Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1929 – The Fascist government in Italy bans the use of foreign words.
Na štai paaiškėjo lietuvių kalbos gestapo (kai kada, siekiant suklaidinti pasaulio nuomonę, vadinamo Valstybine lietuvių kalbos komisija) idėjinės šaknys, krikštatėviai, tsakant. Kažkaip darosi ramiau, kad bent jau aišku, kam turime būti “dėkingi” už “bylas”, “vaizduoklius”, “skaitlius” ir kitus debilizmus, paskutiniu metu užplūdusius lietuvių kalbą, kurioje jau seniai nusistovėjo tarptautiniai terminai. Kažin, kur buvo visi šitie nusmuktkelniai išminčiai prieš 15-20-25 metus, kai į mūsų gyvenimą ėjo naujos technologijos, kurias reikėjo įvardinti būtent tuomet, o ne po to, kai profesinė visuomenė pati įsivardino visus tuos dalykus, nelaukdama malonių iš gamtos. Greičiausiai visi tie lietuvių kalbos “grynintojai” perdė į vandenį, ką daro ir dabar, laukdami, kol jų paslaugų iš esmė nebereikės. Kad ir “traukinys ant magnetinės pagalvės” – baranką gali suvalgyti, kol ištarsi tipišką lietuviško nesugebėjimo žmoniškai trumpinti ilgus žodžius, pavyzdį – pasaulyje jau vadinamas “maglev“. Įdomu, ką sugalvos mūsų tautiškumo priedurniai sergėtojai, nes jie, ko gero, apie tokį dalyką net negirdėjo… 
Šiaip kalba yra gyva tol, kol ją kuria žmonės, ta kalba kalbantys. O ne krūvelė pasipūtusių išminčių, neatskiriančių disko nuo diskelio, bet vistiek norinčio reguliuoti šių žodžių naudojimą 
P.S. mane labiausiai užmušantis žodis yra “kompaktinė plokštelė” (CD, tsakant). Matosi, kad kai kuriems mažaraščiams profesoriams nėra jokio skirtumo tarp “disko”, kuriame gali būti saugoima BET KOKIA informacija, ir “plokštelės”, kurioje į griovelius yra “įdrožta” muzika… Ir, deja, deja, durno beigi kuproto nei grabas nepataisys…
-
Širdele mano…
-
-
Mėnesio vaizdeliai: burlaiviai
Citroen
Palėpės radiniai
Skaitiniai
- AduX žinios
- Artūras Račas
- Auksinė varpa
- Bambeklis (AduX)
- benamis
- Bitutė Pupa
blogeriai.net – Geriausi lietuviški blogai vienoje vietoje- Eugenijus I.
- faaithless.eu (Justinas)
- g12
- Grumlinas – Klaipėda
- Grumlinas – Vilniaus diena
- Juozas Erlickas
- Kačių lopšiai
- Lašelis jūroje [benamis]
- Liūto irštva
- Liudiju Jėzų (petras)
- LTSR.LT
- pinkcity
- Pro bobutės langą
- qemm blogas
- Stiuartas
- urvas (fanta)
- Vilhelmas Negerovė
- VISI BLOGAI
Vertyklės
-
- 313
Unique
VisitorsPowered By
Subscribe
“Citrinos” forumas
Citroen klubas “Citrina”
Grumlino citrinizmas
Tolkien Lietuva
Babelfish
Na, nesu girdėjęs, kad kas kai kur kai kada būtų pagyręs kalbininkus.
Visada tik šaipomasi iš jų. Na, pripažįstu – ne visada šaipomasi. Kartais pykstama
Manau, žinau kodėl – KURTI kalbą, tai ne šnišptą daryti.
Talento reikia, o ne stropumo, ar užsispyrimo
Tai vat su talentais striuka pas tuos lietuvių kalbos gestapininkus, kiek teko susidurti. Yra tokia šalis Chorvatija, kurią mūsų subingalviai kalbininkai pakrikštijo Kroatija (grynutėlė kalkė iš vokiško Kroatien arba angliško Croatia), kai tuo tarpu jie patys save vadina Hrvatsko. Kadangi mūsų subingalviai meldžiasi tarpukario Lietuvos lietuvninkams (bo kas po karo sugalvota tai sovietiška ir fui-fui-fui), pakėlėme tarpukario lietuvišką atlasą. Nu ir ką – Chorvatija ten. Ale neįtikinome. Taip kad…
tokie protingi ponai, o tokie pikti
nepilkit manęs: žinau kas yra LP, EP ir dar kelis originalus (originalai anuomet? oho!) turiu pasilikęs 
šimtąjį kartą pasikartosiu – ne kalbininkai tuos terminus sugalvojo. norint (gal kada subręsiu ir padarysiu) galima į dienos šviesą išvilkti tuos kompiuterastus, savo srities asus, kurie ir pasiūlė “čiurkšlinį spausdintuvą”, “bylą”, “vaizduoklį” (Burgio klauskit, gal anas žino).
