O juk teisybę rašo:
Ta modernioji, šiuo metu Europos Sąjungoje vyraujančia liberaliąja pasaulietine ideologija paremta šeimos, kaip emocinės dviejų individų jungties, samprata, kurią įdiegė Konstitucinio Teismo išaiškinimas, – tai tarsi ta pati mūro siena, tik sukrauta iš palaidų plytų, be jungiamojo skiedinio. Kol viskas gerai, toks mūras gali gana ilgai stovėti, bet pakanka smarkesnio išorinio poveikio, ir jis subyra it kortų namelis. Tokia šeimos samprata paremta visuomenė ir valstybė kurį laiką gali gyvuoti ir vystytis, bet savo pagrindu būdama palaida ir nevisavertė, anksčiau ar vėliau pateks į gilią krizę, iš kurios jei ir išsikapanos, tai tik atsigręždama į tas pačias pamatines krikščioniškas vertybes, kurias taip neapdairiai buvo paneigusi.
Negalima pamiršti, kad dabartinės, liberaliosios europinės šeimos sampratos ištakos – tai XIX amžiaus revoliucionieriai marksistai bei kitokie socialistai, siekę sugriauti tuometes Europos valstybes ir tradicines visuomenes. Po dviejų pagreit pasaulinių karų nukraujavusi, priblokšta, sutrikusi, nuo Pirėnų kalnų iki Narvos upės svetimų kariuomenių užimta Europa patikėjo, kad taikos ir gerovės laidas bus socializmas ir pacifizmas su visomis iš to išplaukiančiomis visuomenės pertvarkomis. Įskaitant Bažnyčios, kaip neginčijamo moralinio autoriteto, ir teisėtos santuokos, kaip būtinos sąlygos šeimai sukurti, visuomeninio vaidmens sumenkinimą.
Įtariu, kad išgirsime tolerastų žviegimą…
propaganda ir tiek. jeigu autorius bažnyčia nori matyti kaip neginčijamą moralinį autoritetą, tai gal geriausia būtų į viduramžius sugrįžt, paprasčiau gyvent bus. ir išvis kokios yra tos „šeimos vertybės“ ir kaip dabar jas norima „sugriauti“?
esmė ne bažnyčioje kaip organizacijoje, esmė tam tikrų vertybių sistemoje, kuri egzistuoja daugelyje iš mūsų, to net nesuvokiant
aš tai nesuprantu kaip kokia nors organizacija gali turėti vertybių monopoliją?kalbant vien iš pragmatiškos pozicijos, bažnyčios pozicijos moralia negalėčiau vadint. kitas klausimas taip ir išlieka, kaip apibrėžiamos tos šeimos vertybės ir kaip liberali politinė santvarka (teokratijos šalininkams taip miela visur komunistine korta mojuot) bando jas griauti? o gal šeimos vertybių griovimas pradeda tapti bažnytine aksioma, kurios niekaip kitaip apibrėžti ir nereikia?
dar kartą kartoju neskaičiusiems man0 žodžių ir bandantiems matyti teokratiją – pamirškime bažnyčią, kalbėkime tik apie tam tikrą moralinių vertybių sistemą, suformuotą krikščionybės (tačiau bendražmogiškųjų vertybių pagrindu). ką, 10 priesakų krikščionybės monopolija ir netinka bet kurios normalios civilizacijos moralei?
yra bendražmogiškosios vertybės, kurias vienu ar kitu istoriniu momentu propaguoja vienos ar kitos politinės/religinės jėgos. savo laiku tai buvo bažnyčia, dabar tai turėtų daryti visuomenė, tačiau tą funkciją iš jos bando uzurpuoti karingieji ateistai
šiaip tai nieko nėra bjauriau, kaip religiniai fanatikai, ir lygiai taip pat nieko nėra bjauriau, kaip karingieji ateistai. tiesiog dvi vienodai dvokiančios mėšlo krūvos ir tiek
karingasis ateizmas yra niekas kita kaip religinio fašizmo sugalvota terminologija. jeigu jau tamsta bandot ateizmą ideologijai taikyt tokius epitetus tai pasakyk man kada matėt ateistus žmones sprogdinant, galvas kapojant, knygas deginant, mokslo progresą stabdant? (ir nešnekėkim apie komunizmą, kuris su sava ideologija ir asmenybių kultu religijos vietą bandė užimt). paprasčiausia moraliai žema taip šnekėt yra ir tiek. na, bet tiek to, offtopicas jau visiškas.
