Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 115

Žvelgdamas į prezidento rinkimų Ukrainoje rezultatus, kaip niekad aiškiai suvokiu, koks baisus yra protestinis balsavimas ir prie ko jis gali privesti. Kai Lietuvoje į valdžią atėjo kolchoznikai ir gavome rodos, amžinoje opozicijoje sėdėjusį ir kūrusį drėgnus Lietuvos perkūrimo pagal savo kurpalį planus idealistinį brudą, kuris išgeneravo verygas, kepenius, širinskienes etc., man atrodė, kad jau blogiau nebūna. „Būna, būna!“ drąsiai pasakė ukrainiečiai ir išgeneravo tokį nesusipratimą, kad aš žioptelėjau. Aš suvokiu, kad jie pavargo nuo karo, nuo korupcijos, nuo vargo ir jiems norisi gelbėtojo. Mums irgi kažkada norėjosi, tai mus apšiko ir aptapšnojo, bet, laimei, neilgam. Vargu bau šįkart pas mus praeis haudujudu gelbėtojas, bet va Ukrainoje praėjo. Kur jie nuvingiuos – nežinau, bet vargo tikrai patirs nemažai IMHO.

4 Responses to “365 žodžiai – 115”

  1. scania parašė:

    Pati tema tokia akademinė. Kaip visą tautai išmokt nebalsuot už populistus? Niekaip, išskyrus savo kraują. Prabalsuoji už populistą – sušiki savo šalį, suknisi savo vaikams ateitį, ir tada yra šansas, kad vaikai balsuos protingiau. Čia veikiant idealioms sąlygoms kosmose, realybėje rusiai taip įvaldę zombinimo technolohijas, kad gyvuliai net dabar ilgisi sovietmečio skurdo. Taigi balsavimo už populistus pamoka nebūtinai duos rezultatų, ir gali tekti kartoti pamoką. Išeitis? Yra išeitis, tokia pasakiška ir fantastinė. Charizmatiškas ir doras lyderis, kuris gebėtų burti žmones už savo šalį. Bet be vsio zakonno, be medžiotojų būrelių ir be korupcijos. Kol tokio neturim, tapšnokliai ir kiti į darbą eina 🙁

    • grumlinas parašė:

      Deja, taip. Visi mūsų charizmatiški lyderiai, juos pakrapščius, pasirodė elementarūs politikieriai ar net blogiau. Kažką darė geriau, kažką blogiau, bet suma sumarum iki idealo, kuris įeitų į istoriją, nė vienas netraukia 🙁