Feed on
Posts
Comments
«
»

Kas čia su tuo laiku darosi?

Sau 8th, 2010 by

Šiandien susiruošiau per pietų pertrauką užvažiuot į degalinę Kibiruxo užpildyti dujomis, nes šiąnakt išvežu savo brangiausiąją į Vilniaus oro uostą, iš kur ji vyksta dviejų savaičių atostogoms Egiptan pas dukrą. Per Kalėdas ten buvo +30C, dabar mažumėlę atšalo iki +25C, bet kentėti galima 😉 Užsipilu dujų, jau važiuoju į Maximos aikštelę, apmąstydamas, ką čia pietums nusipirkus skanaus. Staiga – brangiausios skambutis: „Tikrų tikriaausiai pateriojau buto raktus 🙁 “ Na ką, jumoras čia ne vietoje, tad gazas-dugnas/stabdis-dugnas iki namų, pasimatuoju spynos šerdelės ilgį ir vėl gazas-dugnas/stabdis-dugnas iki „Megos“. Ten „Senukuose“ susirandu spynų skyrių, pasikviečiu pardavėją ir parodau ko noriu. Jis ištraukia, paduoda pasitikrinti. Ką ten tikrinsi – sukasi/fiksuojasi ir psio. Jis dar žiūri į mane klausiamai ir man, kaip visados, net nespėjus pagalvoti, išsprūsta klausimas: „Čia turbūt veikia be baterijų?“ Tiesą pasakius, nežinau, ką jis apie mane pagalvojo, bet taip ir liko prie tos savo atidarytos spintos su spynomis tokioje pusiau komos būsenoje… 😉 Anyway, vėl gazas-dugnas/stabdis-dugnas namo, visas darbas atsukti vieną varžtą, pasukiojus ištraukti seną šerdelę, įstatyti naują ir prisukti varžtą. Viskas. Patirtis, žynoce, ateina – po to, kai pavasarį, mums būnant Egipte, apkraustė butą ir man teko pasikeisti abi spynas – sistema aiški.
Na ką, grįžau karštaimylimadarbelin, gerai, kad šaldytuve ten turiu kažką paslėpęs užkąsti. Ir važiuodamas, ir bevalgydamas galvojau – visam šitam sulakstymui pirmyn-atgal ir pakeitimui teužtrukau kokias keturiasdešimt minučių. Planavau užtrukti žymiai ilgiau, nes tų važinėjimų ir darbų šiek tiek buvo, tačiau apsisukau labai greit. Minutės ilgesnės,ar ką? Nes šiaip laiko pastoviai trūksta realizuoti visiems mano planams-planeliams, labai jis jau greitai bėga. O ir skaitant kai kuriuos kitus tinklaraščius, randu vis minint ta pačia problemą – laikas bėga kaip vanduo tarp pirštų…

Posted in kasdienybės, mintys

6 Responses to “Kas čia su tuo laiku darosi?”

  1. scania parašė:
    2010/01/08 20:32

    Einšteinas įrodė, kad laikas yra reliatyvus.
    Na, o mes kaip tik tą ir patvirtinam 😉

  2. grumlinas parašė:
    2010/01/08 21:27

    Einšteinas, sakai? Nu jis rimtas vyras, jei jau sako – taip ir bus, ko gero 😉

  3. Denis parašė:
    2010/01/08 22:34

    Tai gal dėl adrenalino tas laikas lėčiau ėjo? Gal dėl to paties adrenalino ir pardavėjas pasirodė kaip pusiau komoje esantis? Na, pagalvokit patys: atbėga vyras, kažką greit parodo, kažką greit išsirenka ir tučtuojau dingsta kažką greit panosei komentuodamas. 🙂

  4. Ikaras parašė:
    2010/01/09 00:00

    Spyna-svarbiausias elementas duryse.Pas viena aiksteles kaimyna dvigubos medzio durys.Ju ,zinoma,nieks nelauze,tik bande spyna …issardyti 🙂 Bet matyt kazkas vagis isgazdino-liko jie be grobio.Teko kaimynui spyna tvirtinti-dejo jis ten kazkokia mealine plokste ir pan.

  5. grumlinas parašė:
    2010/01/09 12:28

    -› Denis – na, laikas tai pamatuotas objektyviai, tiesiog gal judėjau pagreitintai dėl adrenalino. O pardavėjas klausimą aiškiai suprato, tik tas aiškiai buvo už jo pareigybinės instrukcijos ribų 😉

    -› Ikaras – kam reikia – įeina ir taip. Bendradarbio kaimynas gyveno sau ramiai, kol neįsistatė šarvuotų durų. Po mėnesio atėjo chebra apžiūrėti, ką jis gero taip saugiai laiko. Atsidarė duris, apžiūrėjo, pasiėmė ir išėjo.

  6. Eugenijus parašė:
    2010/01/11 09:18

    “Čia turbūt veikia be baterijų?”

    Prajuokino 😀