..akmeninius kompiuterijos kirvius:
– „Santakas“ ir „ZX-Spectrum“, kuriuos pakraudavai iš magnetofono kasečių (ar netgi ričių) per kokias 15 minučių, bet ne visada iš pirmo karto;
– OS CP/M ir MS DOS 2.0;
– 64kB operatvinės atminties, į kurią pakrovus OS, tau likdavo net 48kB;
– 640kB operatyvinės atminties, kurios užteko beveik viskam;
– EGA/CGA ir monochrominius monitorius (žalius ir oranžinius);
– Vienspalvius matricinius spausdintuvus, į kuriuos įdėdavome popierinę kalkę, kai pasibaigdavo rašalas;
– Perfojuostas (5 ir 8 takelių) ir perfokortas (kurių nebuvo galima paberti);
– Lanksčias 8″ ir 5.25″ disketes;
– 180kB talpos 5.25″ disketes, kurias specialių programų pagalba suformatuodavai ir naudodavai kaip 2x400kB;
– PC-speaker’io cypsmą;
– Failus config.sys ir autoexec.bat;
– Piratinius CD su kokiais 500 žaidimų;
– Žaidimus, kurie apsaugai nuo piratavimo kartkartėm reikalaudavo surinkti kokią nors frazę iš instrukcijos;
– Windows 3.0;
– Horizontalius sisteminius blokus, ant kurių statydavai 14″ monitorių;
– 40MB vinčesterius;
– Kompų sujungimą tarpusavyje per COM arba LPT portus;
– Pelės ar lietuvybės draiverių iškrovimą iš atminties, kad atgauti 10kB atminties, kurios taip reikėjo;
– Norton Commander ir DOS Navigator.
O ką prisimenate jūs?
5.25″ disketes – dar turiu, radau prieš kelis metus 🙂 Visų kitų „akmeninių kirvių“ nepamenu. Bet mokykloje mokėmės programuoti beisiku 🙂 Parašiau kažkokią programą, kurią mokytoja labai gyrė ir… pametė. Po jokio kodo nebeparašiau 😀
Kadaise programavau Fortran, Pascal ir Basic. Šiandien tai tik prisiminimai… Word, Excel, PowerPoint – viskas, ko man reikia tiesioginių pareigų atlikimui 😉
Iskra 2626, kur iš vienos disketės kraudavai sistemą, o kitoje buvo duomenys. Klaviatūros klavišai – tai cielos Basic komandos. Iskra 1030M – pirmas mano darbinis PC su HDD, kurį, jei kompas būdavo ilgai nenaudojamas, reikėdavo prasukti per specialią skylę korpuse 😀 . Dar buvo Robotron. Dar teko dirbti VU su ES EVM tipo mašinomis ir melstis, kad nepareitų diskų spinta. Pirmieji HP mainframe mini kompiuteriai Lietuvoje, kuriuos parvežėme 1993 metais iš Slovėnijos HP atstovybės jau su HP-UX sistema, pirmieji HP Apollo unix’iniai terminalai su 19“ spalvotai monitoriais ir X-windows aplinka, kur RAM ir HDD talpa jau buvo skaičiuojama GB ir užkrova eidavo iš CD-ROM. O kadangi praktiškai aš užaugau skaičiavimo centre, tai teko praktiškai matyti, o ir pačiam vėliau maigyti beveik visų tipų kompiuterius, kurie buvo nuo 80-ųjų Lietuvoje 🙂
@MariukasM – Oooo, tai pats irgi matei kompiuterijos aušrą Lietuvoje 🙂 Mano kompiuterinė karjera prasidėjo turbūt 1976/77 metais su BESM-6, vėliau Elbrus sistemomis, kur buvo naudojama OS labai įdomiu pavadinimu „KRAB“. Pirmas (beveik) PC – „Santaka“ (juodai-baltas „Šilelis“), paskui Robotron-1715 (puikus žalias monochrominis displėjus), paskui ES-1840 (be HDD, šlykštus pilkšvas CGA displėjus). O paskui viskas buvo tik geryn/gražyn/greityn…
Jei Vienastoks „blogoramoje 460“ užsiminė, kad 5 mėnesiai internete yra labai daug, tai jūsų istorija yra visa kompiuterių era! 🙂
@scania – yep, praktiškai mačiau visą ėjimą nuo didelių skaičiavimo mašinų link personalinių kompų. Kai įstojau mokytis į VISI 1977aisiais, mums buvo skaičiavimo technikos pamokos. Prisimenum, kaip dėstytojas kėlė į viršų ir rodė mums medinius skaitliukus ir geležinius „Feliksus“, sakydamas, kad mes šia technika jau nebesinaudosime. Paskui padėjo ant stalo visą lagaminą rusiškų kalkuliatorių BZ-18A (kas prisimena – tokios juodai-gelsvos sunkios plytos) ir pasakė, kad mes skaičiuosime tik šita technika. Asmeninius kalkuliatorius turėjo gal pora grupiokų, paskui tėvukams gavo BZ-18M (biškį delikatesnis gaminys) ir aš patapau asmeninio kakuliatoriaus savininku.
