Feed on
Posts
Comments

Rytų frontas, 1941-42 metai, vokiečių kario mėgėjiškos akvarelės. Keista suvokti, kad karo metu vokiečiai rasdavo laiko ir tokiems dalykams.


I dalis


II dalis


III dalis

19 Responses to “Antrojo pasaulinio karo laikų vaizdai”

  1. cinamoninismenulis parašė:

    O man tai nieko keisto,bet manau tai ne kareivėlio,o labiau karininko darbas,nes vokietis suprato,kad karininkas turės sudaryti okupuotos valstybės elitą, todėl karininkų bendras išsilavinimas ir visuomeninės kultūros,taip pat ir meninės supratimas buvo gan aukštas,kiek teko skaityt pedagogikos vadovėlių,literatūros apie tai, tai karo pedagogikoj -žmogus turi būti ne tik medicinos ekspertizės komisijos pripažintas,fiziškai gerai paruoštas,turėti tam tikrą išsilavinimą,savybes atlikti karo tarnybą, bet ir būti apsišvietęs visapusiškai (o tada lengviau jį bus ir kariškai apmokyti!)..ir tuom vokiečiai vadovavosi iki 1939m. O tada visos karinės mokyklos, taip pat ir karinė akademija, buvo likviduotos, karininkų ruošimas perėjo karinių dalinių žinion. Todėl karininkų korpusas,bendras išsilavinimas,etinis ir dorinis auklėjimas labai pakito.
    p.s Man įspūdį paliko meninis filmas “Vilniaus getas” tai istorinė drama, apie nacių okupuotame Vilniuje veikusį unikalų Vilniaus geto teatrą, ją sukūrė garsus dramaturgas Jošua Sobolis. na, aš nesigilinau kiek sukūrė, o kiek rėmėsi tikrai faktais ir aš nepasakosiu kas tai per filmas,kas nematėt, kam įdomu, tai patys pasižiūrėsit, tačiau tai taip pat gyvas įrodymas, kad to laiko vokiečių karininkas geba analizuoti ir vertinti profesionalių menininkų kūrybą,taip pat ir joje sudalyvauti (grodamas saksofonu). :D.

    • grumlinas parašė:

      Na taip, klasikinis karininko apmokymas taikos metu buvo labai visapusiškas – vidėlto tai buvo (dažniausiai) aristokratija pagal kilmę, o ir pats karininkų luomas kėlė didelius reikalavimus. Kas kita karo metas, kai skyles teko lopyti vakarykščiais puskarininkiais ar išvis paskubom apmokytu proletariatu.. 😉
      Sovietinė gi karininkija taip ir netapo kultūringu luomu – vistik Pilietinis karas ir tarpukario politika labai efektyviai sunaikino bet kokią inteligentiškumo prošvaistę…

  2. scania parašė:

    Šiaip jei ne vokiški ginklai šalmai ir kita technika – tai ten gryn tarybinės vaikiškų knygučių apie karą iliustracijos. Bene Kasilio kažkas panašaus buvo – nepamenu tiksliai 🙂
    Dėl mėgėjiškumo – tai ką aš žinau, ten labai profiškai atrodo.
    O gal tiesiog jau taip įpratę prie dabarties „menininininikų profų“ „darbų“, kad anų laikų mėgėjo piešiniai atrodo beveik šedevrais?! 😆

    • grumlinas parašė:

      Kaslink dabartinio meno (tokiame stiliuje, kaip šios akvarelės) – jo yra, ir gero, ir nemažai, tik vėlgi – jo pristatymas internetuose nepakankamas

      • scania parašė:

        Nu joo, kad tradicinė akvarelė pakliūtų į internetą, reikia, kad ji būtų piešta 1942 kokio kariūno 😀

  3. cinamoninismenulis parašė:

