Vakar sukakojo 10 metų mano tinklaraščiui Grumlino palėpė. Šiaip internetuose aš jau…ėėė… eee… nuo kokių 1996 metų, dalyvavau įvairiose diskusijų grupėse/forumuose/soctinkluose (ypač LiveJournal), bet iki standalone’o priėjau būtent prieš dešimtmetį. Keli skaičiukai įdomumo dėlai, nes aš pats niekad neseku nei to, kiek prirašiau, nei to, kiek prikomentavo, ir netgi išvis lankomumo. Tinklaraštis buvo pradėtas kaip personalinė užrašų knygelė, kad galėčiau giminei beigi artimiesiems pristatyti kelionių fotkes ir kokius nors pasamprotavimus apie ūkį, gyvenimą bei bites, tad kas jau gavosi – tas jau ir gavosi.
Penktadienį vėlai vakare užsilenkė serveris, ant kurio gyvena mano tinklaraštis, įvairios gyvenimiškos bėdos sutrukdė jo prievaizdui greit pakelti servaką, o aš va gavau progą pamąstyti garsiuoju klausimu: „Ką daryti?“ Ir čia pagalbon atėjo grupsas „Leningrad“, kurio gabale „Piteryje gerti“ 4:56 ir yra galimas atsakymas į šitą klausimą. Nors tai būtų gana drastiškas sprendimas 😉
Ateina metas, kai suvoki, kad hobiu užsiimi nebe su tokiu entuziazmu, kaip pradžioje, ir pamažu pradedi jausti, kad kažką reikia keisti, tačiau dar nežinai, kaip tie pokyčiai turėtų atrodyti. Nežadu nukalti tinklalapio suvisam (ko buvo išsigandę kai kurie kolegos dėl tokio ilgo mano tylėjimo), tiesiog jamu pertrauką. Čia kaip su mano citrofilija – kažkada buvau fanatikas, dabar gal daugiau nostalgiškas naudotojas. Dabar kažkaip iš naujo įžengiau į LEGOfilijos etapą (yep, kažkada konstravau labai daug, tik niekad nedokumentavau savo kūrybos, bo nelabai ją vertinau 😉 , nors pakolkas gal daugiau skaitau/studijuoju, negu konstruoju. Juolab, kad mano LEGO dvarelio projektas tebestovi pradėtas ir priekaištingai žvelgia į mane. Minčių daug, tik tinginystės dar daugiau 🙁
Bandysiu rašyti rečiau, bet gal prasmingiau. Anyway kelionių reportažai bus publikuojami, bo tokia tradicija. Su laiku gal kažkas dar išsirutulios įdomesnio, matysime.
IMHO didžiausią išliekamąją vertę turi mano dvarinėjimai, kur pamažu kaupiasi aplankytų Lietuvos dvarų aprašymai, ir mano fotoarchyvas Flickr’yje, kurie bus toliau palaikomi.
O pastoviai būnu Google+ (daugiausiia politinėmis temomis), nors ten gal daugiau skaitau ir biškį komentuoju.
…kam tos dembeliškos nuotaikos- kuopelė ištikimų skaitytojų, citroniniai paklajojimai…
vienžo – kiekvienas rytas prasideda nuo grumlinėjimo…
O jeigu rimtai, tai sutinkame ir rečiau(nes Grumlinui nebelankstūs pirštai :)…bet nemeskit
savo ištikimų komentuotojų…
Nu nemesiu, nemesiu 😉 iš tikrųjų tiesiog kažkaip netgi buvo gerai, kad nereikia rašyti, nes paskutiniu metu turiu visai kitų problemų, nei temos rašymui 🙁
Pailsėk. Negrįši, nenumirs internetas.
Man sugrįžus prie rss buvo smagu rasti gyvą blogą, nors ir nebesu aktyvus anei skaitytojas, anei komentarų rašytojas.
Dalykai keičiasi.
Jooo, internetai jau niekur nebedings, įsiviešpatavo, mano amžiui jų pakaks, kada begrįžčiau 😉
Bet tai koks sutapimas pradėti bloginti tą pačią dieną. Labai retai nerašykit. O pailsėjus nuo blogo gal vėl rasis noras rašyti daugiau. Na, bent man taip buvo. Šiuo metu pajutau antrą kvėpavimą rašyti. Tikiuosi, greitai neišsikvėpti. 😉
Turiu įtarimą, kad bus kaip su LEGO vadinamaisiais Dark Ages, kai paauglystėje LEGO užmetami, o studijuojant/kiek vėliau prie jų sugrįžtama.
Prie kai kurių dalykų tiesiog neįmanoma negrįžti. 🙂
Nu taip – ėjo-praėjo-PLIUMPT!
Pabandžiau paskaityti Grumlino g+ ir… nepavyko 😀 Mano mėgstama naršyklė telefone linksta nuo gūgelio tvarinio, o ta, kuri paveža, visa dulkėse, nes sraigės vis aplenkia 😀
Tokiomis aplinkybėmis kimbu į kantrybę, ir luktelsiu, kuo čia kas baigsis. Tai yra, kuo nesibaigs 😀
Permainų pačiam jau norėjosi, matėsi iš lėtėjimo ir temų siaurėjimo. Puiku, vieno periodo pabaiga reiškia pasirinkimą tarp stagnacijos ir naujos kokybės. Aš irgi manau, kad Palėpėje reikia pakeisti tapetus, šeimininkui turi būti čia jauku, o ne kažkokia prievolė, ryjanti laiką ir resursus.
Prievarta rašytų postų, vienok, net ir nesinorėtų skaityti.
O ir rašytojas vargu ar ką gautų iš skaitytojų komentarų sau.
Reikės pagalbos – sakyk! Pakviesim tv3, jei kas 😀
Vienžo, matysim 😉
Taigi, taigi, kaipgis…
Man nedašunta, kodėl išmirė blog’ai- kad senamadiški, kaip kad senobiniai džentelmenų klubai? Tiksliau – vienodai trenktų …
Veik pažodžiui buvai, Gaspadoriau, paskutinis mohikanas…
Socialiniai tinklai perėmė tą funkciją.