taip, sutinku, kalbainiai (šiuo atveju dera juos taip vadinti) kartais pernelyg sustabarėję savo taisyklėse ir nemato gyvos kalbos, naujadarus pagal taisykles tvirtindami. gerai dar, kad jie skeptiškai žiūri į senosios JAV emigrantų kartos siūlymus dar griežčiau saugoti lietuvių kalbą. tie (teko susidurti su jūriniais terminais) jei ne akmens amžiuje, tai tikrai dar Smetonos (o šis, kaip žinia, ir blogo Lietuvai yra pridirbęs) laikais gyvena.
a, ir nesutiksiu dėl CD. ar vinile, ar CD (irgi plastiko gabalas) informacija taip pat įrašoma – grioveliais. tiek vieni matomi, kiti ne, nes technologijos kitos. tad abu plokštelės
-› Rokas Arbušis – nu pikti, pikti, bo esam žmonės ir niekas žmogiška mumi nesvetima
Dėl kalbainių – mano įspūdis profesinėje plotmėje apie juos nekoks ir jo jau nebepakeisi.
Dėl plokštelių – gal pačiam teko matyti 45 apsukų singlų, kur kiekvienoje pusėje po vieną dainą. Va ten tai tikros kompaktinės plokštelės, nes perpus mažesnės už standartines 33 arba 78 apsukų. Vienžo, CD yra kompaktinis diskas ir ne kitaip. Juolab, kad pabandyk paklausti ką nors apie “kompaktines plošteles” – ilgai į tave žiūrės kaip veršis į maliavotus vartus
Grumlinai,
va tik 78 apsukų nei vienos nebeturiu, o turėjau dar tų, smetoninių laikų.
galėčiau ir aš pykti ant kalbainių, kai šturvalą vairalazde pavadina. ale nesu piktas
o dėl 45 apsukų – juk sakiau, kad žinau ir turiu EP
ir plokšteles, jei protingas žmogus, supranta, kai teiraujuosi CD. ale jei durns, tai tegu veizėja kaip anam patogiau
O aš va visą savo diskų kolekciją atidaviau į (tikiuosi
) geras rankas. Tiesiog nebesiklausiau, išmesti širdis neleidžia – priglaudė mėgėjas.
aš tik kelis diskus pasilikau. širdžiai mielus, nors klausyti jau ir nėra ant ko. pvz, vokiečių grupės City, Queen koncerto, ir keletos mažiau žinomų (naujesnė pakraipa – punk, hard core). Pink Floyd, deja, liko tik dėklai. o visus kitus kaip ir tamsta, atidaviau entuziastui, tad neišmečiau
Na nesvarbu, kas vaizduoklius kūrė – kalbainiai atsako už tvarką. Nesužiūrėjo, reiškiasi, vienok
"Pingback": Blogorama #635
Šaipaisi iš dalykų, kurių nežinai..
Nei vienas iš tavo minėtų “debilizmų” nėra nei naudojamas nei rekomenduojamas. Tai buvo tiesiog eksperimentiniai žodžiai., kurie neprigijo.
Jei kalbi apie kompiuterinę terminologiją, tai yra taisyklės kaip sudaromi pavadinimai įrenginiams, programoms, procesams.
Dėl “kompaktinės plokštelės”, tai be reikalo pūtiesi. Rėžia ausį, ilgas, bet jei daiktui pavadinti yra lietuviškas žodis, nėra ko vietoj jo naudoti svetimą. Tai, kad plokštelė tau asocijuojasi tik su vinilu, tai jau tavo problema. Plokštelėmis lietuvių kalboje vadinami plokšti daiktai.
