2011: Šiandien prieš 721 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1290 – King Edward I of England issues the Edict of Expulsion, banishing all Jews (numbering about 16,000) from England; this was Tisha B’Av on the Hebrew calendar, a day that commemorates many Jewish calamities.
Na, žydai savo istorijoje apturėjo daug vargo ir bėdų, ir šis įvykis galbūt tėra vienas ilgoje jų skriaudų grandinėje. Kas mane kažkiek nustebino frazėje – tai jų skaičius 16,000 ir žodis „visus“. T.y. tuomet jų Anglijoje tiek tebuvo. Nors, kai pagalvoji kad 1315 Anglijoje tegyveno 4-6 mln. gyventojų – gal ne tiek ir mažai.
2009: Šiandien prieš 67 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1942 – World War II: the Germans test fly the Messerschmitt Me-262 using only its jet engines for the first time.
Kai skaitau apie vokiečių mokslininkų ir inžinierių pasiekimus ginkluotės kūrime, aš patiriu dvigubą jausmą: susižavėjimą ir palengvėjimą. Susižavėjimą tuo, kaip per tokį palyginti trumpą laiką (realus startas prasidėjo tik 1933 metais) vokiečiai technikos srityje išsiveržė į priekį ir sukūrė tokią techniką, kurios pagrindu sąjungininkų techninė mintis vystėsi dar bent dešimtmetį. O palengvėjimą todėl, kad dalis sukurtos technikos nepasiekė mūšio lauko dėl laiko trūkumo ar A.Hitlerio asmeninių sprendimų. Nes tada karo baigtis galėjo būti ir kitokia. Skaitant Antrojo pasaulinio karo istoriją, darosi aišku, kad tik sąjungininkų smūgiai Vokietijos pramonei ir miestams tegalėjo sustabdyti tą srautą galingos modernios technikos, kuri leido pajusti visuose frontuose vokiško ginklo techninį pranašumą. Laimei, tik techninį, o ne kiekybinį. Nes jeigu apart kokybės vokiečiai būtų užtikrinę ir kiekybę – ko gero, atomines bombas būtų tekę mesti ne ant Japonijos, o ant Vokietijos.
Pataisa dėl paskutinio sakinio – sakyčiau, tada būtų tekę mest ant Niujorko, Londono ir Maskvos 🙂
Na gal ne – vokiečiai atominio ginklo kūrimo srityje turėjo rimtų problemų dėl Hitlerio reikalavimo duoti rezultatus po pusmečio. Jie pačioje karo pabaigoje išbandė savo atominius sprogmenis, tačiau tai buvo ne tokio galingumo užtaisai, kaip atominės bombos. Na ir subombintas būtų buvęs tik Londonas – galingesnių nešėjų nebuvo 😉
Toks technikos pažangos šuolis – net kiek įtartinas 🙂 Tarkim, juk dabar vokiška technika, aišku, gera, bet ne geriausia. Beje, rusai karo metais irgi šį bet tą nuveikė technikos raidoje, irgi padarė šuolį.
Įdomi tema, norėtųsi daugiau sužinoti.
Visa laimė, kad vokiečiai nespėjo viso, ką buvo sukūrę, panaudoti. Bet tai, kaip jų inžinierinė mintis buvo nukeliavusi tolyn į priekį ir aplenkus tą laikmetį, tikrai stebina.
-› Mariukas – va-va, o kai pagalvoji, kad tai tetruko kokius 12 metų, kai kuriose srityse startuojant nuo nulio… Nors, vertinant tarpukario laikotarpį – visose valstybėse vyko aršus inžinerinis darbas
O kur mano komentaras?! 😀 Parašiau – nematau, antrą kartą nededa, sako, jau yra 🙂
Įtartinas pasirodei Akismet’ui, tai pastabdė publikaciją, kol aš prijamsiu sprendimą 😀
O tavo mintis dėl įtartino technikos progreso nėra nauja – daug kam tai kelia įtarimą 😉 Nors realiai technikos vystymasis įgavo pagreitį jau XIXa. pabaigoje, kai buvo atrasti/išrasti visų dabartinių technologijų baziniai sprendimai
Įtartinas aš atrodau ne tik akismetui 😀 😀
Niekada manęs nemėgo gen direktoriai, ir visada gerai sutariau su mechanikais ar brigadininkais 🙂
Va-va – ko gero, liežuvis tavo didžiausias priešas 😉
Ko gero?! Ko blogo!!! 😀
Na, su nuosava karma nepakovosi, ją tik gerinti reikia 😉