šiaip, jei ką, tai bolševikai buvo tikrų tikriausi karingi ateistai, o ką jie pridirbo – ne man aiškinti… kaip ir albanų komunistai, kurie išvis religiją buvo uždraudę…
tiesiog šiuo metu tiek karingieji ateistai, tiek religiniai fanatikai civilizuotame pasaulyje nebeturi galimybės įsisiūbuoti prieš savo priešus. turėtų – matytume iš kitaip mąstančių sudėliotus laužus.
šiaip nederėtų painioti laisvamanystės (prie kurių aš save priskiriu) su fantiškais durneliais, kvykiančiais, kad Dievo nėra! nu jei nėra, tai nx su juo kovoti?
tamsta, ne apie komunizmą gi šnekame. ar reikia mums žaist tą žaidimą kas blogesnis ir daugiau ko pridirbo. antras, sekuliarus humanizmas ( „karingasis ateizmas“ iš tos pusės, kuriai tiesiog norisi priešų įvaizdį sukurti) neturi ir niekada neturėjo nieko bendra nei su komunizmu nei su smurtinėm ideologijom. trečia, ne su dievu kovojama, o su dievo koncepcijomis, kuriomis tikėdami žmonės gali pridaryti baisių dalykų, būdami gerais žmonėmis. yra geras pasakymas, jog norint gerą žmogų priversti daryti blogus dalykus reikalinga religija. sorry, kad tiek offtopico gavosi, bet gal sveika karts nuo karto nuomonėmis apsikeisti.
Aplenkei su tema 😀
Tik kiek kitu kampu norėjau pasisakyti. Šeimos ir šiuolaikinės šeimos šalininkai ginčyjasi dėl … skirtingų dalykų.
Vieniems „šeima“ yra bendrumas, mažasis „mūsų“ pasaulis, „tėviškės“ tęsimas laike.
Kitiems „šeima“ – yra „asmeninės laisvės išsaugojimas, kartu tvarkant buities ir sekso reikalus“.
Taigi vieni apie ratus, kiti apie batus.
Pvz Jk – vieną propagandą priima, kitos ne.
Nors visiems be išimties sava propaganda yra tiesa 😉
kai šeima kuriama tik iš meilės – ok, ji gali būti monochrominė 😉
bet jei šeima turi tikslą atkurti save – ji gali būti tik polichrominė
nežiūrint teisių-laisvių ir kitų bla-bla
O dar anksčiau šeima buvo kaip koks klanas – kelios kartos, tarpusavio pagalba, šeimos suėjimai, bendri siekiai – na, supranti gi apie ką aš.
Taigi dabar tam žmonės neturi galimybių, jie net nesuvokia, KAIP jie nuskurdinti.
Kodėl nesuvokia? Kodėl gina dabartinę padėtį?
Užtat, kad juos giria: „oi, kokie jūs modernūs, oi, kokie gudrūs, oi, kokie laisvi“ 😀
Net bankų nereikėjo, kai šeimos buvo šeimos. Jei reikalas tikras – šeima subėgus daug ką gali 😉 Kokia gi valdžia pakęs tokią jėgą savo šalies viduje?! 😀
Prarasti vertybes – viena karta gali, o įgyti – penkių reikia. Jaunimui atrodo, kad va, pabandys be vertybių, o jei neišeis, tada jau su vertybėm – betgi praradę neatras.
Šiaip tai keista, kad protingi gina tas … laisves. Gaila jų, protas taip ir neišsivystė iki išminties 🙁
na, su laiku tie, kas pasiekė „laisves“, pajus, kad sumokėjo per didelę kainą. bet gamta drnių nemėgsta, juos natūraliai išnaikina, kas džiugina 😉
Ne, nepajus. Įprastai niekas nesusimąsto „o kas būtų, jei gyventume pagal tėvų dėsnius“. Jiems jų gyvenimas atrodys toks, koks buvo visada.
Beliks tik knygas apie praeitį pacenzūrinti – ir tiek tų žinių apie laisves 😀
Nes tik kelių kartų šeimoje gali istorinė teisybė iš lūpų į lūpas be oficialių pataisymų praeiti, o be to – lieka tik oficiali versija. Kuri išsiskiria patogiu redagavimu. Kaip fotošope 😆
taigi – modernieji išmėtys vertybes, ir viskas bus gerai, t.y. jiems įprasta.
