Antroji trumpos Lietuvos kartografavimo apžvalgos dalis skirta Lietuvos vardo paminėjimui žemėlapiuose po to, kai 1009 metais lietuvių protėviai nukneckijo bandžiusį diegti Lietuvoje tūlą Brunoną su jo pagalbininkais.
Peržiūrėjęs ankstesnį įrašą, vistik nutariau įdėti dar du Ptolemėjaus žemėlapio variantus.
Kairėje – iškarpa yra iš neypač geros kokybės XIII amžiaus Maximus Planides rankraštinio žemėlapio, vaizduojančio Europinę Sarmatiją, kopijos mano turimo skano (Visas skanas besidomintiems). Kaip jau esu rašęs, čia į Baltijos jūrą įteka penkios upės, tačiau atpažįstamos tik trys: pati kairiausia – Vysla, Nemunas (Chronos) ir Dauguva. Tarp dviejų pastarųjų upių yra įrašas, žymintis baltų gentis – galindus ir sūduvius.
O dešinėje – 1907 metais kartografinės leidyklos“Butler and Rhys“ rekonstruoto pasaulio pagal Ptolemėjų žemėlapis, paimtas iš čia. Nedidukas tuomet buvo pasaulis 😉
Tuo metu, kai Europa dar tik kapstėsi iš Tamsiųjų Amžių, atėjusių po Romos Imperijos žlugimo ir krikščionybės inspiruoto antikinio palikimo naikinimo, privedusio prie mokslo ir kultūros smukimo, suklestėjo islamą priėmusios šalys. Būtent musulmonai, be didesnių abejonių ir skrupulų perėmęs antikinį palikimą, kelis amžius vystė mokslą ir meną. Vienas iš didingiausių tgo laikotarpio kartografijos paminklų – 1154 metais arabų mokslininko Muhamedo Al-Idrisi sudarytas pasaulio žemėlapis Tabula Rogeriana, kurį užsakė tuometinis Sicilijos karalius Rodžeris II (tarp kitko, „laukinių“ vikingų palikuonis). Šis žemėlapis buvo pats tiksliausias pasaulio vaizdas tris šimtus metų. Deja, šis žemėlapis dar aiškiai neminėjo Lietuvos vardo, bet va mūsų kaimynai estai jau gali džiaugtis savo šalies, įvardintos Astlanda, paminėjimu. Žemėlapyje yra užrašas laslānda, kurį būtų galima laikyti būtent žodžiu Lietuva, bet mokslininkai iki šiol nepriėjo vieningos nuomonės šiuo klausimu. Dar viena įdomi hipotezė – jei laikyti užrašą ard al magūs (burtininkų šalis) nustatančiu Lietuvos teritoriją, tai kiek aukščiau šio užrašo esantis vietovardis kanīū galbūt reiškia Kauną.
Visas žemėlapis (atsargiai, didelis failas!) paimtas iš čia. Tiesa, jis įprastinio skaitymo dėlei yra apverstas „aukštyn kojommis“, nes arabai braižė šiaurę apačioje.
Norint pamatyti, kaipgi tuo metu atrodė Europos kartografija, palyginus su arabiškąja, galima pasižiūrėti 1234 metais sudarytą Ebstorfo žemėlapį (taip vadinamas ne pagal jo sudarytojo, kuris taip ir liko nežinomas, o saugojimo vietą), paimtą iš čia. Kaip matome, žemėlapis labiau panašus į meno kūrinį, nei į mokslo darbą. Kairiajame apatniame iškarpos kampe pavaizduotas Rygos miestas ant Dauguvos upės, kiek žemiau teka Nemunas, įvardintas Memela flv.. Žemiau Rygos, tarp Dauguvos ir Nemuno yra Semigallia (Žiemgala) ir Kurlant (Kurliandija), o vandens atšakoje žemiau Nemuno įsikūrė Samland (Žemaitija?).
Kitas to meto europinės kartografijos pavyzdys – 1311 metais genujiečio Pietro Veskončio sudarytas žemėlapis, paimtas iš čia. Čia mes jau galime tikrai rasti savo protėvių gyvenamą vietą, aiškiai pažymėtą Letoini pagani (lietuviai pagonys).
Pirmieji tikslesni europiniai žemėlapiai – portulanai, aparašantys jūrų navigaciją nuo uosto link uosto – pasirodė XIII amžiaus pabaigoje ir buvo italų (Genuja, Venecija) kilmės, tačiau XIV amžiaus antroje pusėje lyderiavimą perėmė ispanai. Ypač pasižymėjo Maljorkos ir Katalonijos kartografai, iš kurių garsiausi buvo Andželinas Dulcertas ir Abrahamas Kreskvus.
1339 metais pasirodė Andželino Dulcerto atlasas (paimtas iš čia). Apžiūrinėdami atkreipkite dėmesį, jog jis yra „aukštyn kojomis“. Šiame žemėlapyje Lietuvos teritorijoje galime rasti palyginti neutralų užrašą Lintefunia.
1375 metais Abrahamas Kreskvus išleido savo žemėlapį (pavadintą Kataloniškuoju atlasu), kurį paėmiau iš čia. Tik vėlgi atkreipkite dėmesį, jog ir jis yra „aukštyn kojomis“. Įsižiūrėję į žemėlapį, pastebėsite Rygą, Taliną, (neįvardintą) Klaipėdą, o Nemunas išbraižytas labai trumpas. Tik va autorius vėl grįžo prie lietuvių-pagonių įvaizdžio, kraštą įvardindamas Litefanie Pagonis (pagoniškoji Lietuva). Dauguma kartografijos istorikų pripažįsta, kad tai pirmąkart žemėlapyje paminėtas Lietuvos vardas, nors ir neįprasta forma.
Na ką gi, kartografijos kūdikystės etapo aprašymo kaip ir užteks. Galbūt tik reiktų paminėti, kad 1421 metais derybose pas popiežių dėl Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino žemių atskyrimo buvo naudotas žemėlapis. Koks – nežinoma. Bet tai rodo, kad kraštas jau buvo užfiksuotas kartografiškai.
[…] This post was mentioned on Twitter by PR & Communication. PR & Communication said: Letoini pagani: Ptolemėjus, Al-Idrisi, Ebstorf, Veskontis, Dulcertas, Kreskvas: Antroji trumpos Lietuvos kartograf… http://bit.ly/dxpWHF […]
Pliusas, įdomu.
-> troy – malonu, kad įdomu. Tęsinys bus. Greičiausiai 🙂
Jo, sužadinot, gerbiamasai istorinį potraukį 🙂 Va, gal bus įdomu, ta pati žemėlapių tema irgi – http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic.php?f=38&t=4445&start=0&st=0&sk=t&sd=a
-> Ričardas – tai kad nuoroda nie pracuje – bus kokie bebrai-žmogėdros iš po Rokiškio nuraužę galą 🙁
Kaip tai nepracuje? Man tai atsidaro :-/
Gal sutrumpintas variantas veiks – http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic.php?f=38&t=4445
-> Ričardas – regis, turi būti taip: http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic.php?f=38&t=4445
Už nuorodą ačiū, dalis gėrio pravers ūkyje – nereiks gūglinti ir krioktis iš internetų