Litnetą su 64kbps visai Lietuvai, 1200 modemą, qemm, kuris buvo kručiau, nei himem, Elite ant spectrumo, kuris kraudavosi net ir į ekraninę atmintį, Hercules monitorius, FOKAL, kuris sukosi ant BK0010Š, programuojamus kalkuliatorius MK61, blockout ir daug daug dar…
@Eimantas – oooo, programuojami kalkuliatoriai buvo jėga! Ypač, kai reikėdavo sudėtingą algoritmą sudėti į fiksuotą žingsnių skaičių 😉 Kiek esu priprogramavęs darbinių dalykėlių, palengvinusių darbą geodezinių uždavinių skaičiuotojams… O Intyrnetą per Zyxel modemą iki šiol prisimenu – kaip smagu būdavo girdėti skambinimą ir žinoti, kad tuoj būsi INTERNETE 🙂
Tiek daug tikrai neatsimenu. O ir iš to, ką per rūką dar pamenu, tikrai ne visko ir pavadinimus žinojau 🙂
5,25“ minkštos disketės – taip.
Norton Commander – taip. Įjungus mokyklos kompiuterį vaizdas prasidėdavo nuo mėlynų langų, o paskui galima būdavo įjungti Windows 3.0.
Perfokortos – pažinojau jau tik kaip užrašų lapelius.
Užtat, dar mokydamasi rašyti, turėjau galimybę surinkti savo vardą rašymo mašinėle.
@Dovilė – Dėl rašomosios mašinėlės – buvo laikas, kai jos visos buvo KGB apskaitoje (ta prasme, jas turėjai užregistruoti KGB), kad nespausdintum neleistinų dalykų. Paskui tuos apribojimus nuėmė.
Lietuviškų mašinėlių parduodama nebuvo – pirkdavai lotynišką, o specialiose dirbutvėse ją perdarydavo į lietuvišką.
Ech, prisiminimai sugeneravo postą 😀
Na, aš mašinėle gavau pasinaudoti mamos darbe. Ant kelių sėdėdama vienu pirštu maigiau vargais negalais atrastus reikiamus klavišus. O jau kiek džiaugsmo buvo.
Dar prie mokyklinių atsiminimų nepaminėjau nuostabiojo Pascalio, kuriuo mokantis turbūt nebuvo atvejo, kad parašyčiau ką nors iš pirmo karto nepamiršdama nė kablelio.
@Dovilė – Pascal yra jėga! Man teko juo mokytis programuoti nenaudojant FORTRANe taip įprasto operatoriaus G TO – tokia klasikinio Pascal realizacija buvo Matematikos-kibernetikos institute (šalia Pedagoginio tilto). Na bet tai mane išdresiravo dirbti, įvertinant galimus programos rezultatus, kad neįeiti į amžinus ciklus 😀
hehe 🙂 atsimenu viską, iš išvardytų 🙂 tik ne su viskuo dirbti teko. kai kuriuos dalykus mačiau pas draugus, tuometinius informatikos pirmakursius (pagal metus jie jau po antrą dr. galėtų turėti 🙂
o kompiuterį su os kraunama iš kasetinio mago svajojau net pasigaminti pats – buvo schemos viename rusiškame žurnale. gerai, kad negaminau 🙂
pirmasis realus kompas, su kuriuo jau teko dirbti – 286 (nes iš usa mokyklai padovanoti ‘atari’ jau ir mums buvo per seni) su dos os, lanksčiai diskais, monochrominiu moniku ir t.t. 🙂
win 3.11 po to jau rodėsi kažkas neįtikėtino 🙂
@Rokas Arbušis – „Santaką“ turėjau nuosavą – kiek ja pražaista… 286tukai su 20MB HDD – pirmas realus susitikimas su PC (vien mygtuks „Turbo“ ką reiškė 😉 )
Kažin, ar kas dar prisimena su OS iš 8″ lanksčių diskečių – rusišką PDP-11 kloną ?