O įpratimas – antras prigimimas 😆
pajus ta prasme, kad pamažu, bet užtikrintai pateks į visai kitą kultūrinę-religinę terpę, kurioje šeima yra esminė vertybė ir klano interesai stovi aukščiau asmeninių 😉
Dėl „mūro sienos“ – tiksliai pasakyta. Bijau, visdėlto ne KT nuopelnas, jei to skiedinio trūksta. Gal išgrobstė, gal pakeitė makrofleksu, o šiaip pilies mūrai visai kitokiu skiediniu buvo tvirtinami. Dabar kartais mūras statomas vien iš skiedinio, anksčiau tai neįsivaizduojama…
Įtartinai skamba viena pusė – kai vengia įvardinti tas „kitas šeimos formas“, bet stebina ir oponentai, visas „nepilnas“ šeimas priskiriantys prie „100% daugiau narkomanijos“, rizikos zona, vien remdamiesi lapeliu apie švediškus tyrimus. Vienžo, greičiau vienas pasakė „chunta“, o kitas žiau įsižeidė…
vienžo, lietuviai, kaip visados, į kraštutinumus pasinešė…
Kraštutinumas – ne lietuviška yda. Tiesiog toks prigimimas – nieko nemato, kas per vidurį, nes vis dairosi į kraštus… Maža kas ten guli padėta, ar maža kas išlys ir kėsinsis į tai, kas padėta 😀
Galų gale juk ir tie, kurie nesikėsina ir neguli, o tiesiog stovi vidury – laaabai įtartini. O ko jiems ten stovėti? Mažu nukirsti ką taikosi?! 😀
…kontrolinis šūvis į tarpuakį tokiems!
O aš visai nesupratau apie ką Veido straipsnis ir kas jame svarbiausia. Chm
O tame straipsnyje esmė čia: „Visos kelis šimtus metų kartojamos kalbos apie „Europos žlugimą“ nė karto nepasitvirtino, nepasitvirtins ir dabar.“
Taigi įrašome vietoje „Europos“ „Romos imperijos“ ir žiūrime, ką mums istorija pasakys šiuo klausimu…
Štai apie tai ir yra bazaras čia 🙂
O kam tau straipsnis ten, jei bazaras – čia?! 🙄 😕
atmetus bažnyčios, kaip moralinio autoriteto pagarbinimą – apie tai, kad Vakarų visuomenė nebeturi ją vienijančių moralinių idėjų
Nesutinku! Moralė dabar tiesiog vartotojiška: perki-neperki. Dar svarbią vietą užima papirkinėjimas blizgučiais, papildais ir pažadais 🙂
tai ne moralė, tai gyvewnimo būdas…
Ą 😀 Na supratau byškį. Na kiekvieną kartą vis kitaip „žlunga“ 😉
žlunga, žlunga, patikėk. Bačiulis neteisus dėl Vakarų išlikimo, nes matomai istorijos nesimokino. tik tas, kad vietoje Romos imperijos atėjo kitos valstybės ir pasaulis nesustojo vietoje
Ah, tai čia Bačiulis.. nemačiau, anksčiau neatsidarė, turbūt labai skaitomas. Nu i foto…
Gal ir gerai, kad žlunga tai, kas nepasiteisina? Kame čia blogybė? 🙂
Na, o kad tiesiog konstatuočiau faktą apie Vakarų žlugimą, Rytų iškilimą, tiesiog pakopijavau šios savaitės 1 radijostoties top40. Jei dainos, žodžiai ir niūniavimas kaip nors programuotų pasąmonę, o pasąmonė neskirtų, kad tai skirtingos 3minučių dainos visai nesusijusios tarpusavyje, kaip jin tai suprastų? 🙂
Pasižiūrim:
I like how it feels (you give me more), Hearts in the air (you keep telling me to grow up), Love you like a love song (you just do to me), Glad you came (you look good on me), Rain over me (no bras, sexy class, ass now), Criminal, I can (I will, untie these hands), Pavargau, Suave (the way you move baby, make me say), Moves like Jagger (if you’re drunk I’ll show you I’ve got the moves like Jagger), Hurts-Blood, tears (there is nothing left to loose), Jealousy (look at me for an answer), Marry you (well I noticed little chap and I’ve got „fibe“, who cares for that trash, when I’ve got pockets full of cash), Give me everything, Good feeling, Think about it, Set fire to the rain (until you kiss my little lips and say to me), On the floor (you will loose yeah…if you go hunting, you are animal…step on the floor).
