1905.01.29 – Kaune Rotušės aikštėje atidarytas pirmasis mieste lietuviškas knygynas
Kilo dvi mintys:
1) spaudos draudimo panaikinimas vistik buvo pozityvus rezultatas, išjudinęs mūsų savimonę jau legaliu pagrindu 😉
2) Iš rusiškos Wikipedijos, nes lietuviškoji kukliai tyli:
Faktas 1: Согласно переписи 1897 года из 70 920 жителей своим родным языком считали:
25 052 (35,3 %) — еврейский,
18 308 (25,8 %) — русский,
16 112 (22,7 %) — польский,
4 092 (5,8 %) — литовский,
3 340 (4,7 %) — немецкий,
1 084 (1,5 %) — татарский.
Faktas 2: Этнический состав населения Ковно по переписи 1919 г.:
Поляки 42 %
Евреи 31 %
Литовцы 16 %
Русские 1,5 %
Прочие 1,0 %
Faktas 3: Этнический состав населения Каунаса по переписи 1939 г.:
Литовцы 60 %
Евреи 25 %
Поляки 10 %
Восточные славяне 5 %
Fantazuok nefantazavęs – miestiečiai iš mūsų, lietuvių, menki. Tegul 1905m. lietuviai Kaune gal ir sudarė kokius 10%, bet vistiek skystokai… Tad miestiečiais tapome tik tarpukariu ir pokariu.
Toks jausmas, kad kiekvienais metais procentalus persipasiskirstymas įvykdavo tų pačių tautybių ribose, priklausomai nuo konjunktūros… Ar pasipildydavo Kaunas iš esmės „litovcais’?
Buvo didelė rusų emigracija, prasidėjus 1PK – vistik tai buvo atvykėliai, ne vietiniai, todėl sąlyginiai padaugėjo kitų tautybių, drastiškai sumažėjus rusų. Prieš 2PK Kaunas jau buvo pakankamai lietuviškas.
Su Vilniumi panašiai, tik ten lenkiškumas vietoje lietuviškumo. Geriausias bajeris, kai , Vilniaus kraštui atitekus lietuviams, ten staiga 25% sumažėjo lenkų ir 25% padidėjo lietuvių 😀
Yra įtarimas, kad ir dauguma tuometinių „poliakų“, visgi, buvo lietuviai; tik dėl kažkokių sumetimų registravosi kaip lenkai 🙂 . Panašiai kaip prieš ketvertą dešimtmečių daugybė ukrainiečių nurodydavo savo tautybę „rusas“, o po TSRS subyrėjimo atvirto ukrainiečiais. Su „gimtąja kalba“ tas neblogai koreliuoja, jei atsižvelgti, jog ir to meto rašytinė kalba buvo bemaž lenkiška (visi tie sz, cz ir kt.). Manau, normalu, kad tada etniniai lietuviai bandė save pateikti kaip lenkus. Panašiai tuteišiai ir dabar save pateikinėja, nors gryno lenkiško kraujo teturi mizerį, persimaišę per tiek metų.
Taip, konjunktūrinis elementas egzistuoja, tačiau smerjkti už tai IMHO beprasmiška: „žuvis ieško kur giliau…“ Kaslink tuteišių – jei jie save laiko lenkais, kodėl mes būtinai norime juos atverrtiį lietuvius? Svarbiausia yra jų lojalumas Lietuvai, o ne tautybė.
„Yra įtarimas, kad ir dauguma tuometinių “poliakų”, visgi, buvo lietuviai; tik dėl kažkokių sumetimų registravosi kaip lenkai“ – tai kad dar 1907 m. Čiurlionis pats savarankiškai apsisprendė būti lietuviu. Mano supratimu, tuo metu tiesiog nebuvo masinio supratimo, kas yra lietuvis, kurį vėliau įskiepijo iš kaimo į miestus atėjusi inteligentija.