-› vytautas – šaipausi iš dalykų, kuriuos suprantu. Lietuvių kalbos gestapas nelabi sugeba suvaldyti situacijos, kurioje viešai naudojama lietuvių kalba nebegali būti cenzūruojama ir “lietuvinama”, kaip kad buvo sovietmečiu (Glavlito laikai). Dabartiniu metu lietuvių kalba vystosi trimis kryptimis
1) VLKK bandymai post factum reguliuoti naujų terminų atsiradimą, iš ko atsiranda visokios “bylos” vietoje “failų” ar “skaitliai” vieotjue “skenerių”. Susidaro įspūdis, kad taip lietuvių kalba IŠRANDAMA, bet ne tam, kad ja kalbėtų, o tam, kad būtų galima straipsnius konferencijose skaityti
2) purvasklaidos nesugebėjimas rašyti švaria lietuvių kalba ir todėl masiniu patapęs užsienietiškų žodžių naudojimas “as is”, net nebandant jų transkribuoti (pvz, JAV užsienio reikalų ministrė šiaip yra Hilari Klinton (bent tokią pavardę aš GIRDŽIU kasdien), o klaikraščiuose ir šūdportaliuose MATAU Hillary Clinton. Turiu įtarimą, kad tai tas pats asmuo, bet įrodymų nėra. Vienintelė išvada – transkripcija užsiimti ir priversti naudoti transkribuotus žodžius lietuvių kalbos gestapas užsiimti nesugeba. Čia mes matome paradokslaų faktą – viena kalba yra KALBAMA,o kita – RAŠOMA. Kažkiek panašu į padėtį su arabų ar kinų kalbomis, kuriomis vienaip rašoma, tačiau visikai kitraip kalbama skirtinuose regionuose. Tuo tarpu Lietuvoje turėtų būti rašoma ir kalbama ta pačia kalba. Deja, lietuvių kalbos gestapo tešlagalviams tai yra neįveikiamas uždavinys.
3) gyvoji lietuvų kalba, kuriama tų, kurie ta kalba KALBA ir RAŠO. Nesakyčiau, kad tai yra idealus kalbos vystynosi kelias, tačiau, nemokant GYVOSIOS kalbos – šalyje nepagyvensi. Todėl ir juokingi atrodo mums kažkelintos kartos išeiviai, kai kada kalbantys jau nebegyvais žodžiais.
Kaip jau esu minėjęs – parodykite CD dešimčiai žmonių ir paklauskite, kas tai. O tada gerai pamąstykite apie atsakymus. Gyvi lieka tik tie žodžiai, kuriais KALBAMA.
grumlinai,
nebūtinai “Gyvi lieka tik tie žodžiai, kuriais KALBAMA”.
štai “degtukai”. manding, šis žodis buvo sukurtas (ar ne Jablonskis?), o iki tol visi gyvai vadino “sierčikais”. bet prigijo “degtukai”, ar ne?
ir ne visada masios teisios. gali apklausti nors 100 žmonių, bet jei jie teigs vieną, tačiau tu, kaip mokslavyris, žinosi, jog tai netiesa, argi tavo žinojimą pakeis tie šimtas?
Taip, žodį “degtukai” sukūrė Jablonskis, ir šis žodis prigijo. Reiškia, žodis buvo TEISINGAS ir LAIKU. Tačiau nedera atplėšti šio ir kitų žodžių nuo jų sukūrimo aplinkybių – XIX-XX amžių sandūra, kai vyko dabartinės lietuvių tautos formavimasis, reikalavęs įvardinti kasdieninės buities objektus lietuviškai. Kitas dalykas – naujų žodžių atsiradimas, susijęs su progreso greitėjimu tuomet nebuvo toks kritinis, kaip šiandien. Mes matome, kaip ateina naujos technologijos, kurioms tik-tik sugalvotas pavadinimas angliškai, ir mes tuoj pat pradedame naudoti šias technologijas. Tuo tarpu lietuvių kalbainiai savo dramblio kaulo bokšte kol suvokia, kad kažkas atsitiko ir prdeada kokią nors reakciją – masėse prigiję tarptautiniai terminai, kurių ir su kirvuku nelabai išmuši.
IMHO kur kas svarbiau apibrėžti užsienietikų terminų integravimo į lietuvių kalbą principus, nei amžinai bergždžiai vytis traukinį, bandant “interfeisą” pakeisti kokiu nors “tarpsnukiu”
O dėl mokslavyrių – mūsų srities gamybininkai turi jiems kiek ironišką apibūdininmą: “velikije učionyje”. Nes jie labai dažnai tyrinėjka tai, ką sugeba tyrinėti, o ne tai, ką reikia tyrinėti.
Su lietuvių kalba taip pat – kalbainiai kapstinėja tai, ką sugeba, o ne tai, ką reikia sutvarkyti. IMHO