O perlų perlas
Wish you were here (dam, dam, damn what should I do to have you here?) – velnias, velnias kaip tave prisišaukti 🙁
na, kai aš klkausau tik M1+ arba CD, kai jie kokią reklamą varo – tai mažiau tokio tiurlinio 😉
-> jk – iš gerų norų „kovoti su dievo koncepcijom“ ir gimė bolševikiškasis ateizmas, kai tik gavo valdžią ir galimybę tą kovą realizuoti „iki pergalingos pabaigos“
o šiaip tai tikrai off-top gaunasi, nes kiekvienas turime po nuomonę. tiesiog aš Dievu netikiu, bet manau, kad tikėjimas kiekvieno reikalas; pats aiškiai „vykdai kovą“, nepripažindamas kitų teisės tikėti ir atitinkamai elgtis+kalbėti – taip prasideda slidus kelias link „raganų medžioklės“
ar bolševikai kovojo dėl to, jog buvo ateistai, ar dėl to, jog tikėjo komunizmo ideologija. įsivaizduokite tokią situaciją, stovi prie sienos sustatyti „neigiami elementai“, kuriuos bolševikai tuoj sušaudys. eina pro šalį žmogus ir klausia, dėl ko gi juos taip. atsakymas -„todėl, kad dievo nėra“. ir dar kart kartoju, komunizmas su sekuliariu humanizmu neturi nieko bendro, apart netikėjimu dievu. čia tas pats kas lyginti hitlerį su čiaplinu, nes abu ūsus turėjo.
o kas dėl kovos vykdymo, aš niekada nebandžiau ir nebandysiu žmonėms per prievartą kišti jokios ideologijos. to nebandoma daryti, paprasčiausiai religija visuomėneje yra taip giliai įsišaknijusi, jog kiekvienas bandymas ją kritikuoti yra priimamas kaip didžiulis įžeidimas. nemažai žmonių už tai ir galvas paguldė. motyvų kodėl tas yra daroma, manau nereikia pateikinėti. aš pats manau jog didžiosios monoteistinės religijos daro milžinišką žalą tiek žmonių solidarumui, tiek moralei. tokia yra mano pozicija, bet kaip jau minėjau, per prievarta jos kišti niekas nebando, žodžio laisvė turi abi pusės.
> jk
Įsiterpsiu. Nenoriu įžeisti (o ir kam?).
Pradėkim geriau nuo to, kad kiekvieną kartą kritikuojant (kritikuoti apskritai nesveika ir beprasmiška) religiją, kritikuojamas tikėjimas – tuo kuo žmogus šventai arba racionaliai įsitikinęs.
Paimkim pacituokime tave 🙂
„paprasčiausiai religija visuomėneje yra taip giliai įsišaknijusi, jog kiekvienas bandymas ją kritikuoti yra priimamas kaip didžiulis įžeidimas“
TU tuo tiki.
TAI tavo įsitikinimas, tikėjimas, religija, ideologija (vadink kaip patinka).
Kai religija, kurioje svarbią vietą užima moralė ir dorovingas elgesys su jos dorovės principais (pvž., 10 įsakymų) priimame kaip agresiją savo atžvilgiu, o nutuokdami apie 10 doros įsakymų patys save kritikuojame, kad elgiamės negerai, tokia savikritiška pozicija tikrai žeidžia.
„TU tuo tiki.
TAI tavo įsitikinimas, tikėjimas, religija, ideologija (vadink kaip patinka).“
tai nėra tikėjimo klausimas, tai yra paprasčiausia realybė. ar maža teko girdėti pavyzdžių kaip reaguojama į religinę kritiką, su kokia argesija ta neracionalia kritika būna pasitinkama? galvų kapojimai, sprogdinimai, bandymas suvaržyti žodžio laisvę (žodžio laisvės suvaržymas musulmoniškuose kraštuose ir mirties bausmė už religijos atsisakymą ar įžeidimą). taip, kad tai nėra nei tikėjimas nei ideologija ar dar kas kita. tai yra realybė.
