Kai kada žmogus dirbi LABAI ĮDOMŲ DARBĄ ne visai atviroje organizacijoje ir nežinai, kiek gi gali viešai apie tai papasakoti. Panašiai dabar ir man – darbas liuks, bet kad juo domisi mūsų nedraugai – faktas, tad tenka patylėti apie kai kuriuos labai įdomius profesiniu požiūriu dalykus 😉 Juolab, kad tuoj bus 36 metai, kaip aš tuo užsiimu, ir visada tas darbas buvo ne visai atviras (o kai kada visai uždaras).
Na bet kai apie tavo veiklą papasakoja viešas leidinys, šiuo atveju „Kario“ žurnalas, galima kažkiek ir pasigirti. Juolab, kad Lietuvoje, agropromo/ŽŪM ir nacionalinės žemės tarnybos pastangomis valstybinė kartografija, kaip ją suvokia daugelis, t.y. žemėlapių sudarymas, iš esmės sunaikinta. Taip, gaminamos profesionaliam naudojimui skirtos duomenų bazės, tačiau tikslių naujų valstybės išleistų žemėlapių nusipirkti nėra, t.y. mokesčių mokėtojai negauna ničnieko jiems lengvai prieinamu pavidalu, skirtingai nuo kitų valstybių, kur valstybinės institucijos, atsakingos už kartografavimą, aprūpina savo piliečius įvairių mastelių žemėlapiais. Aišku, yra komercinės įvairių atspalvių turizmui skirtos produkcijos, aš pats ją irgi naudoju, bo kitko nėra. Na bet čia seno kartografo paniurzgėjimai, o seno kartografo pasakojimas „Kariui“ žemiau.
2018-10_Karys
Visas straipsns, p. 30-33
P.S. Į tekstą įėjo maždaug pusė to, ką aš pripasakojau 🙂
Iš to, kas neįėjo ar net nebuvo kalbėta: kol kas dirbtinis intelektas pajėgus kartografuoti plačiai žinomu santykiu 80:20, o kai kada užsilenkia suvisam. Kartografija yra tarp amato (tikslumas) ir meno (atvaizdavimas), ir būtent informacijos vizualizacija sunkiausiai pasiduoda automatizacijai – patyręs kartografas intuityviai deda užrašą reikiamojoje vietoje ar atmeta nekritinį objektą, o tokius dalykus formalizuoti dirbtiniam intelektui suvokiamu algoritmu sudėtinga dėl situacijų unikalumo. Gi kiekvienam vietovės objektui aprašyti jo elgesį kartografavimo skirtingu masteliu atvejais oj-oj-oj darbo apimties. Taip kad turbūt reikėtų šnekėti apie pusiau automatizuotus metodus, kur dramblius išgaudo algoritmai, o va zuikius tenka gaudyti žmogui.

Categories: kartografijaLietuva

2 Comments

Kleki Petra · 2018/10/20 at 15:34

Jo, pažiūrėjau, jau Tamsta 36 m. kai baigei Mieststatfaką ir išlaikei profesiją savo rankose. Malačius.Sakyčiau retenybė šiuomet. Aišku reikėjo ir “skaitmenizuotis“, nes studijų laikų Fortran ir Co liko toli praeityje… .Bet smagu , kad reikia ir yra dar profesionalų. Sėkmės Gaspadoriau darbuose ir poilsio seneliaujant su anūke .

    grumlinas · 2018/10/20 at 15:47

    Ačiū 🙂 1982 metai, vienok…

Comments are closed.

Related Posts

istorija

Persiuntimo/perkėlimo kalėjimas Lietuvoje

Betvarkant dvarų žemėlapį, tenka vis pasižiūrėti į senus rusiškus dvivarsčius (1:84K) žemėlapius. Ir viename jų akis užkliuvo už santrumpos „перес.тюрм.“ į šiaurę nuo Bubių (Kauno r.), visai šalia žemėlapio rėmelio. „Пересыльная тюрьма“ = „persiuntimo/perkėlimo kalėjimas“. Read more…

foto

Rumschen aplankymas

Žmonių pavardės turi šaknis. Vienokias ar kitokias. Mano abiejų tėvų pavardės turi, sakykim, geografines šaknis – Lietuvoje yra kaimai, kurių pavadinimai sutampa su mano senelių pavardėmis. Šįkart pakakalbėsime apie Rumšus. Kaimas tokiu pavadinimu yra Žemaitijoje, Read more…

kartografija

Dvarų kartografija

Jau senokai bandau susikartografuoti Lietuvos dvarus – toks keistokas hobis. Ilgam vakarais prisėdau prie vokiškų kaizerinių 1:25000 Klaipėdos krašto žemėlapių (43 lapai) ir dar ilgiau – prie rusiškų carinioų 1:84000 žemėlapių (108 lapai). Žemėlapių pririšimas Read more…