Flickr galerija, toliau trumpi komentarai.
Dar vienas įdomus mūs aplankytas objektas – Riežupės smėlio urvai. Juos rasti nesunku – Kuldigoje, važiuojant nuo Rygos pusės, yra kelio rdyklė į „Riežupes smilšu alas“, ten ir sukame. Visąlaik pagrindiniu keliu, iš pradžių asfaltas, po to žvykerlis.
Pagaliau dešineje parkingėlis, info-lenta, tualetas ir matosi takas į mišką.
Perspėjimas 1: pasiimkite prožektorių, jei turite – jausitės saugesni, nei su žvake 😉
Perspėjimas 2: jei turite klaustrofobiją ar šiaip nesate garantuotas, ar pakenčiate LABAI suspaustą erdvę – nerizikuokite!
Einame tuo miško taku ~500m, pakeliui sutinkame mažeikškį, žvalgomės aplinkui, kol prieiname būdelę, kurioje už 6EUR apsibilietuojame.
Nuo būdelės laipteliais nusielidžiame prie įėjimo į urvus ir laukiame, ko susirinks grupė – urvai, nors atrodo paprastai, yra gana klaidūs, tad lankomės tik su gidu.
Atvykęs gidas padalina po žvakę kas antram lankytojui – eisime žąsele – ir lendame į urvus. Urvų ilgis ~2000m, iš jų aplankomi ~500m. Plotis ir aukštis įvairus, aš kai kur pečiais ir galva prasiplatinau kelią 😉 Pakeliui aplankome meilės, tikėjimo ir vilties sales, bet ką ten darome – nespoilinsiu 😉
Įdomybės: urvuose žiemoja šikšnosparniai, vienoje iš olų pakabinta iškamša. Vasarą jų teoriškai ten neturėtų būti, bet pora buvo, tai viena silpnesių nervų lankytoja apturėjo įspūdžių.
Kita įdomybė – dėl pastovaus klimato, temperatūros ir drėgmės nuskintos gėlės ten nevysta iki 2-3 mėn.
