Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 331

Nors darbe esame gerokai užsikasę naujų žemėlapių priėmimu, o po darbo vis sėdžiu prie savųjų dvarų, kartkartėmis per delfius susipažįstu su Lietuvos gyvenimu. Kuris, tiesą pasakius, labai keistas. Ok, kasdieninis gyvenimas be didesnių keistenybių – ruduo, šalta, drėgna, kažkur ten plikšala prikrėtė nuotykių teises kartu su awto įsigijusiems vairuotojams, bet šiaip tai viskas sukasi tai blogiau, tai geriau, bet vidurkis gaunasi normalus.

Baisiausia, kai aš pasižiūriu į tuos šūdpolitikius, kurie imituoja mūsų valdžią. Kolchoznikai bando žeminti praeinamumo į Seimo viešbutį kartelę, kad ten galėtų patekti jau visiški prieglušiai ir bomžai, kaip sykis organizuojantys naują partijėlę, kur telkiasi jau visiški nuopezos. Daugiau šūdpartijėlių atstovų – didesnis jovalas, kuriuo galima lengviau manipuliuoti. Anūko partija užsiima chytrais manevrais, tik įtariu, kad viskas baigsis tuo, jog gudri višta šikną išsidilgins. Vyriausybė išvis patapo kažkokių fantastiškų prietrankų prieglauda, visiškai nesukančia galvos dėl reputacijos: tai žiūrėk viena ministrė įsižeidė, kad jai praeinant, kažkas nepasistoja, tai kitas ministras, papietavęs už sau pavaldžių įstaigų pinigus, asfaltuoja kelią link nevykėlio kandidato į prezidentus namų. Ir visi lopetomis meta šūdą ant ventiliatorių.

Aukštas-ir-gražus bando kažką moralizuoti, bet panašu, kad jį visi just ignore, bo pas mus, panašu, niekaip neišeina atsisakyti iš ruskių perimtos valdymo metodikos – tvoji kumščiu snukin ir tada paaiškini, ko nori. Nes demokratinis zyzimas viso to kolchozinio, komunistinio ir koloradinio brudo, kuris dabar valdžioje, visiškai neveikia. Jie jau suvokia, kad atėjo vienai kadencijai, tad stengiasi pasigriebti ir pasidaryti sau, ką tik įmanoma, kol dar prie valdžios lovio. Vienžo, skausmas ir liūdesys, žvelgiant į visą tą elitą.

Yra suvokimas, kad tau liko ne tiek daug metų, kad galėtum kovoti ir kovoti, kad norisi ir pagyventi likusį laiką. Aišku, eini balsuoti, kai kada pabumbi internetuose, bet darosi tiesiog gaila gyvenimo, kurį galima gyventi kažkaip prasmingiau, nei spragsint dėl eilinės mūsų politikierių glupstvos. Yra jaunimas, kuriam gyvens taip, kaip pastatys į vietą visą tą iš kažkokių pakampių surankiotą dumblą, visiškai nebesiskaitantį su padorumu.

Tai va kokie pabumbėjimai susirinko per kažkiek laiko, praleidžiamo ramiai savo krištolo bokšte, užsiimant darbu Tėvynės labui (be bajerių, bo dirbu Lietuvos Kariuomenėje) ir laisvalaikiu daromais dvarų tyrinėjimais.

Leave a Reply