Nelabai žaviuosi visokiais dzindziliukais krūtais sportiniais ar prabangiais awto, ir netgi lengvieji automobiliai man labiau patinka tie, kurie skirti atlikti savo pagrindinei funkcijai, t.y. saugiai ir patogiai nugabenti žmones su jų bagažu iš pubkto A į punktą B, o ne glūpai lakstyti, gąsdinant kaimo vištas. Todėl ir sunkvežimiai man mieli, nes jie mums tikrai neišvengiamai reikalingi.
Šiandien norėčiau pristatyti vieną žavingiausių bjauriųjų ančiukų, Citroën FOM.
Po II pasaulinio karo Prancūzija tebebuvo kolonijinė imperija, tačiau jau prasidėjo jos griuvimas. Indokinija, Alžyras ir pan., žinote iš istorijos. Prancūzai dar bandė suvaldyti situaciją karine jėga, nors galų gale jiems tai vistiek baigėsi totaliu kaput’u. Na, o kur kariuomenė, ten transportas, ypač sunkvežimiai. Iš pradžių buvo naudojami amerikiečių po II pasaulinio karo palikti sunkvežimiai, paskui Citroën pradėjo tiekti Prancūzijos užjūrio pajėgoms (Les forces d’Outre-Mer) Type 45 ir Type 55, tačiau tai buvo tik užpakaline varoma ašimi automobiliai, kaip ir masiškai prancūzų naudojami Dodge T110-D. Reikėjo visais ratais varomų sunkvežimių, ir Citroën pasiryžo sukurti tokį. 1957 m. buvo gatavas prototipas, tačiau iškilo aibė problemų. Juk sunkvežimis vienodai gerai turėjo tikti tiek dykumoms, tiek džiunglėms – tokia buvo Prancūzijos kolonijinė imperija.
1957 m. 4×4 prototipas
Pavargę su savo 4×4 važiuokle, Citroen galų gale 1959 m. įsigijo kompanijos Herwaythorn sukurtą važiuoklę “Transocéanic” (ši firma tiekė dalis naujajai važiuoklei) ir 1962 m. pradėjo serijinę Type 55 Version 46 sunkvežimių, pavadintų FOM (Forces d’Outre-Mer), gamybą (gamino juos iki 1964 m.) su 6 cilidrų, 5,180 l tūrio, 97 AG galios benzininiu varikliu. Greitis nebuivo labai didelis – 65 km/h, tačiau pakankamas jo paskirčiai. Su pilnu baku nuvažiuoja 800 km, o įstačius papildomą 500 l baką – 1800 km.
Pagrindinis modelis 46F (variantas su gerve 46FT) buvo 4×4, vežė 3 t krovinių (tuščio svoris 6 t). Senegalui buvo gaminamas ir variantas CU 5T su sudvigubinta galine ašimi, 5 t krovos, bet jo nuotraukų neradau. Tiltus ir paskirstymo dėžę gamino Herwaythorn, 4+1 pavarų nesinchronizuotą greičių dėžę – Fuller. Buvo pasiūlytas variantas 47F (47FT) su galingesniu 135 AG varikliu, bet jis nebuvo užsakytas.
Automobilis sukonstruotas ypač tvirtai, be medinių detalių (termitai džiunglėse!), oro filtras 3 sekcijų (dykumoms!), gali važiuoti 50C karštyje be aušinimo skysčio praradimo, viskas puikiai veikia 95% džiunglių drėgmės sąlygomis, 80 cm gylio brąstos ne kliūtis (akumuliatorius kabinoje, visi oro filtrai iškelti aukštai), suspausto oro vairo stiprintuvas (vienas iš pirmųjų tokių visureigių!). Visa eilė kėbulo variantų: krovininis, platforma, cisterna, šaldytuvas.
Ekipažo apsaugai nuo minų kabina nustumta maksimaliai atgal, kad sprogimo jėga kliudytų tik priekinius ratus ir variklį.
Automobilis nusisekė, tad buvo gaminamas civilinis Type 55 variantas 46 su Herwaythorn 4×4 važiuokle, skirtas civiliams naudotojams. Kažkiek origianlių FOM po demobilizacijos buvo naudojama tiek Prancūzijoje, tiek Užjūryje (medkirčiai, geologai ir pan.).
1967 n. buvo pagaminta partija FOM, skirtų oro uostų saugumui užtikrinti.
Super 🙂
http://artstoysanddesign.com/wp-content/uploads/2015/10/Affiche-Citroenready.jpg
Gal klystu, bet ir automatai prancūziški kitoki buvę – šovinių dėtuvė kitaip įkomponuota :
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/2/27/American_officer_and_French_partisan_crouch_behind_an_auto_during_a_street_fight_in_a_French_city,_ca_HD-SN-99-02714.jpg
Klysti. Francūzų gaidžiukas (šiaip pasipriešinime jie pasižymėjo tik po karo nukirpdami plikai francūzes, kurios miegojo su fokiečiais) laiko rankoje britų Sten’ą https://en.wikipedia.org/wiki/Sten . Po karo britai gamino panašų Sterling’ą https://en.wikipedia.org/wiki/Sterling_submachine_gun
Įdomu tai, kad Sten’o konstrukcija buvo tokia paprasta, kad jie pvz. Lenkijoje parašiutais numesdavo konteinerius su Sten’ų vamzdžiais, o visa kita lenkai pasgamindavo netgi mokyklų dirbtuvėse.
Dėl šauniko sutinku, tikrai tai ne prancūzų darbas.
Dėl de Golio – kategoriškai ne. Kai jis išpirdolino amerikonus, tie padarė gal pirmą spalvotą revoliuciją 1968. Adolfas savo „Mein Kampf“ dar 1923 metais piktai šaipėsi iš varliaėdžių, kad anie 3,14sasi su afrikėnais.
Atsikeltų jis nūnai 🙂
Amerikonai padarė spalvotą livoriuciją? mjooo, pačiam ne kas su istorijos žinojimu. Ir Fokietijoje jie spalvoitą livoriuciją tuo metu darė, ania? Kodiniai žodžiai: „Vietnamo karas“
1968 Paris 🙂 pagooglink, jei užmiršai.
+
de Golio vykdoma užsienio politika tapo antiamerikietiška – 1965 m. vasario 4 d. Prancūzija pareiškė tarptautiniuose atsiskaitymuose nebenaudosianti JAV dolerio ir pereisianti prie aukso standarto. 1966 m. vasario 21 d. Prancūzija išstojo iš NATO karinių struktūrų. NATO būstinė buvo perkelta iš Paryžiaus į Briuselį.
etc
Šituos faktus ir aš žinau. Tik kad dabar franzūzams tas tuometinis degoliškas antiNATOiškumas per rūrą lenda – vistiek priversti su NATO veiksmus derinti 😀
na, sūnelis palaidūnas.
Bet net kine jie bando priešintis amerikonams.
Va būtent, kad kairuolių kova prieš karą Vietname ir davė Paryžių’68 be jokių amerikėnų – jiems visų mažiausiai reikėjo prie savų rasinių neramumų ir antikarinių protestų dar ant galvos užsiversti ir europinius anti-militaristus
…francūzki mašinukai…:)