„Kai religija, kurioje svarbią vietą užima moralė ir dorovingas elgesys su jos dorovės principais (pvž., 10 įsakymų) priimame kaip agresiją savo atžvilgiu, o nutuokdami apie 10 doros įsakymų patys save kritikuojame, kad elgiamės negerai, tokia savikritiška pozicija tikrai žeidžia.“
tamsta čia jau bandote primesti man iškreipta suvokimą. pirma, aš religijos nelaikau moralės ar dorovės sergėtoja. religija yra savo dogmos sergėtoja. moralė yra visuomeninis konstruktas, kuris nėra statiškas. religija moralę supranta kaip nekintančią, todėl biblija vis dar gyvena pora tūkstančių metų atsislikusi. dėl to ir kyla problemos, kai racionalūs sprendimai bandomi užgynčyti religine doktrina.
pabaigai, net jeigu aš tavo teiginį priimčiau kaip adekvačią kritiką, išeitų jog tave žeidžia mano paties savikritiška pozicija? nelabai rimtai skamba.
„su kokia argesija ta * kritika būna pasitinkama?“ miegot eit reik, bo pridelioju kartais ko nereik. 🙂
Aš tai nepsaetėbjau. Gi žanii tą fkuosą 😉
Kadangi buvau pacituotas ir aš, tai atatinkamai du klausimus ir mėginsiu paryškinti.
Tai ir yra tikėjimo klausimas! 😀 Kai žmogus teigia, kad jis niekuo netiki, jis yra įtikėjęs, įsitikinęs ir tiki, kad niekuo netiki. 😉 Net juodžiausią apatijos valandą tikima, kad niekas negali padėti, nors išeitis visada yra, tiesiog NETIKI. Bet ne apie tai.
Sutinku, religinė kritika jautru ir susilaukia atsako, nes, kartoju, BET KOKIA bet kokio tikėjimo kritika visada sutinkama su agresija (pasyvia, aktyvia ar kompensuojama psichologinės savigynos mechanizmais, tokiais kaip abstrahavimas, suabsoliutinimas, kol galiausiai nuslopinama). Gi jei realybė tokia, kad gali 100 metrų nubėgti per 12 sekundžių, o aš imsiu kritikuoti, kad dėl tavo antsvorio, palaidų plaukų, rūkymo, netinkamos avalynės ir nepasirengimo apskritai tau pavyks atbėgti tik po 12 minučių, kaip sutiksi tokią kritiką? 🙂 Retorinis klausimas, nebūtina atsakyti.
Kita eilutė – sprogdinimai, bandymai suvaržyti žodžio laisvę ir kt išvardinti būdingi net ne religiniams judėjimams. Nors religiją, kaipo tokią, galima panaudoti kaip įrankį manipuliuojant valdžia ir siekiant savų tikslų. Tarkim, įsiveržti į gamtos ištekliais turtingą valstybę ir ją okupuoti. Arba prievarta prijungti kokį autonominį regioną Himalajuose prie likusios valstybės, nes tame regione gyvena tikintys žmonės. Todėl pirmiausia eina maskuojamas ketinimas, tik po to priemonės.
Bibliją vadinti atsilikusia vien dėl to, kad išleista prieš 4000 metų… 😀 chehe Tai nėra madingas ar populiarus romanas. Apskritai bet kurią knygą nurašant, vertėtų pirma perskaityti, nes spręsti pagal viršelį ir aš moku. Tada galima susidaryti racionalią ir tikrai realią SAVO nuomonę apie tai kas ten išdėstyta.
Jei nepatinka Biblija, yra ir kitų vykusių ir net senesnių knygų. Kabala ar vedos daleiskim. Beje, dabar madinga ajurveda ir ajurvedinė kosmetika kyla kaip tik iš ten. Kaip ir kamasutra taip pat tėra vienas skyrius iš tų vedų 🙂 Kas dar įdomu, kad vedos užrašytos sanskritu, o kaip žinia lietuvių kalboje apskritai daug žodžių iš sanskrito prokalbės (žr. čia http://youtu.be/J4tjro07NRA). Taip kad verta ir įdomu pastudijuoti, kokios gali būti tos kitokios mūsų šaknys, ne vien teigti, kad vertybės keičiasi. 🙂 NA bet jau ir aš nutolau nuo offtopico į dar didesnį 😀
Dėl paskutinių žodžių. Kodėl paskutinis sakinys skamba nerimtai? 🙂 Kodėl manęs neturėtų žeisti dėl griežtos kritikos sau kenčiantis kitas žmogus? Ar ne apie tokias nekintamas vertybes/moralę kalbam? 😉 Todėl grįžtam prie klausimo, ar leidžia tavo tikėjimas realybe, priimti realybę, kokia ji yra, nepalydint to keistumu, įtarumu? 🙂
„Tai ir yra tikėjimo klausimas! 😀 Kai žmogus teigia, kad jis niekuo netiki, jis yra įtikėjęs, įsitikinęs ir tiki, kad niekuo netiki. 😉 Net juodžiausią apatijos valandą tikima, kad niekas negali padėti, nors išeitis visada yra, tiesiog NETIKI. Bet ne apie tai.