Šiame faktų fone itin įdomiai atrodo pasamprotavimai apie kažkokį forsuotą LT „miesto kultūros“ kūrimą: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sliekis-reikia-kurti-miesto-kultura-uzuot-vis-ieskojus-tautiniu-savasciu.d?id=54621687
Ten daug raidžių, bet KĄ DARYTI, NUO KO PRADĖTI? nematau. Tokių pliurpalinių kritikų ir aš galiu prirašyti, tik tYngiu 😉
Pliurpimas yra mūsų tipo-liberalų pagrindinė bėda ir konkrečių vertų realizuoti tam tikroje terpėje idėjų impotencijos požymis… 🙁
Beje, „Grumlino palėpė“ yra vienas geriausių lietuviškų mano matytų-lankytų tinklaraščių 🙂 Ir toliau taip!
nu ačiū už pagyrimą, atsiplėšiau per 5cm nuo grindų 😉
Manau, labai daug pridėjo Kaunui lietuvinimo procese Laikinosios Sostinės statusas…
Kas buvo Kauno architektai iki WWI – žydai ir keletas rusų. O pažiūrėkite įdėmiau į Kauno tarpukario architektūrą – neperspjauta iki šiol…
O tas lietuviškas art deko iš viso unikalus…
Taip, Kaunui pasisekė architektūriniu požiūriu, kad tarpukariu pabuvo sostine porą dešimtmečių. O Vilnius tuo metu buvo Lenkijos užkampis… 🙁
Kaunui pasisekė visais atžvilgiais: tautiniu, kultūriniu. architektūriniu, pramoniniu etc. Pav. dabar jau niekas net nebando ir nenori prisiminti-
Kaune gamino(!) autobusus…
Na, ir Rokiškyje gamino/rinko automobilius 😉
Nepamiršk, kad Kaunas tarpukariu buvo ir gana didelis „baltųjų“ rusų emigrantų prieglobstis – čia apsigyveno nemažai ir žymių to meto kultūros veikėjų, kilusių iš Rusijos (Sezemanas, Dobužinskis, Karsavinas, etc.), labai svariai prisidėjųsių prie kultūrinio miesto lygio ūgtelėjimo
Labai geras Voldemaro pastebėjimas dėl tarpukario architektūros. Reiktų tai išplėtoti.
Nu tai pats, kaip tuo besidomintis, gal galėtum kokį juodarštėlį parašyti?
ne kožnam pabažnam lemta 🙁 juolab ne IT analfabetui.
Pagalvojau, gal čia lankosi architektai, (net arkitektai) ar panašūs žinovai iš miestai.net
Ką jie čia veiks?…
Buvau šokiruotas pamatęs statistiką, kad 1905 mano gimtojoje Kelmėje 95% gyventojų buvo žydai. Kita vertus, žinant, kad apie tą Kelmę daug žydų kapų, stebėtis gal ir neverta.
Tarybinių laikų satatistikos nežinau, tačiau mano aplinkoje pažinojau keletą žydų šeimų.
Viskas normalu – žydai nuo senų senovės neturėjo teisės užsiimti žemdirbyste, tad kūrėsi miesteliuose, kur užsiėmė amatais ir prekyba. Tik tarpukariu jiems buvo leista įsigyti žemės, bet Lietuvoje tebuvo vienas žydas-dvarininkas
„…žydai nuo senų senovės neturėjo teisės užsiimti žemdirbyste,…“
Vis gi patikslinsiu šį populiarų mūsuose mitą: ne ŽEMDIRBYSTE, o ŽEMVALDYSTE, kas iš esmės yra skirtingi dalykai.
Ikiindustrinėje luominėje visuomenėje žemė buvo pagrindinis turto ir valdžios šaltinis ir teisė ją valdyti priklausė tik privilegijuotiems luomams.
Caro Rusijoje ši teisė buvo griežtai reguliuojama, kiek pamenu po sukilimų atimtų dvarų to meto Lietuvoje ir Baltarusijoje neturėjo teisės įsigyti vietiniai gyventojai – tik pravoslavų tikėjimo atvykėliai iš Rusijos ir pan.
