Per pertraukėlę darbe bežiūrinėjant šūdportalius, sužinojau, kad prieš 20 dienų mirė buvęs LKP CK Pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila. Savotiška tuščia vieta Lietuvos komunistinėje hierarchijoje, geras žemės ūkio specas, labai ilgai realiai nesikišęs į politiką ir tik atsitiktinumo dėka patapęs komunistų vadu, neišsilaikė šiame poste nė metų. „Bananų balius“ užbaigė jo politinę karjerą, jo vieton atėjo Algirdas Brazauskas, kurį laiką pabandęs joti Perestrojkos žirgu, tačiau jautrios politinės uoslės dėka vėliau persimetęs link Sąjūdžio. Dar vienas „bananų baliaus“ „bonusas“ – baigėsi Kremliaus skiriamų partinių tik ruskai tesuprantančių ir vietinių realijų neišmanančių general-gubernatorių era, iš Lietuvos buvo pravytas tūlas Mitkinas, jo vieton atėjo vietinis rusas Vladimiras Beriozovas. Pagalvojau, kad mums tuo metu pasisekė, kad Songaila buvo tiesiog geras ūkvedys, o ne politikas. Kažin, kaip būtų susiklosčiusi mūsų Nepriklausomybės istorija, jei jis būtų sugebėjęs pasikinkyti Perestrojką ir įtikinti bent dalį Lietuvos žmonių, kad galima gyventi reformuotame TSRSe. O dabar gavosi taip, kad momentas buvo praleistas, žmonių galvas užėmė jau net nebe „Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities!“, o Nepriklausoma Lietuva. Ir pasileidome mes per Baltijos kelią link Kovo 11-tosios ir Sausio 13-tosios, nes gavome vadovus, kurie turėjo aiškią viziją, ką daryti toliau. Taip kad kai kada netinkamas lyderis praverčia bandai pakeisti gyvenimo įpročius ir pradėti naują gyvenimą.