Apie vieną kažkada paauglystėje mano sugalvoto pasaulio tautelę (Žemės analogas – Laplandijos gyventojai):

Malapiai daro tik tai, ko reikia išgyvenimui. Sėkmingu metu jie yra malonūs, dosnūs ir linksmi, bet kai šeimai pritrūksta maisto – nesigrauždami gali nužudyti dėl gabalo mėsos. O gerais laikais jie laisvai dalina tą mėsą visiems, kuriems jos reikia. Malapiai nekariauja, nebent to reikia išgyventi ar prasimaitinti.