Būtent tokiame kontekste derėtų vertinti tuos apribojimus žydų lupikautojams bei arendatoriams, kurie turėjo lėšų įsigyti dvarus iš prasiskolinusių ar nuskurdusių dvarininkų, bet tokia PRIVILEGIJA jiems nebuvo suteikta.
Ajooo, labai gerai patikslinai žemdirbystė vs žemvaldystė. Šiaip, kiek teko skaityti, ir Žečpospolitoje žydai negalėjo būti žem-valdžiai/-dirbiai, taip kad tai gana ilgametė tradicija
Komentare paminėtas didmiestis, tačiau panaši situacija buvo ir absoliučioje daugumoje mažų miestelių, pvz. „Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Nemakščiuose gyveno 1 250 žmonių (iš jų 800 žydų, 200 rusų, 150 vokiečių, 50 lenkų, 50 lietuvių).“
Kitas svarbus aspektas – industrializacijos nebuvimas, t.y. dabartinės Lietuvos teritorijoje nebuvo nei vieno pramonės centro, kuris trauktų iš apylinkių įsidarbinti norinčius kaimiečius. Industrializacija iš esmės prasidėjo tik tuo laikotarpiu, kuomet laikas buvo skaičiuojamas penkmečiais. Potencialiems dabininkams tekdavos traukti kitur: už balos arba į Rygą, kur prieš I pasauliniį karą lietuviai sudarė iki dešimtadalio jos gyventojų.
taip, industrializacija tuomet buvo esminis miestų gyventojų gausėjimo faktorius. Pvz, Ryga per keliasdešimt metų industrializacijos dėka iš provincijos užkampio tapo (berods) trečiu pagal dydį Rusijos Imperijos miestu
Čia glūdi vienas paradoksas, kurio nagrinėjimas gali nepatikti „auksinių laikų“, kuomet dauguma lietuvių buvo beteisiai kaimų gyventojai, ką tik atlaisvinti nuo baudžiavos, dainiams.
Ta aplinkybė, kad lietuviams lengviau buvo įsitvirtinti ne savo krašto, bet kaimyninės Latvijos miestuose ir miesteliuose, galimai rodo, jog dabartine kalba kalbant, jie susidurdavo su įžūliausia diskriminacija bei atstūmimu iš tuometinių Lietuvos miestų gyventojų daugumą sudarančių kitos etninės, religinės bei kultūrinės priklausomybės žmonių. Jų tiesiog neįsileisdavo, neduodavo darbo, kolektyviai išstumdavo iš bandomo pradėti verslo.
Deja, bet panašu, jog buvo būtent taip. Neveltui dar aušrininkai ir V.Kudirka minėjo tą problemą….
Na taip, Kudirkos antisemitizmas šiandienos tolerastams kelia permanentinę trydą, jei nesuvokti laikmečio konteksto ir aplinkos, kurioje veikė to meto tautos žadintojai.
Oftopas, bet beveik pagal šią temą:
Išverčiau vieną straipsnį apie Milošą; tu negaletum pažiūrėti jį, tsakant, kaip redaktorius?
hmmm… toks iš manęs ir redaktorius… viskas priklauso nuo straipsnio dydžio ir lygio – galiu ir neįveikti 😉
Sunku pasakoti, didis jis ar ne 🙂
Jei bus toks ketinimas, patį straipsnį galima pamatyti čia: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-16-vytautas-toleikis-milosas-rimtas-issukis-lenkijos-ir-lietuvos-mokykloms/75283 , o vertimas į rusu kalbą čia: http://ifolder.ru/28409021
hmmm… rimta straipsnis, vienok…. na, redaguoti nesiryžčiau, peržiūrėti-pakoreguoti galėčiau per kokias porą dienų (yra skubių įsipareigojimų), jei tenkina
Ačiū!