Peržiūrinėju tarpukario „Trimitą“, ieškau užuominos apie vieną žmogų. Pakolkas zero, tačiau pakeliui randu aibę įdomių dalykų.
Viena padėka sukrečianti: suvoki, kiek nedaug reikia žmogui iki laimės, kai jis grįžta iš košmaro. Ir koks beviltiškas dumblas šiandien ne vieno mūsų galvose.
2017-12-15 18_37_22-Nr.17

Categories: istorija

Related Posts

istorija

Dvarų aritmetika

Sėdėdamas jaukiame vidinės emigracijos burbule (na, nebent kai kada profilaktiškai mesteldamas ką nors negero apie rosijaniją), pamažu vykdau savo paties susigalvotą kartografinį projektą. Kažkada pavyko susimeškerioti visą Lietuvos teritoriją dengiančius dvivarsčius (1:84000) carinės Rusijos žemėlapius, Read more…

citro

Labai karingi ducyviai

Šiaip Citreon 2CV aka „bjaurusis ančiukas“ labai taikingas automobiliukas, tačiau ir jis buvo pritakomas (ir pritaikytas) karybai. Radau fotkę su perdarytu 2CV, ant kurio užrioglintas sunkusis kulkosvydis MG 151/20. Atrodo įdomiai. Paieškojau dar fotkių, šiaip Read more…

istorija

Индiя Lietuvoje

Sunku pasakyti, kas kai kada vyksta žmonių galvose, kai jie daro arba sako ką nors. Kai kada jie sugeneruoja tokių dalykų, kad belieka tik žioptelti: „O kas tai buvo?“ Tai nutinka netgi tada, kai jie Read more…