Ta proga, kad pagaliau leista komentuoti tamstos tinklaraštyje paklausiu. Gal žinot, kas stovėjo Skaičiavimo centre (dabar ITTC) Saulėtekio alėjoj? Koks agregatas? Nes patalpos ten buvo milžiniškos: dabartinė ITTC „kompiuterinė“ plius 750 m^3 Didžioji fizikos auditorija, ką jau bekalbėti apie išlikusią aušinimo sistemą su fontanu.
Tai vat ir įdomu, nes ko klausiu, tai niekas ir nepasako, koks modelis/modeliai ten stovėjo 🙂
@banditaz – konkrečiai nežinau – kas tau prileis studenčioką į šventovių šventovę stabų stabo akivaizdon. Mes atiduodavome perforuotus į 5 takelių popierines juosteles uždavinius apdoroti Minsk-22. Aš pats turėjau galimybę prieiti prie BESM-6, paskui ir Elbrus’o Matematikos-kibernetikos institute
Bet sprendžiant iš poreikio aušinimui ten turėjo būti kažkas vis dar su lempom?
@banditaz – Minsk-22 buvo jau tranzistorinė, bet kaisdavo pakankamai:
„Dauguma įsivaizdavo, jog skaičiavimo centras – tai vieta, kur stovi skaičiavimo mašinos, dirba operatoriai. Ne visi žinodavo, kad skaičiavimo centruose yra lankytojui nematoma dalis, kur stovi sudėtinga kondicionavimo įranga, nutiesti ilgiausi vandens ir oro vamzdynai. O be šių nematomų įrenginių joks skaičiavimo centras negalėjo veikti.“ ( http://ml.lms.lt/ML/200320/20032004.htm )
MKI BESM aušinimo sistemos galas buvo išvestas į lauką, į fontaną baseinėlyje, kuris neužšaldavo per jokius šalčius
Ah tai tose patalpose tuo pačiu gi ir visa aušinimo įranga buvo, o tik dalis jau lauke. Kažkaip nedašuto toks paprastas dalykas 😀
Mislinau nu kas gi tokiais palyginus „naujais“ laikais naujai įsikūrusiose patalpose Saulėtekyje galėjo užimti tiek neapsakomai daug vietos 🙂
Na va, dabar radau tai, ko anksčiau nemačiau, žioplys…:
1979 metais, kai VU šventė 400 metų jubiliejų, Skaičiavimo centras persikėlė į naujus rūmus Saulėtekyje. Skaičiavimo centrui nuo 1979 m. iki 2008 m. vadovavo A. Malickas. Čia be turimų ESM buvo sumontuotos ES-1033. Centre atsirado mikro ESM „Elektronika-60“, „Iskra-226“, kurių operatyvinė atmintis buvo 64 KB. Naudotos operacinės sistemos Dos, Fobos, Rafos, Rafosi, atsirado duomenų perdavimo galimybė iš ESM ES ir SM ir mikro ESM. 1982 m. pirmą kartą mokymosi procese panaudota ESM SM-4, taip pat pirmą kartą pereita iš paketinio prie dialoginio režimo. Buvo įrengta terminalų klasė, kurioje vyko studentų mokymai. Šiame etape veikė dvi ES-1060. Viena iš ESM dirbo su operacinių sistemų palaikymo sistema SVM (Virtualių mašinų sistema), kita – OS aplinkoje. 1987 m. pradėtos naudoti mini ESM SM-1401, SM-1600, o mokymo klasė organizuota įrengus SM 4/20 su periferiniais perfojuostų ir grafinės informacijos išvedimo įrenginiais. Mini ir mikro ESM programavimo kalba buvo Basic. Mikro ESM įrengtos katedrose, laboratorijose, studentai jomis naudojosi ruošdami kursinius ir diplominius darbus. Skaičiavimo centro paslaugomis naudojosi ir kitų aukštųjų mokyklų studentai bei darbuotojai, profesinio tobulinimosi specialistai.
@banditaz – na, aš VISI su šitokia prabangia technika jau nesusidūriau 😉
Heh, o aš visą tai gyvai noriu pamatyt. Šoks toks išsigelbėjimas yra Telekounikacijų istorijos muziejus Kaune, ale bet ten ne per daugiausiai to laikmečio „kompiuterinės“ technikos: keli perforatoriai ir tiek 🙁
@banditaz – xe-xe-xe – būtum arčiau geodezijos-kartografijos – tokio istorinio šroto, sukaupto pas mus ekspozicijoje, galėtumėm parodyti, kad :-|~~~~