Feed on
Posts
Comments
«
»

Scenelė iš Maximos

Sau 6th, 2009 by

Einu per Maximą, renkuosi kažką užkąsti per pietų pertrauką. Prasuku pro „second hand“ skyrelį, kur sudėtos paskutinės (galiojimo) valandos prekės, nes kai kada ten randi dalykų, kurių norisi paragauti, bet mokėti „normalią“ kainą tiesiog nenori (esu radęs ten tokių dalykų, kad paskui perku ir pastoviau, o esu radęs ir tokių, kad uj-uj-uj…). Prikrauta nemažai prekių, keli pensinykai ieškosi kažką pigiau. Tipiška scenelė – viena bobulka, kietai sučiauptomis/surauktomis lūpomis kapstosi po krūvą, ima prekes, apžiūrinėja ir piktai META kažkur į lentynos gilumą. Praeidamas pagalvojau: „Tai, kad čia kapstaisi, rodo, kad su finansais neypač, o leidi sau mėtyti piktai maistą, lyg rankas būtų sutepęs. Matyt per gerai dar gyveni ar neišmokino tavęs vaikystėje niekas su maistu pagarbiai elgtis.“

Posted in glupstvos

4 Responses to “Scenelė iš Maximos”

  1. Andrius parašė:
    2009/01/06 17:41

    Protinga išvada. Per mažai mes džiaugiamės tuo kuo turim. Visada dejuojam dėl to, ko neturim.

  2. grumlinas parašė:
    2009/01/06 18:18

    Aha. Ten gerai, kur mūsų nėra.

  3. MariukasM parašė:
    2009/01/06 18:39

    Dažniausiai panašiai yra išliejamas nepasitenkinimas savo gyvenimu, įsivaizduojant, kad dėl to kaltas kažkas kitas.

  4. grumlinas parašė:
    2009/01/06 19:17

    Aha. Prastam šokėjui… 😉
    Baisiausia yra tai, kad maistas teškiamas „iš jėgos“, kad net mišrainės indeliai kai kada atsidaro. Ir veide tokia panieka „ką čia jūs man kišate!“ O juk išsirinks iš tos krūvos nukainotą daktariškos dešros gabalą ir pėdins link kasų, nes finansai ikrų pirkt neleidžia. Bet prieš tai reikia parodyti „co to ja, co to moja kamizelka“