šokti iš lovos – net žadintuvai pas mane dukart gieda su 15min. intervalu
Pas mane tris kartus groja. Ir tai ne visada užtenka.
Musiau nesuprantu aš muzikos 🙂
KartŲ skirtumas… 😉
Joooo, kas jumi pračiuchina, tas mumi migdo. Ir, jaučiu, atvirkščiai. 🙂
Nu ko gero taip 😀
Čia ne tiek kartų skirtumai, kiek asmeninių nuostatų į kėlimosi priežastį (į darbą, t.y. 🙂 ) skirtumai… Aš pvz. darbelin keliuosi 3-5min prieš suskambant žadintuvui… Bet čia greičiausiai tik todėl, kad ir paskutinėmis minutėmis prieš miegą mąstau, ką aš ten tokio dar neišbandyto rytoj nuveiksiu 🙂
Prabudimui geriau tiktų „Easy living“ iš to paties disko 🙂
http://www.youtube.com/watch?v=m4o–q6xuvs
arba „Look at Yourself“ 🙂
http://www.youtube.com/watch?v=ErNN5J47Tig&feature=related
Aha, gal ir taip. Bet va man tą rytą kablys būtent ant tokios muzikėlės buvo
Iki šiol mėgstu Uriah Heep, bet tik tuos kur buvo iki 1977-ųjų. Kažkaip man – July Morning jau nuo vaikystės stipriai kvepėjo „estradėle“ 🙂 Pvz., koks nors „Sunrise“ ar „Rain“ (abu iš „Magicians Birthday“, 1972) man skamba gerokai galingiau, o trumputis „Confession“ – išvis lyrikos viršūnė.. Bet, kaip saka, dėl skonio nesiginčijama 🙂
Na, Saulėtekis ar Lietus truputį brandesni dalykai, bet būtent Liepos rytas man labiausiai Jūrajiškas