Tokies seni pamąstymai-tezės nepradėtai knygai apie save ir kitus 😉

Vienas dalykas – egzistuoti kitam, o visiškai kitas – būti lygiaverčiais partneriais, nes niekas niekada nieko nepadarė tik kitiems. Pasižiūrėkite atidžiau ir aiškiai pamatysite: visi veiksmai nukreipti į mus pačius, visos paslaugos – paslaugos sau, meilė gali būti tik meile sau. Pabandykite kasti giliau – ir pamatysite, kad jūs mylite ne kitus, bet mylite tuos malonius jausmus, kuriuos iššaukia meilė. Patinka pats potraukis, o ne žmogus, kuriam tą potraukį jaučiate. Norėdami visapusiškai susijungti su kitu asmeniu, pirmiausia turite surasti ryšį su pačiu savimi. Juk jei mes negalime susitaikyti su mūsų vienatve – pradedame naudoti kitą tiesiog kaip pastogę nuo vienišumo. Reikia suvokti – tarp supratimo protu ir supratimo širdimi yra bedugnė – didžiulė bedugnė. Kūrybiškumas ir atradimai kyla iš skausmo. Esame visiškai atsakingi už savo gyvenimą, tačiau ne tik už mūsų veiksmus, bet ir už mūsų nesugebėjimą veikti. Vienaip ar kitaip, bet kokie santykiai baigiasi anksčiau ar vėliau. Nėra amžinos garantijos.