Patalpinęs įrašą apie Vagnerio „Valkirijų skrydį“, kaip ir tikėjausi, gavau komentarų, jog tai visų pirma jiems asocijuojasi su Kopolos „Apokalipse dabar“. O diskusija su kolega Yo! išsivystė apskritai apie tokius skirtingus karo veidus:
Be abejo, yra herojiškai-patosiškasis karo veidas: Apocalypse Now – Helicopter Attack- Kilgore
Yra tikroviškai-skausmingas: Hans Zimmer – Black Hawk Down (kaip parašė kolega Yo!: o esme ta kad is principo tai retas atvejis kada ala tikrais faktais paremtas filmas tikrai gerai sukaltas tiek menine tiek strategine prasme
Ir yra popsiniai-ružavas, kur viskas gražu ir nuostabu: Village People – In the Navy
O šaip tai geriausiai apie karą parašė vienas komentuotojas iš Youtube: War is always unnecessary and terrible
Parašei kaip mergina. Karas leidžia tobulesnėms tautoms skatinti viso pasaulio progresą.
-> troy – be abejo, TAIP. Žmonių gyvybių sąskaita. Ar ne per brangi kaina?
Nebūtų karų – sėdėtume medžiuose.
-> troy – žvelgiant į tai, kas vyksta aplink – nu gal ir ne pats prasčiausias variantas? 😉