    O čia manau labai tiksliai atsakėt,ta aristokratija pagal kilmę gal būt ir ugdė žmogų, tokį iš kurio buvo tikėtasi, kad viena diena jis bus karininku. Aristokratija mokė savų prioritetų,tarp kurių tuom laiku buvo neatsiejama tiek muzika, tiek dailė, o tikėta ateitis mokė- būsimajam karininkui kitų labai reikalingų savybių,tai greita orientacija, moralinis ir psichinis patvarumas ir tt. O apjungta visuma,ateityje gaudavo karininką iš kultūringo luomo.
    Prieš karinė ir tarpukario nebuvo, o sovietinė karininkija netapo, o visi to laiko karininko prioritetai pirmą kart Liet.kalba aprašyti 1923 .J.Gobio knygelėje „Kario psichologijos bruožai“ kurioje tiesa badė akis karininkų elitui -„Karininkų tarpe girtuokliavimas taikos metu palaikomas pirmoj eilėj iš tradicijos, nes kariai profesionalai niekuomet nepasižymėjo blaivumu
    ir abstinencija“; karo metu manau dar labiau gėrė 😀 “; ,,Girtuokliavimas , moterų kultas ir karingumas tai yra neatskiriami tikro karininko–profesionalo atributai, kilę iš viduramžių riterių“ ,o tos tradicijos perpintos prietarais, formalinėmis aplinkybėmis trukdė kariams laisvą laiką pašvęsti proto kultūrai. Ir taip iš kartos į kartą netendencingiems karininkas yra perduodama. N

    • grumlinas parašė:

      Tarpukario lietuvių karininkija – sudėtingas atvejis. Dalis – ex-carinės Rusijos karininkai, pasiekę aukštus laipsnius, ganėtinai aukštos kultūros; dalis – buvę lietuvių valstiečiai, baigę karo mokslus, bet neturintys savyje ilgametės karininkiškos kultūros (čia apie juos turbūt ir rašo, kaip apie pijokėlius 😉 ) O per 20 metų nelabai kokios tradicijos tespėjo užaugti, apart savęs suvokimo kaip kastos

  4. cinamoninismenulis parašė:

    na, aš daugiau kalbėjau bendrai, neskirstydamas rusų ir lietuvių, motyvuodamas labai greitai besikeičiančiais to laiko įvykiais. Ir realiai pagalvojus, ar mes turėjom tą lietuvišką karininką,kurio būtų nepalietus rusiško karininko filosofija ir pasaulėžiūra. O dabar beveik nuo pradžių. Iki Pirmojo pasaulinio karo lietuviai Rusijos kariuomenėje tarnavo daugiausia eiliniais, nes caro valdžia lietuviais katalikais nepasitikėjo,tokia carinės valdžios buvo politika.Po 1863 metų sukylimo, Rusijos armijoje ėmė labai trūkti karininkų, todėl iškilo būtinybė armiją papildyti naujais karininkais,bet aukštų laipsnių taip pat mums nedalino,bet mus jau augino,kas mus mokė ?-juk visada jie 😀 taip, iki pirmojo pasaulinio karo,per gan trumpą laiką, jie išaugino viską-ką turėjome vėliau nepriklausomoje Lietuvoje.Po pirmojo pasaulinio karo ne kas ir liko, atgavus nepriklausomybę 1918 m. vasario 16,tie kas liko pradėjo vadovauti ir mokyti..pastangų buvo įdėta nemažai-to lietuviško kario filosofijai suformuot,deja,tik iki 1940,todėl tie 22 metai,kaip jūs ir sakote realiai nieko nesuformavo, o ta knygelė parašyta 1923 m.Tai mano nuomonė gėrė visi :D, nes kas formavo tą karininko filosofija? ar tiesiog tiems ex.caro karininkams, buvo per sunku suvaldyti tarnauti norinčius valstiečius, kurie atsinešdavo savo filosofija vardan Lietuvos ateities 😀 ? ale, nutolom-pradėjom paveikslais, menas visa kita,
    o baigsim sausa istorija 😀

    • grumlinas parašė:

      Na taip, caro armijos generolas-majoras S.Žukauskas buvo liuteronas, bet iki pulkininko išsitarnavusių buvo ir katalikų (J.Kubilius, P.Plechavičius)
      Anyway – gėrimas gal buvo nemažai įtakotas ir nuo 1914m. vykusio 1PK, kuris perėjo į Rusijos Pilietinį karą/Lietuvos Nepriklausomybės kovas