na čia jau semantika pradideda. tikėjimas paremtas faktais nėra analogiškas tikėjimui neparemtu niekuo. nes nepastebint skirtumo tarp jų yra tiesus kelias į reliatyvistinį nihilizmą, kai viskas turi bendrą vertę ir visi vienodai teisūs ar atvirkščiai.
„Kita eilutė – sprogdinimai, bandymai suvaržyti žodžio laisvę ir kt išvardinti būdingi net ne religiniams judėjimams. Nors religiją, kaipo tokią, galima panaudoti kaip įrankį manipuliuojant valdžia ir siekiant savų tikslų. “
palauk dabar, juk tie mirtininkai sprogdintojai randą pateisnimą savo veiksmams būtent religinėje doktrinoje. korano pacituot neišeis dabar, bet norint galima susirast ne vieną fragmentą, kur šventas karas prieš bedievius yra svarbiausia pareiga ir garbė. be abejo, kažkas tais religiniais fundamentalistais (kitaip tariant, tais žmonėmis, kurie iš tiesų neselektyviai TIKI doktrina) gali pasinaudoti, bet ar tai keičią problemos esmę, jog religija yra to pagrindas.
„Bibliją vadinti atsilikusia vien dėl to, kad išleista prieš 4000 metų… “
ne. jeigu biblija neturėtų pretenzijų į nekintančią tiesą ir būtų traktuojama kaip literatūrinis paveldas, aš su tuo problemų neturėčiau. konfliktas iškyla kai bronzos amžiaus laikų pasaulėvaizdį (kaip pavyzdys) bandoma pritaikyti šių laikų moderniai visuomenei. manau kiekvienam aišku, jog iš to nieko gero nebus. todėl yra du keliai, tie kurie selektyviai renkasi ką priimti kaip „dievo žodį“, arba tie, kurie tiki doktrina besąlygiškai, kitaip tariant religiniai fundamentalistai.
„Dėl paskutinių žodžių. Kodėl paskutinis sakinys skamba nerimtai? 🙂 Kodėl manęs neturėtų žeisti dėl griežtos kritikos sau kenčiantis kitas žmogus?“
dėl manęs gali nesijaudinti, kaip jau minėjau tavo konstruktas neatitinka mano užimamos pozicijos. 🙂
ok, manau užteks gal šitoj temoj diskutuot, bo taip galo nebus. 🙂
„Moralė yra kintama“ – štai kaip galima moralę išsprogdinti iš vidaus 😀
Šiaip jau čia yra paradoksas – moralė tikrai keičiasi, natūralu; bet kai žmogus suprato, kad ji keičiasi – ėmė pats ją keisti, ir moralė žlugo. Sprogo. Bum tyliai taip. Užtat pasekmės netyliai 😀 😆
Taigi kur tas paradoksas? Ogi tam, kad moralė keistųsi natūraliai, reikėjo tą moralę laikyti nekintama.
Dabar, aišku, jau vėlu 🙂
apie kokį moralės žlugimą tamsta šnekate?ar tamstai atrodo, jog žmonės ankščiau gyveno moraliau, o dabar, atėjus „vartotojiškai kultūrai“ ir kapitalizmui staigia moralė žlugo?aš tai daryčiau visai kitą išvadą, grįsta istorine bei antropologine patirtimi. vėlgi kai kam atrodo jog religinės moralės žlugimas yra ir pačios moralės pabaiga. kodėl su tuo nesutinku manau jau išdėsčiau ankstesniuose postuose.
Eee, be išvedžiojimų – dabar garbė yra „apgauti taip, kad neįrodytų“, kai anksčiau buvo „neapgaudinėti“ 😆
Aš apie šitą šneku 😆
Moralė žlugo – kai karys profesionalas nekovoja, nes gali žūti 😆
Moralė žlugo, kai ištvirkimas tapo laisve 😀 😆
Moralė žlugo, kai sukūrė mokslinius metodus pagrįsti ydoms 😀
Aš apie tą šneku, kurį matau aplinkui; ne iš vadovėlių 😀
Anksčiau žmonės darė mažiau antimoralių poelgių; bet negyveno moraliau. Jiems nereikėjo gyventi moraliau, jie net negalėjo gyventi moraliau – jie buvo tamsūs, neapsišvietę.
Va dabar galėtume gyventi moraliau, nes dabar visiems užtenka išsimokslinimo, kad suvokti, ką daro – ir dabar žinodami apie moralę elgiamės kai kokie demonai 😀 😆
Vaikus gaudyk ant tos nesąmonės „tai ką – anksčiau buvo moraliau“ 😉
nei vienas tavo pateiktas moralės žlugimo pavyzdys nesugebėjo sužlugdyti manosios. ištvirkimas tapo laisve sakai. apie kokį ištvirkimą čia šneki, tos pačios lyties asmenų santuoką? racionalistinė etika šiuo klausimu neturėtų jokių problemų. du suaugę ir už save atsakingi žmonės turi teisę palaikyti intymius tarpusavio santykius, tai yra jų asmeninis reikalas. opozicija šiuo atžvilgiu yra paremta iracionalia morales samprata, netgi sakyčiau žemiausia baimes forma.
ką norėjai apie karį pasakyt tai nesupratau. ar žmonės nustojo į kariuomenėj tarnaut? kuo čia dėta moralė ar jos žlugimas?
taip pat būtų įdomu išgirst daugiau apie mokslinius metodus, pagrįstus ydomis, neteko su tokiais susidurti. jeigu turi informacijos tai pasidalink.
„Anksčiau žmonės darė mažiau antimoralių poelgių; bet negyveno moraliau. Jiems nereikėjo gyventi moraliau, jie net negalėjo gyventi moraliau – jie buvo tamsūs, neapsišvietę.“
tai jei darė mažiau antimoralių poelgių, bet negyveno moraliau, kur tas moralės skirtumas pasidėjo?
Eeeeeee, kaip čia pasakyti, neteisingai supranti mano tikslus – nenoriu tamstos nei įtikinti, nei perkalbėti, nei tamstos moralei kokią žalą padaryti.
Tiesiog atsakydamas tamstai rašau žodžius, kuriuos supras kiti.
Nes tamsta ne apie gyvenimą, o apie kitus išmatavimus 😀
Štai – „du suaugę ir už save atsakingi žmonės turi teisę palaikyti intymius tarpusavio santykius, tai yra jų asmeninis reikalas.“ – tamsta ką, iš mėnulio išdribote maumenėliu žemyn? Tai, kas galėtų būti tik tų asabų reikalas – tas traukiama į statymą, viešumon ir pavyzdin. Neteko matyti kur nors šalyje? Per žinias? Pokalbiuose? Mėnulyje apie tai – ni ni?
P.S. Čia aš atvirai šaipausi, tikėdamasis, kad tamstai nebepatiks man atsakyti.
Nors vilties mažai.
Bet gal ant kitų nepuls?
Man patinka, kaip bet kurioje diskusijoje kokia nors rimta tema, būtinai turi būti sukritikuojamas komunizmas ir paminimas Hitleris 🙂 Priceless.
Aš, kaip mokslo sugadintas žmogus, mintyse sukūriau visą traktatą iš neuropsichologijos pusės šiuo klausimu (t.y. šeima, vertybės, religija, bažnyčia), bet nežinau, kaip paprastai paaiškinti, tad, atleiskite, neišsisakysiu plačiau.
Visiškai normalu – visada yra kam paminėti komunizmą ir Hitlerį. O kiti tais žodžiais baido (štišina) tuos, kurie tuos žodžius naudoja.
Tie diskusijų dalyviai išlenda tik pamatinėse temose, taigi tik tose ir minimi komunizmas ir Hitleris.
Taigi tamsta tikrai pastebėjote esamą dėsningumą; bet sodinti prie stalo kalbėtojus aš jums nepatikėčiau 😉
nu ką, nebesugebėsiu atsakyti į visus komentarus (po šiandienos sunkių asmeninių įvykių tiesiog nėra nei nuotaikos, nei sveikatos), ale ačiū už aktyvią diskusiją – pasirodo, religinė-ateistinė tema turi savo aktyvių diskustantų 🙂