  5. vyr parašė:

    panašiai ir Adolfėlis paišė

  6. cinamoninismenulis parašė:

    Tačiau, vien pliusai, kad Adolfas buvo prastas dailininkas 😀 nes jo paveikslai kainuoja 10 kart pigiau, už Pablo Picasso 😀 😀 , bet vėl, būtų buvęs geresnis, kas tada? Grumlinas sako- gaila, O pasaulis sako- Pasaulio nelaimei, jis nebuvo priimtas į Vienos akademiją 😀

    • grumlinas parašė:

      Taip, gaila, nes vietoje vidutiniško dailininko jis tapo super-diktatoriumi… 🙁 Būtų įstojęs, būtų sau paišęs atvirutes, peizažus ir portretus…

  7. cinamoninismenulis parašė:

    😀 o kaip istorija ? kvailas klausimas 😀 kas būtų, jei būtų, o dabar yra, kaip yra ; )

    • grumlinas parašė:

      Karas būtų įvykęs bet kokiu atveju: Vokietija, nuskurdinta dėl Prancūzijos gobšumo, siekė revanšo; Japonija vėlgi siekė žymiai gersnės padėties. IMHO be Hitlerio ir nacių 2PK būtų buvęs kur kas labiau panašus į 1PK – nebūtų buvę sąmoningo civilių ir karo belaisvių naikinimo. Bet čia IMHO

  8. cinamoninismenulis parašė:

    galbūt, iš dalies taip, priežasčių buvo daug, bet galėjo būt ir kitaip, nes viena populiariausia ir įtikinamiausia, kurios startą paleido kaip tik Adolfas yra Versalio sutarties nesilaikymas. Vokietija pradėjo ją absoliučiai ignoruoti atėjus į valdžią ir pradėjus vadovauti Adolfui. Tačiau teisybė, jei karas visgi būtų įvykęs ir be Adolfo, tai 6 milijonais žydų, homosexsualų būtų daugiau, Ištikro labai įdomu,kaip būtų buvę,kad ir Lietuvoj dabar ir kalbant apie žydus, juk jie prieš karą Lietuvoje sudarė apie 10 % Lietuvos gyventojų, o valdė apie 80 % gamybos ir prekybos.

    • grumlinas parašė:

      Na manyčiau kad 2PK viena iš priežasčių buvo ne Versalio sutarties nesilaikymas, o būtent pati Versalio sutartis, kuri iš vienos pusės (dėl besaikio prancūzų godumo) apiplėšė Vokietiją, o iš kitos (dėl britų ir prancūzų noro valdyti pasaulį) pažemino Vokietiją kaip valstybę. Tas generuoja masių nuotaikas, kurios ir tampa terpe kariniam mentalitetui. O nuo jo netoli iki Versalio sutarties atmetimo. Ne veltui po 2PK reparacijos nebuvo tokios žvėriškos (aišku, čia pirmavo Sovietai, nes liumpenų valdžia visad taikois prisigrobti)

  9. Rytis I parašė:

    Iš šaltinio komentarų panašu, kad puskarininkis Braunas visdėlto nebuvo visai labai mėgėjas, o ir rinkiniai leidosi gal vos ne propagandos tikslais? Šiaip įdomios, ramios akvarelės… O kažkodėl prisiminiau – kiek vokiečių karininkai paliko bibliotekos besitraukdami. Turbūt tarp jų buvo ir iš bėdos ar prievolės net kariuomenėn patekę, o ne iš idėjos. Nes vabalais kareiviai nesidomi… O va pas mano senelį buvo visa lentyna – nuo Haufo pasakų iki mokslinių raštų. Ir spalvotai iliustruoti paukščių, žolių ir net vabalų žinynai, viskas vokiškai ir prieškario laidos. Fantastiniai piešinėliai…:)

    • grumlinas parašė:

      Buvo ir tarp sovietinių karininkų kažkiek inteligentų, bet dauguma, deja, „iz naroda“…